Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-375-267/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: e2A-375-267/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05913-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Danutė Burbulienė (pirm.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: R. Z.
Atsakovas: R. Z.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-375-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05913-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8357-772/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai A. Z. ir priteisti iš atsakovo R. Z. periodines išmokas dukters A. Z. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Taip pat ieškovė prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10155-1003/2018 patvirtintą bendravimo su nepilnamete dukra A. Z. tvarką ir nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

1.1. Tėvas R. Z. su nepilnamete dukterimi A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 19 val. pasiima dukterį iš motinos R. Z. gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.

1.2. Tuo atveju, jei R. Z. dėl užimtumo, ligos ar kitų svarbių objektyvių priežasčių negalėtų susitikti su dukra, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį. Apie negalėjimą susitikti su dukra dėl objektyvių nuo R. Z. nepriklausančių aplinkybių vaiko tėvas privalo informuoti R. Z. ne vėliau kaip prieš 5 dienas.

1.3. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. Tėvo dieną: jis paima dukterį iš motinos R. Z. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Tėvo dieną 19 val. ir Tėvo dieną sekmadienį grąžina dukterį į motinos gyvenamąją vietą iki 19 val.

1.4. Motina R. Z. bendrauja su dukra A. Z. tą savaitgalį, kurį yra Motinos diena.

1.5. Tėvas R. Z. ir motina R. Z. kartu švęs dukters A. Z. gimtadienį jos tikrą gimimo dieną, t. y. vasario 17 d.

1.6. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. švenčių dienomis: neporiniais metais per Šv. Velykas, išvakarėse prieš pirmąją Šv. Velykų dieną paima dukterį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir antrąją Šv. Velykų dieną grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą 19 val.

1.7. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. švenčių dienomis: neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, gruodžio 31 dieną paima dukterį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir šventėms pasibaigus sausio 1 d. grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą 19 val.

1.8. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. poriniais metais per Šv. Kūčias, gruodžio 24 d. 19 val. paima dukterį Auksę iš jos motinos R. Z. gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. 19 val. grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą.

1.9. Tėvas R. Z. praleidžia su dukterimi A. Z. ne mažiau kaip pusę dukrai suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių (bei kitų atostogų, jei tokios bus suteikiamos ugdymo įstaigoje) atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su dukra pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį. Vasaros mokyklinių atostogų metu tėvas R. Z. praleidžia su dukra ne mažiau kaip dvi savaites. Apie planuojamą vasaros atostogų laiką R. Z. turi informuoti R. Z. ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d. R. Z. atostogų pirmą dieną paima vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina dukterį į jos motinos R. Z. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. R. Z. pateiks R. Z. tam laikotarpiui reikalingus vaiko drabužėlius, kitus asmeninius daiktus ar dokumentus.

1.10. Tuo atveju, jei vaiko tėvas R. Z. ketintų atostogas su dukra praleisti užsienyje, jis turi gauti rašytinį R. Z. sutikimą.

1.11. Dukteriai A. Z. susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių tėvui R. Z. negalint pasimatyti su dukterimi, tokios dienos bendravimas su dukterimi kompensuojamas kita savaitės diena.

1.12. R. Z., esant abiejų tėvų bendram susitarimui, gali bendrauti su dukterimi A. Z. bet kurią savaitės dieną, pasiimant vaiką ir išsivežant, šį laiką suderinus tarpusavyje elektroniniu paštu ar SMS žinute.

1.13. Dukteriai A. Z. susirgus, tiek R. Z. vaikui esant pas jį, tiek R. Z. vaikui esant pas ją, nedelsiant informuoja vienas kitą apie tai SMS žinute. R. Z. įsipareigoja per dukters ligos laikotarpį SMS žinute informuoti R. Z. apie vaiko sveikatos būklę bei gydymo eigą.

1.14. R. Z. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. Z. telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook ir kt.).

