- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-435-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02378-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-435-730/2016
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-02378-2015-0)
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę A. P. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti antstolės A. P. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0124/11/00142, Nr. 0124/06/00249, Nr. 0124/04/01531, Nr. 0124/04/01532, Nr. 0124/04/02721, Nr. 0124/08/01621, Nr. 0124/06/00699, Nr. 0124/07/00923, suėjus vykdymo senaties terminui, skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą ir nurodė, kad vykdymo senaties terminai bylose suėjo praėjus 5 metams nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo. Jis kreipėsi į antstolę prašydamas informuoti apie vykdomųjų bylų nutraukimą, tačiau įstatyme nustatytos pareigos bylą nutraukti, antstolė neatliko.
Antstolė A. P. 2015-09-23 patvarkymu pareiškėjo skundų dėl antstolės veiksmų netenkino, nurodydama, kad jos kontoroje visos 8 vykdomosios bylos užvestos nepažeidžiant įstatymo numatytų terminų. Visose bylose buvo nuolat atliekami išieškojimo veiksmai, todėl senaties terminai nėra taikomi. Antstolė pareiškėjo skundus perdavė nagrinėti su vykdomosiomis bylomis Šilutės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 nutartimi pareiškėjos skundus dėl antstolės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš vykdomųjų bylų matyti, jog nutarimai skirti baudą, perduoti priverstinai vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalies nustatyto termino. Bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai: teikiamos užklausos bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui; priimti patvarkymai areštuoti lėšas, patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, vykdyti vykdomąjį dokumentą, paskirstyti išieškotas lėšas. Esant šioms aplinkybėms konstatuota, kad baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, todėl pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas, atmestas. Nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, nepagrįstas pareiškėjo prašymas skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą, todėl prašymas netenkintas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-12-16 nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti vykdomąsias bylas, suėjus vykdymo senaties terminui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl senaties termino išieškojimui taikymo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog šioje byloje, sprendžiant dėl senaties termino reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 aiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kadangi minėtoje nutartyje pasisakyta dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo termino. Kadangi vykdomuoju raštu iš pareiškėjo priteista žala suinteresuotam asmeniui nelaikytina administracine nuobauda – bauda, todėl atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus 606 straipsnio 2 dalyje termino, o nei CK, nei CPK nesant įtvirtino išieškojimo senaties termino, pareiškėjo argumentas, jog vykdomajam raštui Nr. 2-1927-733 įvykdyti suėjo senaties terminas, atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės A. P. žinioje yra aštuonios vykdomosios bylos Nr. 0124/11/00142, Nr. 0124/06/00249, Nr. 0124/04/01531, Nr. 0124/04/01532, Nr. 0124/04/02721, Nr. 0124/08/01621, Nr. 0124/06/00699, Nr. 0124/07/00923 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolės veiksmų. Apelianto vertinimu, vykdymas turi būti nutrauktas suėjus vykdymo senaties terminui.
Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, tai turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.
Teismui pateiktos aštuonios vykdomosios bylos, iš kurių vykdomosiose bylose Nr. 0124/11/00142, 0124/04/01531, 0124/07/00923, 0124/04/01532, 0124/04/02721, vykdomi vykdomieji dokumentai dėl administracinės nuobaudos - baudos skyrimo. Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento padavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (atsižvelgiant į visų vykdomųjų dokumentų priėmimo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio redakcijas) pažeistas nebuvo.
Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/04/01531 vykdomieji veiksmai (priimti Patvarkymai bei atlikti užklausimai) atlikti laikotarpiu nuo 2004-07-22 iki 2007-12-13 periodiškai ir nenustatytas 2 metų laikotarpis, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/04/01532 duomenų nustatyta, kad vykdomieji veiksmai (priimti Patvarkymai bei atliktos užklausos) laikotarpiu nuo 2004-07-22 iki 2012-12-04 periodiškai ir nėra nustatytas 2 metų laikotarpis, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/04/02721 nustatyta, kad vykdymo veiksmai atlikti periodiškai laikotarpiu nuo 2004-11-30 iki 2013-05-23 ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/07/00923 nustatyta, kad vykdymo veiksmai atlikti periodiškai nuo 2007-07-05 iki 2011-02-08 ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/11/00142 nustatyta, kad vykdymo veiksmai periodiškai atlikti laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2015-07-01 ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi visos minėtos vykdomosios bylos vykdomos dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo pagal Šilutės raj. PK nutarimus tarp visų šiose vykdomosiose bylose atliktų vykdymo veiksmų nėra 2 metų termino, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad antstolė epizodiškai atliko vykdymo veiksmus keliose vykdomosiose bylose, bet ne atskirai kiekvienoje vykdomoje byloje, taip nedidinant vykdymo išlaidų, nėra pagrindas pripažinti, jog 2 metus dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.
Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjui Patvarkymai priimti dokumentą vykdyti buvo siaučiami adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kitokio gyvenamosios vietos adreso pareiškėjas antstolei nebuvo nurodęs. Pareiškėjas pajamų negavo, nedirbo, todėl realiai antstolė neturėjo galimybės išieškoti baudų. Antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0124/11/00142 2014-11-26 nustačius, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo priimtas 2014-12-10 Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas 2015-09-14 kreipėsi į antstolę su aštuoniais prašymais nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui, darytina išvada, jog apeliantas žinojo ne tik apie jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas, bet ir apie kitus vykdomus išieškojimus bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs (šių aplinkybių apeliantas neginčija), todėl darytina išvada, kad apeliantas privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis). Tačiau apeliantas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomieji dokumentais pateikti vykdyti antstolei nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0124/11/00142, 0124/04/01531, 0124/07/00923, 0124/04/01532, 0124/04/02721 dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi nustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) siekė išvengti baudos sumokėjimo.
Vykdomoji byla Nr. 0124/08/01621 pradėta vykdyti pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-09-10 vykdomąjį raštą dėl 1183,68 Lt skolos išieškojimo Valstybinei ligonių kasai. Vadovaujantis CPK 854 straipsniu, be kitų dokumentų vykdytini CPK nustatyta tvarka teismų sprendimai, priimti civilinėse bylose. Vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyta, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (2008-10-21). CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai baigiasi vykdymo senaties terminas, tačiau vykdomojo dokumento vykdymo senaties termino nei CK, nei CPK nenustato, todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0124/08/01621 nėra.
Pareiškėjas taip pat prašė, suėjus vykdymo senaties terminui, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0124/06/00249, 0124/06/00699.
Pagal CPK 584 straipsnį CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.
Iš vykdomoje byloje Nr. 0124/06/00249 esančių įrodymų matyti, kad vykdomoji byla vykdoma pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas 2005-08-09 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką ir paskirta (20 MGL) 2500,00 Lt bauda. Baudžiamasis įsakymas priimtas 2005-08-09, kuris įsiteisėjo 2005-09-24, bauda turėjo būti sumokėta iki 2006-01-24. Vykdomasis raštas pateiktas antstolei 2006-03-15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolė siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymą areštuoti lėšas adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teikė užklausas bankams apie pareiškėjo turimas sąskaitas bei lėšas jose, tikrino duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, darbovietę. Antstolė nuolatos ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus, siekdama, kad bauda būtų išieškota. Todėl darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstole, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nėra praėję 15 metų, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties termino suėjimo.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/06/00699 duomenų matyti, kad ji pradėta vykdyti pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje, kurioje Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-03-30 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal 286 straipsnio 1 dalį, bei 290 straipsnį, subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (6000,00 Lt) bauda. Šiuo atveju pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis negalėtų būti vykdomas, jei per 3 metus kai paskirta bausmė, nuteistasis nevengia atlikti bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų matyti, kad vykdomasis raštas pateiktas antstolei 2006-07-24. Kaip ir anksčiau minėtoje byloje, antstolė siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymą areštuoti lėšas adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teikė užklausas bankas apie pareiškėjo turimas sąskaitas bei lėšas jose, tikrino duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, darbovietę. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad vykdymas taip pat užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo įvykdyti nuosprendį, todėl esant aplinkybėms, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję 15 metų, nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, suėjus vykdymo senaties terminui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas aukščiau nurodytais motyvais netenkintinas. Kadangi nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų, suėjus vykdymo senačiai, dėl šios priežasties atmestinas, kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl baudos antstolei skyrimo dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, nors netinkamai nustatė, jog visose pateiktose vykdomosiose bylose vykdomi nutarimai dėl administracinės nuobaudos - baudos skyrimo, tačiau iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 584 straipsnis, 629 straipsnis), dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį.