- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- eB2-1077-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00067-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB ,,Instrukta", "Finjura", „Poliputos“, "Studios", "Budrių statyba", VSDFV Klaipėdos skyrius, "Jokada Group", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Jaukurai', "Bauresta", "Nord Profil", ,,Plieno projektai", Westerwijk Klaipėda, " Simis"
- Pareiškėjas
- MB „Versluvis.lt“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nemokumo administratorės prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorė nurodo, kad patikrinus įmonės dokumentus bei banko sąskaitos išrašus, nustatyta, kad:
1.1. Buvo pažeistas LR CPK 6.930¹ straipsnis dėl atsiskaitymų eiliškumo. Įmonė ūkinę komercinę veiklą nutraukė dar 2019 metų spalio mėn., t. y. tada išrašytos paskutinės PVM sąskaitos faktūros už paslaugas. Už 2019 m. spalio mėn. deklaruota 90 Eur pardavimų suma. Nuo 2019 m. spalio mėn. iki pat iškeliant bendrovei bankroto bylą įmonė pardavimų nedeklaravo. Jau 2019 metų gegužės mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, o nuo 2019 metų liepos mėnesio Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) taikė įsiskolinimų išieškojimo procedūras – nurašydavo iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas. Tačiau įmonės vadovas tuo pačiu metu atsiskaitydavo su prekių tiekėjais bei su pačiu savimi. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 metų spalio mėn. iš įmonės kasos buvęs įmonės vadovas sau kaip atskaitingam asmeniui išmokėjo 38 391,92 Eur piniginių lėšų.
1.2. Klaidingai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita, pradangintos (galbūt pasisavintos) piniginės įmonės lėšos, įmonės turtas, t. y. pagal PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2019 metų rugpjūčio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. buvo pirkta prekių ir (ar) paslaugų už 105 711 Eur. Tačiau nei pirktos prekės, nei jų nurašymo aktai neperduoti nemokumo administratorei. Tikėtina, kad prekės paslėptos, pasisavintos, perleistos neatlygintinai ar parduotos kitos atsakovo valdomos įmonės vardu. Mano, kad egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai, numatyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
2. Buvęs įmonės vadovas M. M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka. Mano, kad tiek nemokumo administratorė, tiek VMI yra neteisios dėl deklaruotų pardavimo pajamų, todėl, jo nuomone, reikia atidžiau tikrinti dokumentus. Nesutinka su pirmosios eilės kreditorių reikalavimais, nes, jo nuomone, juos turi dengti Garantinis fondas. Akcentuoja, kad jis, kaip akcininkas ir įmonės vadovas, visomis išgalėmis stengėsi įmonės veiką stabilizuoti, į ją investavo 26 441,21 Eur savo asmeninių lėšų. Nesutinka, kad vėlavo mokėti mokesčius valstybei, nes iš administratorės pateiktų dokumentų matyti, kad VMI yra 5 110 Eur permoka. Mano, kad bankroto bylos administratorė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniais ir prašymais, kai įmonė yra pripažinta bankrutuojančia. Paskelbus įmonę bankrutavusia administratorius tampa įmonės likvidatoriumi ir norėdamas kreiptis į teismą turi gauti kreditorių sutikimą dėl įmonės grąžinimo į bankrutuojančios įmonės statusą, tuomet turės teisę kreiptis su ieškiniais ir prašymais.
3. Atsikirtimuose į buvusio įmonės vadovo atsiliepimą nemokumo administratorė nurodė, jog į teismą dėl tyčinio bankroto ji kreipėsi turėdama kreditorių pritarimą (2020 m. liepos mėn. 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimas). Dėl PVM sąskaitų faktūrų nurodo, jog duomenys įmonės dokumentuose yra prieštaringi, VMI sistemoje i-MAS atsakovo pasamdytos buhalterės nuolat keitė duomenis – deklaruotinus pardavimus, todėl patikslinus 2019 m. rugsėjo mėn. išrašomų sąskaitų faktūrų registrą „dingsta“ įmonės pardavimų už daugiau nei 20 tūkst. Eur. Susipažinus su perduotais įmonės dokumentais, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo mėn. išrašytos septynios sąskaitos faktūros – atitinkamai serija INS, Nr. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sąskaitos faktūros tarpe tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nesuvestos, į apskaitą neįtrauktos, neperduotos nemokumo administratorei. Neperduoti ir sunaikinti blankai. Daro išvadą, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą specialiai buvo paslėpti įmonės dokumentai, sunaikinti dokumentai, pagrindžiantys įmonės pardavimus, įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta klaidingai. Nustačius, kad įmonė turi 5 110 Eur PVM permoką, ji grąžinta nebuvo, kadangi visi įmonės dokumentai nemokumo administratorei neperduoti. Perduotuose įmonės dokumentuose neįmanoma nustatyti, kokius statybos darbus ir kokiuose objektuose įmonė atliko, kuriuose objektuose ir kokios pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos ir nurašytos. Pažymi, kad įmonėje darbininkai dirbo iki 2020 m. vasario mėn. O įmonė už atliktus darbus sąskaitų faktūrų neišrašė nei už 2019 m. rugsėjo mėn., nei vėlesnius mėnesius. Todėl tikėtina, kad per laikotarpį nuo 2019 metų rugpjūčio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. pirktos prekės pasisavintos arba perleistos už grynuosius pinigus, o pirktos paslaugos perleistos neatlygintinai. Nors, pagal balansą, įmonė turėjo atsargų (sumokėtų avansų ir vykdomų darbų) už 25 905 Eur sumą, neaišku, kur šie avansai ir atsargos dingo. Nurašymo aktų nėra, o per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ši suma negauta nei į banko sąskaitą, nei į kasą. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad per 2019 m. birželio–rugsėjo mėn. įmonė buvo pervedusi avansą UAB (duomenys neskelbtini) – 19 171,54 Eur, o sąskaita išrašyta tik 2020 m. sausį, tačiau patys langai neperduoti nemokumo administratorei. Jie neatspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl neaišku, kur, kam jie sumontuoti, ar už juos išrašytos sąskaitos.
4. Kreditorė VMI atsiliepime nurodė, kad pagal į VMI apskaitą įtraukiamas prievoles UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams sudaro 3 972,51 Eur, iš jų: 132,28 Eur gyventojų pajamų mokestis, 0,56 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3 823,57 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 16,10 Eur šio mokesčio delspinigiai. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gruodžio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 25 d. Kitos informacijos, galinčios turėti reikšmės UAB (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, neturi.
5. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad, 2020 m. rugsėjo 11 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturi nuo 2020 m. gegužės 26 d., Fondo biudžetui skolinga 7 777,76 Eur, iš jų: 7 422,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD įmokos) už apdraustuosius, apskaičiuotos už 2019 m. liepos–2020 m. vasario mėn. ir 2020 m. gegužės mėn., 354,79 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d.
6. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2019 m. vasario 2 d. Bankroto byla šiai įmonei iškelta 2020 m. balandžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo M. M.. Dalį įmonės dokumentų nemokumo administratorė perėmė 2020 m. gegužės 6 d.
Šalies argumentai
7. Nemokumo administratorė prašyme nurodo, jog, jos nuomone, yra visi tyčinio bankroto požymiai, numatyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau plačiau pasisako apie tai, kad buvo pažeistas LR CPK 6.930¹ straipsnis dėl atsiskaitymų eiliškumo ir klaidingai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Kadangi administratorė pareiškime nieko nepasisakė apie kitus JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, teismas dėl JANĮ 2 dalies 1, 2, 5 punktuose nurodytų požymių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymi, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1438-553/2020).
Dėl LR CPK 6.930¹ straipsnio pažeidimo
9. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
10. Teismų praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
11. Nors administratorė prašyme ir nurodo, jog sutikrinus UAB (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus bei banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad nuolat buvo pažeidinėjamas LR CK 6.930¹ straipsnis dėl atsiskaitymų eiliškumo, t. y. dar 2019 metų gegužės mėnesį VSDFV Klaipėdos skyrius, o nuo 2019 metų liepos mėnesio VMI taikė įsiskolinimų išieškojimo procedūras – nurašydavo iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas, tačiau įmonės vadovas tuo pačiu metu atsiskaitydavo su prekių tiekėjais bei su pačiu savimi. Kitų šio straipsnio pažeidimų faktų prašyme nenurodė ir neįrodinėjo. Tačiau teismas su nurodytais argumentais nesutinka.