1.15. Vaiko motina R. Z. įsipareigoja apie dukters A. gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti R. Z. SMS žinute prieš vieną savaitę ir nedelsiant informuoja apie telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimus.

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8357-772/2017, kuriuo nutraukė ieškovės R. Z. bei atsakovo R. Z. santuoką. Teismas minėtu sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje R. Z. ir R. Z. susitarė, kad nepilnametei dukrai A. Z. vaiko tėvas R. Z. įsipareigoja mokėti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėjo, kad nuo to laiko, kai teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitė – išaugo nepilnametės dukters A. Z. poreikiai. Ieškovės skaičiavimu, dukters A. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei 500 Eur suma, nes mergaitė yra gabi, aktyvi, lanko ne tik darželį, bet ir įvairius būrelius, t. y. šokių būrelį, anglų kalbos pamokėles. Ieškinyje pateikė vaiko poreikių skaičiavimo lentelę. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus ir gali labiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10155-1003/2018 patvirtino R. Z. ir R. Z. sudarytą taikos sutartį, kuria numatė tėvo bendravimo su nepilnamete dukra A. Z. tvarką. Ieškovė akcentavo, kad minėta tvarka nebeaktuali, jos atsakovas nesilaiko ir vaiko poreikius labiau atitinka ieškiniu prašoma nustatyti tvarka, kuria būtų pakeista minėtu teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. Z. nesutiko su prašoma padidinti išlaikymo suma ir iš dalies nesutiko su prašoma pakeisti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Nurodė, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis, o ne vaiko poreikiai. Atsakovo vertinimu, jo turtinė padėtis nepasikeitė, o ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, t. y. ji pagerėjo, nes ieškovė įsigijo butą, kurio neturėjo šalims nutraukiant santuoką ir sutariant dėl išlaikymo dydžio dukteriai. Atsakovas akcentavo, kad vaiko poreikių padidėjimą kompensuoja priteisto išlaikymo indeksacija, taip pat vaikams mokamos išmokos – „vaiko pinigai“. Ši išmoka pradėta mokėti nuo 2018 m. sausio 1 d. ir iš esmės kiekvienais metais yra didinama. Atsakovo vertinimu, ieškovė ne tik neįrodė, tačiau net neįrodinėjo kaip pasikeitė (kaip padidėjo) vaiko poreikiai. Atsakovo vertinimu, ieškovė dėl kiekvieno padidėjimo turėjo pateikti detalius įrodymus. Atsakovas akcentavo ir tai, kad jis bendraudamas su dukterimi praleidžia dalį laiko ir tuo metu jis visiškai aprūpina vaiką, todėl išlaikymas negali būti priteisiamas iš jo didesnis, nei yra šiuo metu – 170 Eur. Be to, šiuo metu atsakovas dėl pandemijos nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos. Atsakovas nurodė sutinkantis su bendravimo tvarkos dalimi pagal ieškinio 2.1, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15 punktuose siūlomą tvarką. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės ieškinio 2.2 punkte siūlomu 5 dienų terminu – siūlo nustatyti 2 dienas. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio 2.5 punkte siūloma tvarka, laiko, kad šalių sudarytos taikos sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka yra protinga ir įgyvendinama. Atsakovas iš dalies nesutinka su ieškovės ieškinio 2.9 punkte siūloma tvarka, laiko, kad šalių sudarytos taikos sutarties 8 punkte nustatyta tvarka yra protinga bei įgyvendinama. Atsakovas iš dalies nesutinka su ieškovės ieškinio 2.10 punkte siūloma tvarka, laiko, kad šalių sudarytos taikos sutarties 13 punkte nustatyta tvarka yra protinga bei įgyvendinama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės R. Z. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8357-772/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai A. Z. ir priteisė iš atsakovo R. Z. periodines išmokas dukters A. Z. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. spalio 30 d. – iki dukters pilnametystės.

5. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10155-1003/2018 patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra A. Z. tvarką ir nustatė tokią tėvo R. Z. bendravimo tvarką:

5.1. Tėvas R. Z. su nepilnamete dukterimi A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 19 val. pasiima dukterį iš motinos R. Z. gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Tuo atveju, jei bendravimo savaitgalį yra Motinos diena, dukterį tėvas grąžina į motinos gyvenamąją vietą prieš Motinos dieną einančio šeštadienio vakarą iki 19 val.

5.2. Tuo atveju, jei R. Z. dėl užimtumo, ligos ar kitų svarbių objektyvių priežasčių negalėtų susitikti su dukra, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį. Apie negalėjimą susitikti su dukra dėl objektyvių nuo R. Z. nepriklausančių aplinkybių, vaiko tėvas privalo informuoti R. Z. nedelsiant sužinojus apie tokias aplinkybes.

5.3. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. Tėvo dieną: jis paima dukterį iš motinos R. Z. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Tėvo dieną 19 val. ir Tėvo dieną sekmadienį grąžina dukterį į motinos gyvenamąją vietą iki 19 val.

5.4. Tėvas R. Z. per dukters A. Z. gimtadienį – vasario 17 d. paima dukterį iš motinos R. Z. gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina dukterį į motinos gyvenamąją vietą ar kitą jos nurodytą vietą iki 15 val.

5.5. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. švenčių dienomis: neporiniais metais per Šv. Velykas, išvakarėse prieš pirmąją Šv. Velykų dieną paima dukterį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir antrąją Šv. Velykų dieną grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą 19 val.

5.6. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. švenčių dienomis: neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, gruodžio 31 dieną paima dukterį iš motinos gyvenamosios vietos 19 val. ir šventėms pasibaigus sausio 1 d. grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą 19 val.

5.7. Tėvas R. Z. bendrauja su dukterimi A. poriniais metais per Šv. Kūčias, gruodžio 24 d. 19 val. paima dukterį Auksę iš jos motinos R. Z. gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. 19 val. grąžina dukterį į jos motinos gyvenamąją vietą.

5.8. Tėvas R. Z. praleidžia su dukterimi A. Z. ne mažiau kaip pusę dukrai suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių (bei kitų atostogų, jei tokios bus suteikiamos ugdymo įstaigoje) atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su dukra pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį. Vasaros mokyklinių atostogų metu tėvas R. Z. praleidžia su dukra ne mažiau kaip dvi savaites. Apie planuojamą vasaros atostogų laiką R. Z. turi informuoti R. Z. ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d. R. Z. atostogų pirmą dieną paima vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina dukterį į jos motinos R. Z. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. R. Z. pateiks R. Z. tam laikotarpiui reikalingus vaiko drabužėlius, kitus asmeninius daiktus ar dokumentus.

5.9. Šalys apie keliones su nepilnamečiu vaiku į užsienį privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo) pranešti kitai šaliai elektroniniu paštu ar SMS žinute.

5.10. Dukteriai A. Z. susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių tėvui R. Z. negalint pasimatyti su dukterimi, tokios dienos bendravimas su dukterimi kompensuojamas kita savaitės diena.

5.11. R. Z., esant abiejų tėvų bendram susitarimui, gali bendrauti su dukterimi A. Z. bet kurią savaitės dieną, pasiimant vaiką ir išsivežant, šį laiką suderinus tarpusavyje elektroniniu paštu ar SMS žinute.

5.12. Dukteriai A. Z. susirgus, tiek R. Z. , vaikui esant pas jį, tiek R. Z., vaikui esant pas ją, nedelsiant informuoja vienas kitą apie tai SMS žinute. R. Z. įsipareigoja per dukters ligos laikotarpį SMS žinute informuoti R. Z. apie vaiko sveikatos būklę bei gydymo eigą.

5.13. R. Z. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. Z. telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook ir kt.).

5.14. Vaiko motina R. Z. įsipareigoja apie dukters A. gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti R. Z. SMS žinute prieš vieną savaitę ir nedelsiant informuoja apie telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimus.

6. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė ir priteisė R. Z. naudai iš R. Z. 56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu vaikas yra beveik šešerių metų, mokyklą vaikas turėtų pradėti lankyti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Teismas pripažino, jog šalių nepilnametis vaikas A. Z., gimusi 2016 m. vasario 17 d., neturi specialių poreikių, susijusių su sveikata, taip pat neturi ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir tam būtų reikalingos specialios priemonės, todėl vaiko A. Z. poreikius vertino kaip vidutinius, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina vaiką auginančios šeimos normalias išlaidas. Teismas vertindamas vaiko amžių, vaiko užimtumą, vaiko sveikatos būklę sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga apie 450 Eur suma, šią sumą mažino valstybės mokamais vaiko pinigais, kurie nuo 2021 m. yra 70 Eur, ir sprendė, kad likusi dalis dalinant abiem tėvams perpus yra 190 Eur. Teismas vertino tai, kad pakeitus bendravimo tvarką tėvui tenka didesnė išlaikymo našta, kai vaikas yra pas tėvą ir sprendė, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas ir atitinkantis vaiko amžių, jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku teismas pripažino, kad 2.1, 2.3, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15. punktuose nurodoma tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus ir, teismo vertinimu, nepažeidžia vaiko tėvų interesų, todėl gali būti nustatyta. Akcentavo, kad teismo sprendimas turi būti įvykdomas, juo negali būti nustatyti neįvykdomi reikalavimai, o ieškovė, formuluodama 2.2. punkto reikalavimą, iš esmės daro jį neįvykdomą. Teismas laikė, kad atsakovas, kaip atsakingas asmuo, ieškovę apie negalėjimą bendrauti su dukterimi turi įspėti kiek įmanoma anksčiau, tuoj pat sužinojęs apie tokias aplinkybes. Vertino, kad galiojanti tvarka per vaiko gimimo dieną yra logiška ir pagrįsta, ji neprieštarauja vaiko interesams, todėl jos nekeitė pagal 5.5. punktą. Vertindamas 2.9 punktą, teismas nurodė, kad abu tėvai vienodai turėtų prisidėti prie vaiko laiko organizavimo vaikui suteiktų rudens atostogų, žiemos – Kalėdų atostogų, žiemos atostogų ir pavasario mokyklinių atostogų laiką. Taip pat tėvas su dukterimi praleidžia ne mažiau nei dvi vasaros atostogų savaites, todėl teismas šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, jog tuo atveju, jei vaiko tėvas ketintų atostogas praleisti užsienyje, jis turi gauti rašytinį ieškovės sutikimą, nėra pagrįstas, jis nenumatytas ir jokiame norminiame reguliavime. Teismas netenkino ieškovės 2.4 reikalavimą, nes Lietuvos teisė numato galimybę nustatyti bendravimo tvarką tik su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tačiau teismui ieškovės intencija yra suprantama, todėl kiek pakoregavo vaiko ir tėvo bendravimą savaitgaliais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. Z. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Pridėti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismui yra pateikusi rašytinius įrodymus, t. y. bankinių pavedimų, kvitų kopijas, patvirtinančius išaugusius mergaitės poreikius. Be to, ne visus išaugusius dukters poreikius įmanoma pagrįsti rašytiniais įrodymais. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje. Atsakovas neginčijo fakto ir pripažino, kad šalių dukra A. Z. lanko tiek anglų kalbos pamokėles, tiek baleto studiją (duomenys neskelbtini). Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad nepilnametis vaikas neturi ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir, kad tokios išlaidos, kaip vaiko gyvybės ir ligų draudimas, iš esmės galimos esant bendram tėvų sutarimui. Apeliantė mano, kad jos nurodoma 30 Eur kasmėnesinė suma vaiko vaistams, vitaminams, medicininėms paslaugoms nėra per didelė, būtent tokią sumą ieškovė skiria, tenkindama mergaitės poreikius, o teismas nepagrįstai ją sumažino. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo mažinti ieškovės ieškinyje nurodomų išlaidų (35 Eur) pramogoms, laisvalaikiui. Šias išlaidas apeliantė priskyrė ne tik atostogoms, bet ir gimtadieniams, kinui, teatrui, koncertams, savaitgalio išvykoms ir kt. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik minimaliuosius A. Z. poreikius, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino, kad mergaitei turi būti sudarytos sąlygos lankyti būrelius, dalyvauti įvairiuose koncertuose ir konkursuose. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos nurodyta dukros poreikiams reikalinga suma apie 520 Eur suma nėra specialiai išdidinta, atitinka tokio amžiaus ir tokių gabumų vaikui reikiamą išlaikymo dydį. Į išlaidas apeliantė neįtraukė ir tų sumų, kurios yra skiriamos mergaitės baldų, judėjimo priemonių, t. y. dviratukų, paspirtukų pirkimui. Apeliantė įsitikinusi, kad jos siekis užtikrinti nepilnamečiui vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas nesudaro pagrindo nepriteisti didesnio išlaikymo dukrai. Aplinkybė, kad vaiko tėvas su dukra praleis kas antrą savaitgalį, ne nuo šeštadienio ryto, o nuo penktadienio vakaro, nesudaro pagrindo padidinti išlaikymą tik iki 190 Eur. Apeliantė mano, kad šiuo atveju nebuvo išanalizuoti tikrieji vaiko poreikiai, priteistas išlaikymas neleidžia patenkinti A. Z. poreikių ir tokiu būdu yra pažeidžiamas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas.

