Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. U. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad laikino motinos valdžios apribojimo metu, atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra, motina piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, priklausomybės nepripažįsta, nesigydo, medikamentų nevartoja, nuolatinių pajamų neturi, su vaikais bendrauja mažai (tik socialinių darbuotojų ir vaikų iniciatyva). Nepilnamečių vaikų teigimu, atsakovė jiems skambina dažnai būdama neblaivi, išlaikymo vaikams neteikia. Toks atsakovės elgesys, atsižvelgiant į vaikų interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, netgi žalingu. Atsakovė negali savo vaikams užtikrinti stabilios ir saugios šeimos aplinkos, nekeičia iš esmės savo gyvenimo būdo, nevykdo savo, kaip motinos, pareigų, nesudaro ir nesiekia sudaryti tinkamų sąlygų vaikams auklėti, prižiūrėti. Nesidomi vaikais, nededa pastangų ir nerodo noro susigrąžinti vaikus į šeimą. Mano, kad yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti jos, kaip motinos valdžią, nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

2021 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos valdžia I. S. jos nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei iš atsakovės vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), paskirti vaikų nuolatiniai globėjai.

Laikino motinos valdžios apribojimu metu, 2022 m. balandžio 7 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, peržiūrėtas I. U. pagalbos planas. Atsakovė buvo įsipareigojusi lankyti psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, spręsti priklausomybės alkoholiui problemą. Posėdžio metu nustatyta, kad gydytojo psichiatro išrašytų medikamentų atsakovė nenusipirko, grupės užsiėmimų nelankė ir nesiregistravimo, motyvuodama, pinigų stygiumi bei prastu susisiekimu. Padedant užtikrinti vaikų emocinius ir fiziologinius poreikius, I. U. įsipareigojo reguliariai lankyti vaikus, bendrauti telefonu, domėtis jų sveikata, poreikiais, ugdymu, mokėti priteistą išlaikymą. Atsakovės susitikimai su vaikais buvo organizuoti per globos centro specialistus (buvo suplanuoti aštuoni susitikimai, iš kurių atsakovė dalyvavo tik trijuose). Globėjų ir vaikų teigimu, atsakovė su vaikais bendravo telefonu, tačiau netinkamomis temomis (apie ketinimą nusižudyti, lytinį gyvenimą ir pan.). 2022 m. gegužės 4 d. pasirašyto susitarimo nevykdė, atsakovė negrąžino iš vaikų sąskaitų neteisėtai panaudotas lėšas, nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo. 2022 m. birželio 14 d. vykusiame atvejo posėdyje nustatyta, kad I. U. šeimoje teigiamų pokyčių nėra. Ji alkoholio problemos nesprendė, nesigydė, vaikams priteisto išlaikymo neteikė, įsiskolinimų nemokėjo, vaikų globėjai patvirtino, kad atsakovė vaikams dažniausiai skambina vakarais būdama neblaivi. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų atsakovė taip pat nevykdė, nedėjo ir nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, elgesio. Atvejo posėdžio metu nutarta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi ji gyvenimo būdo nekeitė, nerodė iniciatyvos susigrąžinti vaikus į savo šeimą.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė neužtikrina saugios aplinkos savo nepilnamečiams vaikams, piktnaudžiauja alkoholiu, tokiu būdu vengia atlikti motinos pareigas, daro žalingą įtaką vaikams. Laikino motinos valdžios apribojimo metu, ji nesistengė atkurti gerų santykių su vaikais, į vaiko teisų apsaugos skyrių dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, vaikais visiškai nesirūpina, išlaikymo jiems neteikia, toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, kas taip pat parodo jos abejingą požiūrį į vaikus, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ji pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės tinkamai rūpintis vaikais, juos auklėti ir auginti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, jos abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamo gyvenimo būdo, ji negali užtikrinti saugios aplinkos savo nepilnamečiams vaikams, deramai auginti juos, auklėti ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Vaikų nuolatinės globos (rūpybos) vietos nustatymo, globėjų (rūpintojų) paskyrimo ir išlaikymo priteisimo klausimai išspręsti 2021 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-13470-632/2021, ir 2022 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-1183-632/2022. Duomenų, jog atsižvelgiant į vaikų interesus yra poreikis priimtus sprendimus keisti, nėra pateikta.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos abi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Iš atsakovės valstybei priteisiamos 6,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,51 Eur (šešių eurų 51 cento) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.