- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2-2297-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04301-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendrosios medicinos praktika“
- Trečiasis asmuo
- J. T., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.2Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl darbuotojų kaltės
- 3.1.3.6.2Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.1.2Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendrosios medicinos praktika“ atstovei advokatei E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendrosios medicinos praktika“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., J. T., uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas D. T. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrosios medicinos praktika“ (toliau – atsakovė) 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovui nuo vaikystės (nuo 2004 m.) buvo diagnozuotos sekančios ligos pagal TLK-10-AM tarptautinį ligų klasifikatorių1: (duomenys neskelbtini) taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini)proc. darbingumas.
1.2. Kadangi ieškovui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), cukraus lygiui kraujyje palaikyti ieškovui televizijos akcijos metu 2014 metais buvo padovanota insulino pompa. 2014 m. kovo 18 d. ieškovo tuometinės įstatyminės atstovės, mamos J. T. (kadangi sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo nepilnametis), buvo pasirašyta Insulino pompos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. 2020 m. sausio 2 d. 13.30 val. ieškovas lankėsi atsakovės klinikoje, kur buvo atliekamas kairio kelio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (toliau – MRT). Prieš tyrimą ieškovui informavus atsakovės darbuotoją, kad yra naudojama insulino pompa, MRT tyrimas vis tiek buvo atliktas, nors ieškovas pasiteiravo klinikos darbuotojas, kuri atliko MRT tyrimą, ar gali MRT tyrimo metu likti su insulino pompa. Darbuotoja patikino ieškovą, jog MRT metu jis tikrai gali dėvėti insulino pompą. MRT tyrimo atlikimo metu įsijungė aliarmo signalas, ieškovas tai pastebėjęs iškvietė medicinos darbuotoją, kuri atlikinėjo MRT tyrimą ir parodė jai kas nutiko. Medicinos darbuotoja paėmė iš ieškovo nusegtą insulino pompą, kurioje vis dar veikė aliarmo signalas, kadangi jis išsijungia tik išėmus aparato bateriją. Ieškovas išėmė bateriją ir iš naujo ją įdėjo tikslu, kad išsijungtų aliarmo signalas, tačiau pompa vis tiek neveikė. Taip pat gedimo neišsprendė naujos baterijos įdėjimas. Taigi, insulino pompa buvo sugadinta.
1.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-914 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. V-420 redakcija) patvirtintomis Lietuvos medicinos normomis MN 163:2019 „Radiologijos technologas“, jeigu radiologijos technologas negali nuspręsti (nesprendžia), ar asmuo gali nusiimti insulino pompą, jis privalo rekomenduoti pacientui kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą (10.3. punktas) arba pasikonsultuoti bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais (10.8. punktas). Radiologijos technologas privalo kvalifikuotai atlikti procedūras ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę (10.2. punktas), informuoti pacientą apie atliekamą procedūrą, kaip elgtis jos metu ir po jos, užtikrinti kokybišką ir saugų procedūros atlikimą (10.5. punktas), užtikrinti teikiamų paslaugų radiacinę saugą (10.7. punktas). Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų pareigų atlikimui yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Asmens (profesionalo) veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-733-464/2017). Atsakovės darbuotoja A. K. vykdydama darbines funkcijas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neinformavo ieškovo kaip elgtis procedūros metu, neužtikrino saugaus procedūros atlikimo, todėl MRT tyrimo metu buvo sugadinta insulino pompa ir ieškovas patyrė turtinę žalą. Pati atsakovė iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus ir kaltę 2020 m. vasario 26 d. raštu nurodydama, jog klinikos radiologijos technologė A. K. (toliau – darbuotoja) MRT tyrimo metu galimai tinkamai neįvertino insulino pompos saugaus naudojimo ir neužtikrino jos buvimo ir/ar nebuvo MRT tyrimo metu ir sutikdama pervesti 500 Eur sumą, tačiau net ir šios sumos nesumokėjo ieškovui.
1.5. Siekiant abipusių nuolaidų būdu bei geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti patirtą turtinę žalą. Vis dėlto visa ieškovo patirta žala nebuvo atlyginta, kadangi analogiškos insulino pompos kaina yra 2 000 Eur.
1.6. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ieškovas nurodo, kad insulino pompos vertė 2014 m. buvo 6 000 Lt (1 737,72 Eur), tačiau iš bylos medžiagoje esančios UAB „Roche Lietuva“ pažymos matyti, jog šiuo metu sugadintos insulino pompos kaina yra 2 000 Eur. Insulino pompa iki 2020 m. sausio 2 d. MRT tyrimo atlikimo veikė nepriekaištingai, užtikrino ieškovo ligos stebėseną ir kontrolę, dėl šios įrangos nebuvo jokių nusiskundimų. Nors insulino pompa ir buvo padovanota 2014 m. kovo mėn., jai du metus negaliojo garantinis terminas, tačiau ji veikė tinkamai ir atliko savo funkcijas. Todėl ieškovui yra atlygintina suma, atitinkanti naujos, tinkamai veikiančios insulino pompos kainą, kuri, pagal UAB „Roche Lietuva“ pažymą, siekia 2 000 Eur. Nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovas nėra patyręs žalos vien dėl to, jog atsakovei sugadinus ieškovo insulino pompą, pastarasis laikinai galėjo pasinaudoti valstybės teikiama kompensacija.
1.7. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d. atvyko pas atsakovę atlikti MRT tyrimą, užpildė anketą, kurioje pažymėjo, kad nešioja insulino pompą. Prieš MRT tyrimą radiologė trečiasis asmuo A. K. liepė palikti telefoną. Ieškovas pasiteiravo ar nusiimti ir insulino pompą. Radiologė pasakė, kad nereikia. Atliekant tyrimą magnetas pritraukė insulino pompą, ji pradėjo signalizuoti aliarmą, parodė klaidą. Ieškovas išsikvietė radiologę, kuri paėmė insulino pompą ir padėjo prie ieškovo daiktų. Insulino pompą parsinešęs namo, pakeitė bateriją, tačiau ji vis tiek neveikė. Tada kreipėsi į UAB „Roche Lietuva“, kuri nurodė, kad insulino pompa sugadinta atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Sugedus insulino pompai ieškovas pasiskolino mamos pompą, kuri taip pat serga diabetu. Insulino pompą galima nusiimti 15-20 minučių, iki pusvalandžio. Yra vartęs insulino pompos naudojimo instrukciją bendrais klausimais, žino kaip naudoti insulino pompą. Kurį laiką pompa buvo nenaudojama. Kartais tenka iš savo lėšų papildomai nusipirkti tam tikrų priedų. Pompos nėra remontuojamos, dėl apžiūros nesikreipė, nes nežinojo, kad tas tyrimas nemokamas. Nujautė, kad gal negalima naudoti pompos MRT tyrimo metu. Po garantinio laikotarpio ją ir toliau galima naudoti, ji pati prasitestuoja ir nurodo, kada jau nebegalima naudoti.
1.8. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad:
2.1. Byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad ieškovas yra insulino pompos savininkas. Iš 2014 m. kovo 18 d. sutarties yra matyti, jog J. T. nusipirko insulino pompą (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl daikto sugadinimo patirta žala yra atlyginamas daikto savininkui (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normomis ir aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo ieškovui atlyginti kokią nors žalą ir vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas
2.2. Ieškovas neneigia, kad A. K. jį informavo, jog jis insulino pompą turi nusiimti MRT tyrimo procedūros metu. Kaip „tinkamai“ A. K. turėjo informuoti ieškovą apie tai, kad MRT tyrimo metu dėvėti insulino pompos negalima, ieškinyje nenurodyta. Su MRT prietaisu dirbantis radiologas technologas nesprendžia, ar asmuo gali nusiimti insulino pompą, nes ne jis ją prijungė. Pacientas privalo klausyti gydytojo ar specialisto, kuris medicininį prietaisą prijungė nurodymų dėl pompos naudojimo režimo. Todėl MRT tyrimą atliekantis radiologas technologas nenurodinėja pompą nusiimti. Taip pat, dėl tos pačios priežasties, radiologas technologas negali pacientui insulino pompos nuimti. Radiologas technologas pacientą informuoja, kad MRT tyrimą jokių prietaisų negali būti.
2.3. Kaip matyti iš insulino pompos instrukcijos vartotojo žinyno, insulino pompa negali būti naudojama stipriame elektromagnetiniame lauke, o ją naudojant elektromagnetiniame lauke gali sustoti insulino švirkštimas, įvykti klaida ar kitaip sutrikti insulino pompos veikimas. Taigi, insulino pompos gamintojas įspėja apie insulino pompos veikimo sutrikimus. Sprendžiant iš gamintojo įspėjimų, elektromagnetiniu lauku paveikta pompa nėra sugadinta, tačiau patiria veikimo sutrikimus. Tas pats ir su MRT prietaisu, kurio instrukcijoje nėra įspėjimo, kad elektros prietaisus jis sugadina. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, radiologė technologė A. K. tiksliai informavo D. T. prieš MRT tyrimo procedūrą.
2.4. Iš 2020 m. sausio 3 d. el. laiško matyti, kad ieškovas prieš MRT tyrimo procedūrą buvo palydėtas iki persirengimo kabinos, jam buvo liepta apsirengti vienkartinius drabužius tyrimui, nusisegti apyrankę, palikti telefoną. Ieškovas teigia, kad į procedūrai skirtų vienkartinių marškinių kišenę jis įsidėjo insulino pompą. Iš šių jo paaiškinimų matyti, kad jam buvo liepta nusirengti drabužius ir viską nusiimti. Tai reiškia, kad jis nusisegė ir insulino pompą, kuri nešiojama drabužiuose. Tačiau kaip matyti iš jo paaiškinimų, vėliau ją vėl pasiėmė ir su ja atsigulė į tomografą. Sprendžiant iš ieškovo nurodytų aplinkybių, jis insulino pompą į MRT galimai įsinešė vienkartiniuose procedūrai skirtuose marškiniuose. Suprantama, kad radiologė technologė A. K. negalėjo apieškoti ieškovo po to, kai jis persirengė vienkartiniais drabužiais tyrimui, jeigu šis, išklausęs jos paaiškinimų, į MRT nusprendė vienkartiniuose procedūros marškiniuose įsinešti insulino pompą.
2.5. Insulino pompai pardavėjas buvo suteikęs 4 metų garantiją, taigi 2020 m. sausio 2 d. atlikto MRT tyrimo metu insulino pompos garantija negaliojo jau beveik 2 metus. Tai reiškia, jog MRT tyrimo metu gamintojas medicininio prietaiso veikimo jau neužtikrino. Veikė ar neveikė, ar veikė su trikdžiais insulino pompa MRT tyrimo metu nėra žinoma. Duomenų apie tai, kad ieškovas naudojo J. T., o ne pavyzdžiui savo įsigytą insulino pompą, byloje nėra pridėta. Taip pat, byloje nėra pridėta ir jokių įrodymų apie tai, kad konkreti pompa, kurią ieškovas nurodo kaip sugadintą, buvo reguliariai aptarnaujama pardavėjo servise, kad jos tinkama būklė buvo užtikrinta garantinio laikotarpio priežiūros reikalavimais. Neįrodžius šių aplinkybių, negalima ieškovo ieškinio tenkinti.
2.6. Ieškovas iš atsakovės reikalavo jam sumokėti visą insulino pompos pirkimo kainą, nors pompa MRT tyrimo metu jau buvo nudėvėta, jos garantija pasibaigusi, vėliau reikalavo sumokėti sumą lygią naujos insulino pompos kainai. Savo reikalavimus atsakovei ieškovas grindė tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, kuriuos jis kartoja ir šiame ieškinyje. Ieškovas vengė atsakovei pateikti duomenis, kokią pompą jis dabar naudoja, kada ją įsigijo, atsisakė nurodyti, ar po to, kai pasibaigė garantija, jam naujos pompos įsigijimą apmokėjo valstybė, pagal specialią rėmimo programą.