9.2. Nenustačius konkretaus termino, atsakovui R. Z. vėl paliekamos galimybės likus vos 10 minučių iki bendravimo su dukra, informuoti apeliantę R. Z., kad su dukra A. Z. susitikti negalės. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dabar galiojanti tvarka per vaiko gimimo dieną neprieštarauja vaiko interesams.

9.3. Apeliantė mano, kad šiuo atveju neteisingai buvo paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, vertinant, kad tie reikalavimai, su kuriais atsakovas sutiko, laikytini, kaip nepatenkinti ieškinio reikalavimai. Iš 14 reikalavimų buvo nepatenkinti tik 3 reikalavimai, todėl apeliantė mano, kad nepagrįsta teismo išvada, kad antrasis jos reikalavimas buvo patenkintas tik 50 proc. ir atitinkamai neteisingai paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

9.4. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus apie tai, kad A. Z. gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta, dar šalims gyvenant santuokoje. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šalių bendro sutarimo šiuo klausimu nebuvo. Taip pat pateikiama Šiaulių kultūros centro pažyma apie tai, kad A. Z. lanko baleto studiją (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės atsakovas neneigė teismo posėdžio metu. Teismui teikiama Plungės rajono savivaldybės administracijos pažyma apie teisę į paramą būstui įsigyti. Antstolės V. Š. pažyma įrodo, kad atsakovas neteikia net to išlaikymo, kuris priteistas iš jo. Taip pat pateikiamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, kuris patvirtina, kad atsakovas nepasiima ir nebendrauja su dukra jos gimimo dieną. Šiuo metu nėra jokių kliūčių, trukdančių apeliacinės instancijos teismui priimti ir įvertinti ieškovės papildomai pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir pridėti prie bylos nuotraukas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė neįrodinėjo vienos iš alternatyvios būtinos sąlygos, kurią įstatymas įtvirtina pagrindu pakeisti išlaikymo dydį – šalių turtinės padėties esminį pasikeitimą. Atsakovas įrodinėjo, jog ieškovės turtinė padėtis po to, kai buvo nustatyta atsakovo piniginė prievolė kaip išlaikymas dukrai, yra pagerėjusi. Aplinkybė, kad atsakovas padarė administracinius pažeidimus ir dėl to buvo vykdomas išieškojimas iš jo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybės, kad ieškovė nuosavybės teisėmis įsigijo butą ir įsigijimą 10000 Eur sumoje finansavo valstybė.