12. Iš kreditorės VMI atsiliepimo nustatyta, kad Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gruodžio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 25 d.; iš VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepimo nustatyta, kad skola atsirado už 2019 m. liepos–2020 m. vasario mėn. ir 2020 m. gegužės mėn.
13. Iš administratorės pateiktų su prašymu dokumentų (kasos knygų) matyti, kad buvęs įmonės vadovas iš kasos gautus pinigus panaudodavo tiek darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, tiek kitais tikslais. Iš „Sodros“ pateiktos informacijos apie laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. matyti, kad pirmasis raginimas sumokėti skolą geruoju buvo pateiktas įmonei 2019 m. gegužės 29 d. ir nurodyta skola (250,48 Eur ir 0,45 Eur delspinigiai) buvo sumokėta. Kitas analogiškas raginimas įmonei buvo pateiktas 2020 m. sausio 9 d.
14. Teismas, įvertinęs šios nutarties 11–13 punktuose nurodytas aplinkybes, nesutinka su nemokumo administratorės nurodytais argumentais ir išdėstytais faktais, kad šiuo pažeidimu iš esmės buvo siekiama JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Teismo manymu, atsiskaitymai buvo susiję su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais ir skirti bendrovei būtinoms paslaugoms apmokėti, todėl nepripažįsta, kad šiuo pagrindu bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo
15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
16. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
17. Aplaidžiai ar apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ar aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
18. Nemokumo administratorė nurodo, kad dalį įmonės dokumentų ji perėmė 2020 m. gegužės 6 d. Byloje nustatyta, kad bendrovei nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. vadovavo M. M.. Būtent jis turėjo pareigą visus dokumentus ir įmonės turtą perduoti nemokumo administratorei. Iš 2020 m. gegužės 28 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo matyti, kad nemokumo administratorė negalėjo įvykdyti VMI reikalavimo pateikti papildomus apskaitos dokumentus (buvo prašoma pateikti medžiagų apskaitos bei nurašymo aktus dėl atliktų darbų ir medžiagų, ilgalaikio turto likučius 2019 m. gruodžio 31 d. (inventorizacijos aktus), taip pat ilgalaikio turto apskaitos korteles, likučių apskaitą (pirkimo PVM atskaitos atstatymui) susidariusiai PVM permokai už 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesius pateisinti, nes šie dokumentai jai nebuvo perduoti. Byloje taip pat nepaneigta aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. išrašytos septynios sąskaitos faktūros (serija INS, Nr. nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau sąskaitos faktūros tarpe tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nesuvestos, į apskaitą neįtrauktos, neperduotos nemokumo administratorei. Perduotuose įmonės dokumentuose neįmanoma nustatyti, kokius statybos darbus ir kokiuose objektuose įmonė atliko, kuriuose objektuose ir kokios pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos ir nurašytos. Nors įmonėje iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo 4–5 darbuotojai (apdraustieji), tačiau įmonė neperdavė (neišrašė) administratorei nei 2019 m. rugsėjo mėn., nei vėlesnių mėnesių sąskaitų faktūrų už atliktus darbus. 2020 metų sausio mėn. įmonė nupirko langų ir jų montavimo darbų už 23 198,02 Eur sumą, tačiau administratorei taip pat neperduotos nei pirktos prekės, nei jų nurašymo aktai.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad nurodytų dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiami kreditorių interesai. Įvertinęs neperduotų dokumentų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas administratorei neleidžia nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia esant byloje nustatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių. Tokia situacija susidarė dėl buvusio įmonės vadovo M. M. sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo.
20. Nesutiktina su buvusio vadovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad jis į įmonę investavo 26 441,21 Eur asmeninių lėšų, kadangi byloje nėra duomenų, kad nurodyto dydžio finansinis reikalavimas įmonei būtų buvęs pareikštas. Tokių duomenų neteikė į bylą ir M. M..
21. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankrotą sukėlė buvusio įmonės vadovo M. M. neteisėti veiksmai (neveikimas).
Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.