2.7. Siekdama išvengti įrodinėjimo išlaidų tiek ieškovui, tiek ir atsakovei, atsakovė pasiūlė ieškovui sumokėti didesnę dalį jo nusidėvėjusios insulino pompos išlaidų, nesiaiškindama nei ar insulino pompa MRT metu veikė ar neveikė, ar ji yra sugadinta po MRT ar nesugadinta, ar ieškovas ją toliau naudoja ar nenaudoja, kokia pompos vertė tyrimo metu ir kt. Būtent dėl nurodytų priežasčių, atsakovė pasiūlė ieškovui 500 Eur išmoką, kuri turėjo padėti išvengti ginčo. Ieškovas pasirinko ginčą, tačiau atsakovė vis tiek mano, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovei yra naudingiau susitarti nuolaidų būdu, o ne įrodinėti visas šio ginčo aplinkybes.
2.8. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nėra įrodyta civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visuma, todėl teismas negali tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų. Insulino pompa buvo ieškovo valioje, jis galėjo laisvai nuspręsti dėl jos naudojimo, tai yra ar nusiimti insulino pompą ar ne. Tuo tarpu joks teisės aktas nesuteikia teisės radiologijos technologei, atliekančiai MRT, nuimti pacientui insulino pompos. Ieškovas turėjo žinoti ir žinojo, kad MRT metu esantis elektromagnetinis laukas gali sutrikdyti jo insulino pompos veikimą. Turėdamas žinoti ir žinodamas šias insulino pompos naudojimo taisykles, ieškovas, būdamas atsakingas už savo daiktą, ir nesant jokių trukdžių jam tuo daiktu naudotis ir valdyti, turėjo nusiimti insulino pompą, o to nepadaręs veikė savo rizika. Todėl, jeigu pompa sugedo 2020 m. sausio 2 d. atsakovės klinikoje atlikto MRT metu, ką patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tai įvyko dėl paties ieškovo kaltės.
2.9. Radiologės technologės pareiga yra suteikti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 8 dalis), šiuo atveju - atlikti MRT. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl asmens daikto sugadinimo, o ne dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientui padarytos žalos. Todėl nėra pagrindo remtis Lietuvos medicinos normos MN 163:2019 „Radiologijos technologas“ nuostatomis ir ieškovas tai daro nepagrįstai.
2.10. Jokių duomenų ar nusiskundimų apie suteiktą sveikatos priežiūros paslaugos kokybę ar kad MRT būtų atliktas netinkamai, nėra. Insulino pompos turėjimas MRT metu, MRT atlikimui ir jo rezultatams įtakos neturi. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Tuo tarpu už savo daiktus yra atsakingas pats pacientas ir kaip jau yra nurodyta anksčiau jis yra atsakingas už tinkamą jų naudojimą. Todėl nėra jokių aplinkybių rodančių atsakovės darbuotojos neatidumą ar nerūpestingumą MRT metu.
Atsiliepimas
2.11. Atsakovė abejoja ieškovo sąžiningumu, nes ne tik ieškovo reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis nuolat kinta - vis didėja, bet ir faktiškai jokių nuostolių ieškovas nepatyrė, nes insulino pompos nuoma jam yra kompensuojama privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Ieškovui nėra būtina insulino pompą turėti įsigijus nuosavybės teise, jis gali ja naudotis nuomos pagrindu, o nuoma yra kompensuojama. Taigi praktiškai jokio turtinio praradimo ieškovas nepatyrė. Jis ir toliau gali naudotis insulino pompa nepatirdamas jokių išlaidų insulino pompai, t.y. taip kaip naudojosi iki 2020 m. sausio 2 d. Todėl net jeigu insulino pompa sugedo MRT metu dėl paties ieškovo veiksmų, jis faktiškai nepatyrė jokios žalos, nes jam yra sudarytos sąlygos naudotis insulino pompa nemokamai.