10.2. Nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo iki ieškovės ginčijamo teismo sprendimo priėmimo ne tik pagerėjo ieškovės turtinė padėtis, tačiau teisiniu reguliavimu nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta ir universali išmoka vaikui, kuri šiuo metu sudaro 70 Eur, ir kurią vaikas gauna papildomai. Ieškovė nurodė, kad darželio mokestis 56 Eur, taigi skirtumas tarp „vaiko pinigų“ ir darželio kiekvieną mėnesį yra 14 Eur, per metus tai sudaro papildomai 168 Eur. Tai tikrai nėra maža suma vaiko ugdymui.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė iš esmės remiasi bendro pobūdžio teiginiais, kad vaiko poreikiai išaugo, tačiau šių savo teiginių iš esmės niekaip neįrodinėjo bei neįrodė. Ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnametė dukra A. Z. turi kokių nors specifinių poreikių, kurie atsirado po to, kai teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu buvo nustatytas atsakovo teikiamas išlaikymas.

10.4. Nors ieškovė nurodo specialią aprangą, avalynę, koncertus, tačiau jokių įrodymų apie tokias tariamas išlaidas nepateikė. Teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nemažą dalį laiko praleidžia su dukra, tuo metu dukters poreikius tenkina atsakovas savo lėšomis. Be to, teismas ginčijamu sprendimu nustatė dar didesnės apimties atsakovo bendravimą su dukra nei jis buvo nustatytas iki ieškovės ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.

10.5. Atsakovas teikia įrodymus (nuotraukas), kad šalių dukros poreikiai atsakovui leidžiant laiką su vaiku yra pilnai tenkinami, jos kambarys pilnai apstatytas, jai ugdyti bei leisti laisvalaikį daiktai nupirkti ir kt. Teismas teisingai įvertino nustatydamas atsakovo išlaikymo dukrai prievolės dydį. Teismas teisingai vertino, kad dalį vaiko išlaidų vaiko atostogų metu padengia ir atsakovas, todėl ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms pagrįstos tik iš dalies.

10.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokios išlaidos kaip vaiko gyvybės ir ligos draudimas, iš esmės galimos esant bendram tėvų sutarimui, tačiau jo tarp šalių nėra. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo apie daugelio medikamentų, vitaminų įsigijimą, tačiau įrodymų, kad būtų pirkusi daug medikamentų, vitaminų dukrai, nepateikė. Nepateikta įrodymų, kad toks vaistų poreikis būtų realus, tuo labiau, kad pati ieškovė ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad šalių vaikas yra sveikas ir neturi jokių nusiskundimų sveikata.

10.7. Atsakovas sutiko su ieškovės ieškinio 2.1, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15 punktuose siūloma tvarka, kuri iš esmės ir nesiskyrė su jau prieš tai įtvirtinta atsakovo su dukra bendravimo tvarka.

10.8. Ieškovė skaičiuoja formaliai aritmetiškai, iš kiek punktų susidėjo jos reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau sąmoningai nutyli, jog šis reikalavimas didesnėje dalyje iš esmės sutapo su jau prieš tai šalių sutarta ir teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad A. Z. gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta, dar šalims gyvenant santuokoje. Taip pat pateikiama Šiaulių kultūros centro pažyma, kad A. Z. lanko baleto studiją (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės atsakovas neneigė teismo posėdžio metu. Teismui teikiama Plungės rajono savivaldybės administracijos pažyma apie teisę į paramą būstui įsigyti. Antstolės V. Š. pažyma, apeliantės teigimu, įrodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo, kuris priteistas iš jo. Taip pat pateikiamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, kuris patvirtina, kad atsakovas nepasiima ir nebendrauja su dukra jos gimimo dieną. Apeliantės nuomone, nėra jokių kliūčių, trukdančių apeliacinės instancijos teismui priimti ir įvertinti ieškovės papildomai pateiktus įrodymus.

15. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia nuotraukos, kurios jo teigimu patvirtina, kad šalių dukros poreikiai atsakovui leidžiant laiką su vaiku yra pilnai tenkinami, jos kambarys pilnai apstatytas, jai ugdyti bei leisti laisvalaikį daiktai nupirkti ir kt.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliantės ir atsakovo teikiamus įrodymus priima ir juos vertina visos bylos kontekste.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

17. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-8357-772/2017, šalims nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys sutarė, kad vaikui periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo suma bus 170 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė, praėjus trims metams, 2020 m. spalio 22 d. kreipėsi ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašydama, kad atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai prievolė būtų padidinta iki 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo dydį padidino iki 190 Eur.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

19. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

21. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo vienos iš alternatyvios būtinos sąlygos, kurią įstatymas įtvirtina pagrindu pakeisti išlaikymo dydį – šalių turtinės padėties esminį pasikeitimą, išlaikymo dydžio padidinimą grindė padidėjusiais dukros poreikiais.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantė teismui yra pateikusi rašytinius įrodymus, t. y. bankinių pavedimų, kvitų kopijas, patvirtinančius išaugusius mergaitės poreikius. Be to, apeliantės teigimu, ne visus išaugusius dukters poreikius įmanoma pagrįsti rašytiniais įrodymais.

24. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

25. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 60 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 70 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Ši universali vaiko išmoka buvo įtvirtinta tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo iki ieškovės skundžiamo teismo sprendimo priėmimo teisiniu reguliavimu įtvirtinta universali išmoka vaikui, kuri šiuo metu yra 70 Eur, kas leidžia teismui tvirtinti, kad šiuo metu vaikas gauna papildomai 70 Eur, ko negavo 2017 m. teismui tvirtinant šalių susitarimą dėl teiktino 170 Eur išlaikymo dydžio.

26. Ieškovė, įrodinėdama pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, rėmėsi ir CK 3.201 straipsnio 3 dalimi, kur nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tačiau jokių papildomų vaiko priežiūros išlaidų CK 3.201 straipsnio 3 dalies kontekste ieškovė neįrodinėjo, todėl sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad vaikas neturi specialių poreikių, susijusių su vaiko sveikata, taip pat vaikas neturi ypatingų ar išskirtinių gabumų, kuriuos būtų būtina ugdyti ir tam būtų reikalingos specialios priemonės.

27. Atsižvelgiant į valstybės teikiamą ir gaunamą išmoką, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliuojamos 11 Eur išlaidos anglų k. pamokoms ir 30 Eur baleto studijai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nemažą dalį laiko praleidžia su dukra, tuo metu dukters poreikius tenkina atsakovas savo lėšomis. Atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamos nuotraukos patvirtina, kad šalių dukros poreikiai atsakovui leidžiant laiką su vaiku yra pilnai tenkinami, jos kambarys pilnai apstatytas, jai ugdyti bei leisti laisvalaikį daiktai nupirkti ir kt. Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad dalį vaiko išlaidų vaiko atostogų metu padengia ir atsakovas, todėl ieškovės nurodytos išlaidos atostogoms pagrįstos tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju atsakovas kas antrą savaitgalį praleidžia kartu su dukra, taigi jis taip pat patiria savaitgalio išlaidas.

28. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliante, kad A. Z. gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta, dar šalims gyvenant santuokoje. Tačiau, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, vaiko gyvybės ir ligos draudimo išlaidos nėra aptartos šalių. Akivaizdu, kad išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui, todėl šios draudimo išlaidos nėra vaiko kasdieninių poreikių tenkinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims pripažįstant, kad šalių vaikas yra sveikas ir neturi jokių nusiskundimų sveikata, ieškovė nepagrindė byloje nurodomų išlaidų vaistams ir medicininėms paslaugoms – 30 Eur kiekvieną mėnesį, taip pat kiekvieną mėnesį po 15 Eur nenumatytoms išlaidoms ligos atveju. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo tikrųjų dukters poreikių, o priteistas išlaikymas neleidžia patenkinti jos poreikių.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

29. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10155-1003/2018 patvirtino R. Z. ir R. Z. sudarytą taikos sutartį, kuria numatė tėvo bendravimo su nepilnamete dukra A. Z. tvarką. Ieškovė, teikdama reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką, nurodė, kad minėta tvarka nebeaktuali, jos atsakovas nesilaiko ir vaiko poreikius labiau atitinka ieškiniu prašoma nustatyti tvarka. Atsakovas sutiko su bendravimo tvarkos dalimi pagal ieškinio 2.1, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15 punktuose siūlomą tvarką, tačiau nesutiko su ieškovės ieškinio 2.2 punkte siūlomu 5 dienų terminu, su ieškovės ieškinio 2.5 punkte siūloma tvarka, su ieškovės ieškinio 2.9 punkte siūloma tvarka. Atsakovas iš dalies nesutiko su ieškovės ieškinio 2.10 punkte siūloma tvarka. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šį ieškovės ieškinio reikalavimą, nurodęs nesutikimo su prašoma nustatyti bendravimo tvarka motyvus, teismas skundžiamu sprendimu ją pakoregavo ir patvirtino.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad nenustačius konkretaus termino atsakovui R. Z. vėl paliekamos galimybės likus vos 10 minučių iki bendravimo su dukra, informuoti apeliantę R. Z., kad su dukra A. Z. susitikti negalės. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dabar galiojanti tvarka per vaiko gimimo dieną neprieštarauja vaiko interesams.

31. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinyje prašoma pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iš esmės yra labai panaši su teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos turiniu: ieškovės ieškinio 2.3. punkte siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka sutampa su šalių taikos sutarties 2 punkte nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; ieškovės ieškinio 2.7 punkte siūloma nustatyti tvarka sutampa su šalių taikos sutarties 6 punkte nustatyta tvarka.

32. Antra, atsakovas sutiko su ieškovės ieškinio 2.1, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.15 punktuose siūloma bendravimo tvarka, kuri iš esmės ir nesiskyrė su jau prieš tai įtvirtinta atsakovo su dukra bendravimo tvarka.

33. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismo sprendimu negali būti nustatyti neįvykdomi reikalavimai, o ieškovė, formuluodama ieškinio 2.2 punkto reikalavimą, iš esmės daro jį neįvykdomą. Teismas pagrįstai sprendė, jog prieš tai nustatyta atsakovo su dukra bendravimo tvarka jos gimimo dieną yra pagrįsta bei neprieštarauja dukters interesams.

34. Ketvirta, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka, yra neteisėta, nepagrįsta, kuo nustatyta tvarka yra ydinga ar netinkama, kokie šios tvarkos aspektai netenkina ieškovės ar neatitinka vaiko interesų. Priešingai, apeliantė apeliaciniame skunde, nenurodydama nesutikimo su teismo sprendimo dalimi argumentų, prašo tenkinti ieškinį visiškai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje vertintas ieškovės reikalavimo pakeisti nustatytą bendravimo su dukra tvarką pagrįstumas, yra išsami, argumentuota, teismo išvados padarytos tinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, taip pat atitinka teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, užtikrina prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, užmegzti ir palaikyti su jais visavertį ir kokybišką ryšį, todėl kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, papildomų argumentų nenurodys.

35. Apeliantė pripažįsta, kad jos reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo buvo patenkintas 33 procentais, tačiau nesutinka, kad jos antras reikalavimas – dėl bendravimo tvarkos, buvo patenkintas tik 50 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, formaliai skaičiuodama iš kiek punktų buvo pareikštas jos reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, neteisingai vertina šio ieškinio patenkinimo rezultatą. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino ieškovės pareikšto reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos turinį, sulygindamas jį su jau prieš tai 2018 m. gruodžio 3 d. teismo nustatyta bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ieškovės antras reikalavimas tenkintas 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Kiti apeliacinio skundai argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė