Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui T. P., išvadą teikiančiai institucijai byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje ir Lietuvoje būna epizodiškai. Atsakovas procesinius dokumentus gavo, tačiau atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, neteikė jokių įrodymų ir paaiškinimų apie šeimos iširimo aplinkybes. Ieškovė sutinka, kad dėl santuokos neišsaugojimo ir jos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Nurodė, kad bandė taikytis, tačiau jiems nepavyko. Apie metus laikos šalys veda atskirus gyvenimus. Daugiau bandyti taikytis nebenori, laiko, kad jų santuoka yra nutrūkusi.

16. Teismas įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose). Nėra pagrindo teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog dėl ilgus išsiskyrimus lemiančio atsakovo darbo, jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą.

17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, o jų kaltės laipsnis neturi esminės reikšmės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių.

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo grąžintina ikisantuokinė pavardė – N., atsakovui paliktina jo turima pavardė – P.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

19. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

20. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini). Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

21. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

22. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji nuolat rūpinasi sūnumi ir užtikrina visus jo poreikius. Atsakovas pozicijos dėl tokio ieškovės reikalavimo neišreiškė. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, pažymėdama, kad šalių vaikas nuolat gyvena su mama, kur yra sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, todėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog vaiką nuolat prižiūri, juo rūpinasi ir užtikrina kasdienius poreikius ieškovė, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgtųsi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

26. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas T. P. šalių abipusiu sutarimu nevaržomai bendraus su sūnumi, atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus, apie savo atvykimą pas vaiką, pranešdamas ieškovei telekomunikacijų priemonėmis (skambučiu, žinute ar pan.). Teismas išaiškina šalims, kad tai nesudaro kliūčių joms susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, nes teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios, todėl dėl jos pakeitimo tiek tėvas, tiek motina gali kreiptis į teismą ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

27. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo / motinos pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nesibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

29. Iš institucijos, teikiančios išvadą, pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi (6 m.) gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė dirba UAB „G.“, gauna minimalų darbo užmokestį, kuris nuo 2025 m. atskaičius mokesčius sudaro apie 777,00 Eur. Ieškovė taip pat gauna valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2025 m. sudaro 122,50 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2007 m. gamybos automobilis Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jį faktiškai valdo atsakovas. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 minimali mėnesinė alga.

30. Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Sodros duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą ir gaunamas pajamas užsienio valstybėje, byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2 540,00 Eur.

31. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius 777,00 Eur). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog 1 MMA išlaikymo dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau kiekvienu atveju teismas priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

32. Pažymėtina, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400,00 Eur išlaikymą, t. y. kiek daugiau nei pusę minimalios mėnesinės algos. Ieškovė vaiko poreikių išsamiai nedetalizavo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 600,00 Eur. Taip pat pabrėžė, kad vaikas rudenį pradės lankyti mokyklą, todėl atsiras papildomų išlaidų ugdymo priemonėms ir pan. Vaikas iš esmės jokių specialiųjų poreikių, neskaitant įprastų ligų, būdingų tokio amžiaus vaikams, neturi. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas turėjo problemų su kojomis, tačiau šiai dienai situacija yra pagerėjusi, todėl specialią avalynę perka tik situacijos palaikymui.

34. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, nurodytą išleidžiama per mėnesį sumą vaiko poreikiams, vaiko amžių, sveikatos būklę, valstybės skiriamą išmoką vaikui, kuri nuo 2025 m. sudaro 122,50 Eur, bei tai, kad abi ginčo šalys yra jaunos, darbingo amžiaus, duomenų, kad šalių turtinė padėtis kardinaliai skirtųsi, byloje nėra, sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina iki 330,00 Eur, kuri, teismo nuomone, kartu su gaunamomis valstybės išmokomis patenkins šalių nepilnamečio sūnaus poreikius bei yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d.

35. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

36. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., skaičiuojant po 300,00 Eur per mėn., t. y. tokį išlaikymo dydį, kurį šalys buvo susitarusios ikiteisminės mediacijos metu.

37. Iš teismui pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2024 m. liepos 13 d. (t. y. per 12 mėn.) iš viso pervedė 2 800,00 Eur, kas vidutiniškai sudaro apie 233,33 Eur/mėn. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo už ankstesnius laikotarpius priteisti neprašo. Pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymas yra reikalingas ir gyvybiškai būtinas nuolat, o ne epizodiškai, kad būtų užtikrinti elementariausi vaiko fiziologiniai ir kiti poreikiai. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą sūnui 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., byloje nėra. Atsakovas tokių įrodymų į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

38. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

40. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl nutraukinat santuoką nedalintinas. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalintino nekilnojamojo turto neįgijo.

41. AB „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu įgijo automobilį Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos. Duomenų apie šio automobilio rinkos vertę, byloje nėra. Juo faktiškai naudojasi atsakovas, pasak ieškovės, jis laikomas pas atsakovo tėvus. Ieškovė prašo šią transporto priemonę priteisti atsakovui, jai nepriteisiant piniginės kompensacijos. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei į tarp šalių susiklosčiusias faktines naudojimosi turtu aplinkybes, automobilis priteistinas atsakovui, ieškovei nepriteisiant piniginės kompensacijos.

42. Santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi, todėl įsipareigojimų paskirstymo klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 22 d. sprendimu buvo suteikta 100 proc. valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

45. Mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, šioje byloje sudaro 221,00 Eur (110,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, 89,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą bei 22,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. sausio 20 d. pažymos matyti, kad ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 525,10 Eur. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šios išlaidos (221,00 Eur žyminis mokestis ir 525,10 Eur teisinės pagalbos išlaidos) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur. Ši suma neviršija rekomendacijose numatyto minimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (8,00 Eur), todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

47. 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. 151, tarp atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui T. P. palikti jo turimą pavardę – P., ieškovei G. P. grąžinti ikisantuokinę pavardę – N.

Nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. P..

Nustatyti, kad atsakovas T. P. šalių abipusiu sutarimu nevaržomai bendraus su sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus ir apie savo atvykimą pas sūnų, pranešdamas telekomunikacijų priemonėmis (skambučiu, žinute ar pan.).

Priteisti iš atsakovo T. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą po 330,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į G. P. banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo T. P. 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę G. P. nepilnamečiam vaikui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti atsakovui T. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. P. 221,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 525,10 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.