Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui P. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnametis A. M. nuo gimimo gyvena su ieškove. Vaiko tėvams pradėjus gyvent skyrium, jis ir toliau liko gyventi su ieškove, todėl akivaizdu, kad tarp jų yra susiformavęs stiprus tarpusavio ryšys, kadangi atsakovas su sūnumi nebendravo ir nebendrauja, tarp jų nėra jokio socialaus ryšio. Ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos ir palankios gyvenimo sąlygos augti ir vystytis nepilnamečiui A. M., todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skyrius mano, jog A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam A. M. priteisimo atitinka vaiko interesus, o reikalaujama 200 Eur suma tikrai nėra per didelė, 200 Eur išlaikymo dydis besimokančiam vaikui yra minimalus. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo turėtų atsižvelgti į šių dienų ekonomiką, kad nebūtų pažeisti vaiko poreikiai į saugias, sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, bei sąžiningumo principais.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad su atsakovu pradėjo gyventi 2000 m. Iš pradžių gimė dukra, kuri šiuo metu jau yra pilnametė, po to sūnus A. M.. Jau ir bendro gyvenimo metu atsakovas nelabai rūpinosi vaikais. 2013 m. su atsakovu išsiskyrė. Pradėjus gyventi atskirai atsakovas nesirūpino vaikais ir neteikė jiems išlaikymo. Anksčiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo vaikams nesikreipė, nes bijojo atsakovo reakcijos. Šiuo metu ji gyvena su draugu D. P., su kuriuo turi sūnų D. P.. Jos šeima gyvena draugui D. P. priklausančiame bute. Ją ir abu vaikus išlaiko jos draugas. Ji nedirba, negauna jokių pajamų, išskyrus 95 Eur išmokas už vaikus ir 220 Eur išmoką dėl sūnaus D. neįgalumo. Sūnus D. P. reikalauja specialios priežiūros, jam nustatytas raidos sutrikimas, todėl negali palikti jo be priežiūros. Nurodytos aplinkybės įtakoja jos galimybes pradėti dirbti. Sūnaus A. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur. Be pagrindinių poreikių patenkinimo, sūnui reikalingi akiniai, jis lanko šaulių būrelį, sūnus labai gerai mokosi. Jos žiniomis, atsakovas yra darbingas, dirba neoficialiai. Jis gyvena su drauge, su kuria turi dukrą, tačiau ją šiuo metu augina atsakovo draugės mama.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, jam neterminuotai apribota tėvo valdžia jo dukters R. M. atžvilgiu. Atsakovas yra informuotas apie nagrinėjamą bylą, tačiau ignoruoja savo pareigą teikti išlaikymą sūnui A. M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. M., gim. (duomenys nekelbtini). Vaikas yra 16 metų amžiaus, nuo 2013 m. gyvena tik su ieškove B. M..

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpina sūnumi ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 534 Eur (atskaičius mokesčius)). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 400 Eur suma. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad sūnui reikalingi akiniai, jis lanko šaulių būrelį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, konstatuotina, kad nurodytos šalių sūnaus poreikiams reikalingos išlaidos, nėra susijusios su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad ieškovė be sūnaus A. M. taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. P., gim. (duomenys nekelbtini). Ieškovė šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro vaikams mokama 190 Eur išmoka ir 220 Eur šalpos neįgalumo pensija, mokama sūnui D. P.. Atsakovė su vaikais gyvena jos draugui priklausančiame bute. Sodros duomenimis atsakovas nedirba, gauna nepastovaus dydžio Sodros išmokas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurios atžvilgiu jam apribota tėvo valdžia. Objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo sūnui A. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2022 m. kovo 17 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog atsakovas išlaikymo sūnui A. M. neteikia nuo 2013 m., todėl iš atsakovo sūnui A. M. taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metų laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 10 d., skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, iš viso 5400 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 18d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-494-1821). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 88 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 122 Eur (5400 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 560 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 264 Eur žyminio mokesčio ir 560 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio A. M., gim. (duomenys nekelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. M., gim. (duomenys nekelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 17 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. M., gim. (duomenys nekelbtini), 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.