Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, absoliučiai negaliojančia, priteisti jam iš atsakovo 4 410 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. nurodytu pagrindu.

3. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, absoliučiai negaliojančia, kadangi, pasak ieškovo, teismas nurodytoje civilinėje byloje nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir CPK 3 str. 1 d. nuostatas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Ieškovo teigimu, kad dėl teisėjų veiksmų, priimant minėtą nutartį, kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia, jis ir jo šeimos nariai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo pripažinti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, negaliojančia, dėl kurios teisėtumo jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, t.y. Kauno apygardos teismas, kuris nurodytą nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismui įstatymas nesuteikia teisės revizuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių, vertinti jų teisėtumo ir pagrįstumo, ir juo labiau jas pripažinti negaliojančiomis. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Pažymėjo, kad galiojantys įstatymai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose.

5. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, tačiau tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas, siekdamas pradėti naują civilinę bylą, esant priimtiems ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl proceso atnaujinimo, siekia iš naujo revizuoti įsiteisėjusį procesinį sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais.

6.1. Teismas neatsižvelgė į CK 1.3 str. 5 d., kuris nurodo, kad teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu CK ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Šio straipsnio 4 d. nurodo, kad valstybės institucijų aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymu nenumatyta. Ieškovo ieškinyje visiškai įrodyta, kad civ. byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėja proceso metu vadovavosi savo subjektyvia nuomone, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos teisės normoms.

6.2. Dėl neteisėtų teisėjos veiksmų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė kreiptis į teismą, vadovaujantis CK 1.138 str. 6 p.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

7.1. Ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas, t.y. kad nepagrįstai nenusišalino bylą nagrinėję teisėjai, buvo pažeisti ieškinio priėmimo terminai ir išnagrinėjimas bei kitos aplinkybės, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises, iš esmės reikštų konstatavimą, kad prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (Nr. 2-3658-392/2013) procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t.y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti suinteresuoto asmens požiūriu teismų veiksmai (ir materialinės bei procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro apeliacinio ir kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą ir dalyką.

7.2. Ieškovas šioje byloje taip pat prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias aplinkybes, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, t.y. šis ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-09-08 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos duomenimis, ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, absoliučiai negaliojančia, priteisti jam iš atsakovo 4 410 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d., nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Pagal Konstituciją ir ją įgyvendinančius įstatymus bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atliekamas instancine tvarka: bendrosios kompetencijos teismų sistemoje žemesnės pakopos teismo priimtas sprendimas skundžiamas aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismui. Taigi teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas kitokia nei instancine tvarka.

11. Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, absoliučiai negaliojančiu, ir dėl teisėjų veiksmų, priimant minėtą sprendimą, atlyginti ieškovo šeimos narių patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. K., dėl žalos atlyginimo, yra įsiteisėjęs, nes Kauno apygardos teismas 2010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 apelianto A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, t.y. 2010-07-28 (CPK 331 str. 6 d.). Remiantis CPK 340 str., įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo forma yra kasacija. Ieškovas kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismas 2010-12-28 nutarties nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir galiojantys įstatymai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

12. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu dėl teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kvestionuoja Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 faktinį ir teisinį pagrindus, motyvuodamas aplinkybėmis, kad teismas nurodytoje civilinėje byloje nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir CPK 3 str. 1 d. nuostatas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Ieškovo teigimu, dėl teisėjų veiksmų, priimant minėtą nutartį, kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia, jis ir jo šeimos nariai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinio skundo turinys taip pat patvirtina, kad ieškovas nesutinka su civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nurodydamas, kad teisėja proceso metu vadovavosi savo subjektyvia nuomone. Pažymėtina, kad esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas yra jo teisinė galia, kurią lemia siekis padaryti sprendimą galutinį, nepakeičiamą ir stabilų, bei užtikrinti teisinę ginčo šalių santykių taiką. Šio principo išraiška individualios bylos atveju įtvirtinta CPK 279 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi pagrindo šioje byloje kvestionuoti civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimto sprendimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, tačiau tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Taigi ieškovas jau naudojosi proceso atnaujinimo institutu ir jam tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jos įgyvendinimo tvarka (civ. b. Nr. A2-5846-301/2015, civ. b. Nr. A2-2129-480/2015, civ. b. Nr. A2-4658-374/2014, civ. b. Nr. 2A-1184-603/2013).

13. Ieškovo argumentas, kad jo ieškinyje visiškai įrodyta, kad civ. byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėja proceso metu vadovavosi savo subjektyvia nuomone, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos teisės normoms, todėl teismas turi teisę pagal CK 1.3. str. 5 d. pripažinti tokią nutartį absoliučiai negaliojančia, yra atmestinas kaip neteisingas ir nepagrįstas. Pagal CK 1.3 str. 5 d. teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Pažymėtina, kad ši taisyklė gali būti taikytina, kai teismui kyla pagrįstų abejonių tik dėl norminių teisės aktų teisėtumo, o ne dėl individualaus pobūdžio teisės aktų (šiuo atveju – teismo sprendimo) teisėtumo. Kaip minėta, teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, tam tikrais atvejais (išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis) numatytas proceso atnaujinimo institutas (CPK XVIII skyrius). Ieškovo argumentas, kad dėl neteisėtų teisėjos veiksmų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė pagal CK 1.138 str. 6 p. kreiptis į teismą, neturi teisinės reikšmės, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, o ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.