2.12. Įvertinus tai, kad įprastai tinkamas insulino pompos veikimas yra užtikrinamas 5 metus, jis 2014 m. kovo mėn. įgytos insulino pompos jau tikėtina nebebūtų galėjęs naudoti po 2022 m. sausio 29 d. dėl jos nusidėvėjimo, todėl ieškovas yra tokioje pačioje padėtyje, kokioje buvo iki 2020 m. sausio 2 d. Jeigu būtų nustatyta, kad už insulino pompos sugedimą yra atsakinga atsakovė (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka) ir kad insulino pompa yra tinkama saugiai naudoti ilgesnį nei 5 metų terminą, tai galbūt Lietuvos Respublika (Valstybinė ligonių kasa) turėtų teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo už insulino pompos nuomos kompensavimą ieškovui, bet ne ieškovas.
Atsiliepimas
2.13. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių sugedusios insulino pompos vertę 2020 m. sausio 2 d. Pažymėtina, kad ieškovas nurodo insulino pompą įgijęs 2014 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 6 000 Lt (1 737,72 Eur), t.y. ieškovo nurodomo sugedimo metu pompa buvo šešių metų senumo. Todėl ieškovo teiginys, kad šiuo metu naujos insulino pompos kaina yra 2 000 Eur, nepagrįstas. Be to, jeigu ieškovas siekia, kad jam būtų atlygintos patirtos išlaidos, tai jis visų pirma turi jas patirti ir tada prašyti jų atlyginimo iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai ir argumentai
3. Trečiasis asmuo J. T. atsiliepimu prašo ieškinį patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sūnui D. T. nuo vaikystės buvo diagnozuotos ligos pagal TLK-10-AM tarptautinį ligų klasifikatorių: (duomenys neskelbtini). 2014 m. vykusios televizijos akcijos metu nepilnamečiams vaikams buvo dovanojamos insulino pompos. Būtent šios akcijos metu viena tokia pompa buvo padovanota sūnui D. T.. Tik dėl aplinkybės, kad D. T. tuo metu buvo nepilnametis (jam buvo 17 metų, gimęs (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teko sudaryti ne jam pačiam, o įstatyminei ieškovo atstovei motinai J. T.. Insulino pompa nuo sutarties sudarymo momento buvo skirta D. T., J. T. sandorį sudarė tik kaip nepilnamečio sūnaus įstatyminė atstovė, todėl ieškovas D. T. turi būti laikomas insulino pompos savininku. Insulino pompą faktiškai perdavė D. T. būtent sutarties sudarymo dieną. Dėl to laiko, kad insulino pompos nuosavybės teisė priklauso D. T.. Todėl atsakovės argumentai, kad insulino pompos (duomenys neskelbtini)serijos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. T., yra nepagrįsti.
3.1. Trečiasis asmuo J. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas susirgo diabetu 6 metų amžiaus. Pompa buvo gauta 2014 m. iš (duomenys neskelbtini) fondo. Kadangi jis buvo nepilnametis, tai ji pasirašė pompos pirkimo pardavimo sutartį. Prieš tai abu turėjo pompas iš Kauno klubo. Pompų galiojimas 6 + 6 metai. Turėtą pompą naudojo kol ji veikė, o kai jau nustojo, tada pradėjo naudoti iš (duomenys neskelbtini) fondo gautą pompą. Grįžęs po MRT tyrimo, ieškovas pasakė pažiūrėk kas atsitiko, ta pompa kaukė ir vibravo, rodė klaidą E7, pakeitė elementą, tuomet paskolino savo pompą. Tada skambino į UAB „Roche Lietuva“. Tada sakė, kad reikia kreiptis į klinikas, kad būtų šaukiamas konsiliumas dėl insulino pompos skyrimo. Buvo paskirta valstybės kompensuojama pompa.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad 2014 m. kovo 17 d. yra gautas 6 000 Lt pavedimas iš labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“, mokėjimo paskirtis: „labdara D. T. (duomenys neskelbtini) insulino pompai“. Po apmokėjimo (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta standartinė Insulino pompos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurioje taip pat nurodyta kaina 6 000 Lt. Sutarties pagrindu ieškovui buvo išduota nurodoma insulino pompa (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Insulino pompa (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta garantiniam aptarnavimui ar bet kokiam kitam remontui UAB „Roche Lietuva“. Atsakant į 2020 m. vasario 13 d. ieškovo paklausimą UAB „Roche Lietuva“ pateikė raštą „Dėl Insulino pompos gedimo įvertinimo“, kuriame atsakymas pateiktas insulino pompos neapžiūrėjus, o tik remiantis paties ieškovo pateikta informacija. Remiantis ieškovo pateikta informacija, nurodyta tik galima gedimo priežastis (pompos naudojimas elektromagnetinio lauko teritorijoje), tačiau toks raštas negali būti laikomas priežasties patvirtinimu ar bet kokiu gamintojo atstovo patvirtinimu. 70 mėn. senumo insulino pompos (duomenys neskelbtini) buhalterinė vertė yra lygi 1 Eur.
5. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nurodė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje paaiškino, kad neatsimena įvykio aplinkybių. Vidutiniškai per dieną būna apie 20 pacientų. Negalėjo leisti ieškovui su prietaisu įeiti į patalpas. Jis su ta pompa įėjo į MRT ne su jos sutikimu. Pompa prilipti negalėjo, nes MRT buvo darytas tik kojos. Pompa pradėjo cypti. Buvo reikalauta pasiaiškinti. Neinformavo ką nusprendė, nuobaudų neskyrė. Neatsimena tos dienos įvykių, negali pasakyti ar sakė, kad nusiimtų pompą, bet turėjo pasakyti, nes negalima neštis pompos į MRT. MRT tyrimuose negalima būti su elektroniniais prietaisais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas serga (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumo lygis. 2014 m. kovo 17 d. trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ 6 000 Lt gavo pavedimą iš labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „labdara D. T. (duomenys neskelbtini) insulino pompai“. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ ir ieškovo mama trečiasis asmuo J. T. (duomenys neskelbtini) d. pasirašė insulino pompos (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – insulino pompa) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pats ieškovas tuomet buvo nepilnametis. 2020 m. sausio 2 d. ieškovas kreipėsi į atsakovės kliniką dėl kairio kelio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo atlikimo. Ieškovo teigimu šio tyrimo atlikimo metu buvo sugadinta jo insulino pompa.
7. Byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo CK 6.264 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas teigia, kad atsakovė yra atsakinga už darbuotojos veiksmus, kuri tinkamai jo neinformavo, kad magnetinio rezonanso tyrimo metu jis negali būti su insulino pompa. Atsakovė teigia, kad byloje nėra duomenų, kad insulino pompa buvo sugadinta būtent magnetinio rezonanso tyrimo metu pas atsakovę, pats ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nes insulino pompos vadove buvo nurodyta, kad magnetinis laukas gali pakenkti insulino pompai, be to, ieškovas neturi reikalavimo teisių į žalos atlyginimą, nes ne jis yra insulino pompos savininkas, byloje nėra įrodytas žalos dydis.
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl kairio kelio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Ieškovas prieš MRT tyrimo atlikimą užpildė anketą, kurioje pažymėjo, kad naudoja medicininius pleistrus, insulino pompą, serga (duomenys neskelbtini). MRT tyrimą atsakovės klinikoje atliko radiologė A. K.. Ieškovas teigia, kad prieš MRT tyrimą pasiteiravo radiologės A. K. ar tikrai MRT tyrimo metu gali dėvėti insulino pompą, kuri nurodė, kad tikrai gali. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad šių aplinkybių neatsimena, nes įvykis buvo seniai, o per dieną turintį apie 20 pacientų, tačiau tikino, kad visi pacientai yra informuojami, kad atliekant MRT tyrimą negali dėvėti elektroninių prietaisų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, kad MRT tyrimo metu įsijungė insulino pompos aliarmo signalas. Ieškovas teigia, kad ji po to visą laiką signalizavo ir rodė klaidą E7. Grįžęs namo ieškovas pakeitė insulino pompos elementą, bet ji vis tiek neveikė. Tuomet ieškovui insulino pompą paskolino trečiasis asmuo J. T., kuri taip pat serga (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į Klinikas dėl valstybės finansuojamos pompos skyrimo, jo prašymas buvo patenkintas ir šiuo metu ieškovas naudoja valstybės finansuojamą pompą. Sekančia dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) d., po MRT tyrimo ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, kuri 2020 m. sausio 6 d. el. laiške nurodė, kad išnagrinės ieškovo atvejį. Vėliau, kuri laiką tarp šalių vyko susirašinėjimas el. laiškas. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. raštu dėl pateiktos pretenzijos informavo, kad atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir objektyviai įvertinus situaciją, iš dalies kompensuos ieškovo patirtą žalą 500 Eur sumą pervesdama į ieškovo nurodyta banko sąskaitą. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad insulino pompa (duomenys neskelbtini) serijos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta garantiniam aptarnavimui ar bet kokiam kitam remontui UAB „Roche Lietuva“. Teismo vertinimu aptartos aplinkybės, ieškovo ir atsakovo veiksmai ir tai, kad insulino pompa jos naudojimo laikotarpiu nebuvo pateikta garantiniam aptarnavimui ar bet kokiam kitam remontui, patvirtina esant labiau tikėtina tai, kad insulino pompa buvo sugadinta būtent 2020 m. sausio 2 d. MRT tyrimo metu pas atsakovę.
9. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).
10. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl darbdavio atsakomybės yra išaiškinęs, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
13. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. dirba radiologe atsakovės klinikoje. Nagrinėjamu atveju už tinkamą MRT tyrimo atlikimą buvo atsakinga trečiasis asmuo A. K.. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-914 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. V-420 redakcija) patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 163:2019 „Radiologijos technologas“ 10 punkte be kita ko numatyta, jog radiologijos technologas privalo: 10.5. prieš atlikdamas medicininės radiologijos procedūrą, informuoti pacientą apie atliekamą procedūrą, kaip elgtis jos metu ir po jos, užtikrinti kokybišką ir saugų procedūros atlikimą.
14. Ieškovas teigia, kad žala pasireiškė dėl to, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad negali naudoti insulino pompos MRT tyrimo metu. Nors į bylą pateikta ieškovo atsakovei užpildyta anketa prieš MRT tyrimo atlikimą, kurioje nurodyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir turi insulino pompą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi radiologė gavusi ieškovo anketą. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas buvo informuotas, kad negali naudoti insulino pompos tyrimo metu, kad privalo ją nusisekti. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad MRT tyrimo metu negali būti naudojami jokie elektronikos prietaisai. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl šiuo atveju atsakovė teigdama, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas, apie tai, kad negali naudoti insulino pompos MRT tyrimo metu, turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau įrodymų patvirtinančių tinkamą ieškovo informavimą prieš MRT tyrimą nepateikta. Tai, kad ieškovas būdamas informuotu apie tai, kad MRT tyrimo metu negali turėti jokių elektronikos prietaisų ir vis tiek į MRT tyrimą pasiėmė insulino pompą mažai tikėtina, nes toks elgesys neatitiktų vidutiniškai protingo asmens standarto. Teismo vertinimu, atsakovės darbuotojos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji tinkamai neinformavo ieškovo, kad jis negali dėvėti insulino pompos MRT tyrimo metu.
15. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuomet žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės radiologės A. K. neteisėtas neveikimas, neinformavimas ieškovo, kad jis negali dėvėti insulino pompos MRT tyrimo metu, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos (sugadintos insulino pompos) yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, kadangi samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą.
18. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Bendroji žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas turi teisę ir į išlaidas, susijusias su jo grąžinimu į tą padėtį, kurioje ieškovas buvo prieš kreipiantis į atsakovę dėl MRT tyrimo, t. y. išlaidų patirtų sugadinus jo insulino pompą. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nėra insulino pompos savininkas yra nepagrįsti, nes į bylą pateikta insulino pompos pirkimo–pardavimo sutartis, mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta „labdara D. T. (duomenys neskelbtini) insulino pompai“ ir šalių paaiškinimai, kad ginčo insulino pompą naudojo ieškovas, neabejotinai patvirtina, kad ginčo insulino pompa priklausė ieškovui, todėl jis turi teisę į žalos dėl jos sugadinimo atlyginimą.
19. Sprendžiant dėl žalos dydžio, pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo metu insulino pompa kainuoja 2 000 Eur. Insulino pompos dovanojimo ieškovui metu vertė buvo 1 737,72 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad 70 mėn. senumo insulino pompos (duomenys neskelbtini) buhalterinė vertė yra lygi 1 Eur. Tačiau ieškovas galėjo naudotis ir toliau minėta insulino pompa, jei ji nebūtų buvusi sugadinta MRT tyrimo metu, o už 1 eurą įsigyti insulino pompos nėra galimybių. Todėl teismas sprendžia kad ieškovo patirta žala dėl 2014 m. jam dovanotos insulino pompos yra 500 Eur. Šis dydis nustatytinas įvertinus ir tai, kad šiuo metu insulino pompą ieškovui kompensuoja valstybė.
20. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, jog insulino pompos sugadinimą šiuo atveju lėmė būtent atsakovės darbuotojos, kaip radiologės atlikusios MRT tyrimą ieškovui, nepakankamas rūpestingumas ir apdairumas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o būtent ieškovo neinformavimas apie insulino pompos dėvėjimo MRT tyrimo metu galimas pasekmes (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko MRT tyrimo metu buvo sugadinta ieškovo insulino pompa ir atsirado žala. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 500 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 500 Eur sumos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.245–6.249 straipsniai, 6.264 straipsnio 1 dalis).
Dėl medžiagos pripažinimo nevieša
21. Atsakovė prašė pripažinti bylos medžiagą nevieša. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė atsakovės prašymo netenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsnio 1 dalimi, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsakovė reikšdama prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša nenurodo argumentų kaip medžiagos viešumas pažeis jos teises, tuo tarpu ieškovas su nurodytu atsakovės prašymu nesutinka. Nenustačius aplinkybių, nurodytų CPK 10 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu galima būtų pripažinti bylos medžiagą nevieša, atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 2 903,02 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir byloje esantys duomenys, patvirtina, kad kreipdamasis į teismą sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį. Trečiasis asmuo UAB „Roche Lietuva“ pateikė duomenis, kad patyrė 551,98 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
23. Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų atlygintinų sumų. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkintinas 25 proc. apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistina proporcinga patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 737,01 Eur (2948,02 *25/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (75 proc.) trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 413,99 Eur (551,98 Eur*75/100) bylinėjimosi išlaidų. Likusi trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dalis – 137,99 Eur priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės.
24. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tai yra valstybei iš ieškovo priteistina 16,50 Eur, o iš atsakovės – 5,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendrosios medicinos praktika“ , juridinio asmens kodas 133643318, ieškovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 737,01 Eur (septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendrosios medicinos praktika“ , juridinio asmens kodas 133643318, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Roche Lietuva“, juridinio asmens kodas 300089404, 137,99 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Roche Lietuva“, juridinio asmens kodas 300089404, 413,99 Eur (keturių šimtų trylikos eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,50 Eur (šešiolikos eurų 50 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendrosios medicinos praktika“ , juridinio asmens kodas 133643318, 5,50 Eur (penkių eurų 50 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.