Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-11-04 · Civilinė byla Nr. A2-2129-480/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
A2-2129-480/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01580-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
A. K., Neringos G
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
L. P. C.
Trečiasis asmuo
A. K., N. G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. A2-2129-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01580-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2274-570/2015 pagal pareiškėjų A. K. ir Neringos G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB LESTO (buvęs pavadinimas AB Rytų skirstomieji tinklai) ieškinį atsakovei L. P. C. tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai A. K. ir N. G. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, atnaujinus procesą panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, įpareigoti ieškovę AB LESTO sugrąžinti viską, ką gavo pagal neteisėtą teismo sprendimą, ieškovei už nesąžiningai pareikštą ieškinį skirti 5750 Eur baudą, 50 proc. skiriant pareiškėjams nuostolių atlyginimui. Pareiškėjai nurodė, kad minėtu teismo sprendimu iš atsakovės L. P. (C.) ieškovei AB Rytų skirstomieji tinklai buvo priteista 5844,09 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visos bylinėjimosi išlaidos. Procesą išnagrinėtoje byloje pareiškėjai prašė atnaujinti dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Ši klaida pareiškėjų nuomone pasireiškė tuo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinis teismas savo sprendimuose neatsižvelgė į Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 53 ir 62 punktus ir neteisingai išaiškino, kad atsakovė, būdama namo savininke ir ieškovės abonente, yra atsakinga už padarytą teisės pažeidimą, t. y elektros skaitiklio plombų pažeidimą. Pažeistas elektros skaitiklis yra elektros tiekėjo AB LESTO nuosavybė, todėl sutinkamai su Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punktu yra atsakinga už padarytą pažeidimą. Atsakovė nėra objekto, kuriame randasi pažeistas skaitliukas, savininkė. Pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinio teismo nutartyje paminėta elektros energijos tiekimo sutarties iš viso nėra. Todėl atsakovė nėra atsakinga už neva padarytus elektros skaitiklio pažeidimus ir ieškinys turėjo būti atmestas. Apie Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių taikymo pažeidimus pareiškėjai nurodė apeliaciniame ir kasaciniame skunde, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjų A. K. ir N. G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 atmetė, priteisė valstybei iš pareiškėjų A. K. ir N. G. K. lygiomis dalimis, t. y. po 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010-12-28 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimą civ. byloje Nr. 2-645-802/2010 paliko nepakeistą. Ginčijamas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos, be to, kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo ir apeliacinio teismo nutarties, teismas pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių taikymo konkrečiu atveju, kaip ir nusprendė dėl asmenų, kurie atsakingi už elektros skaitiklio ir kitų įrenginių apsaugą. Ginčijamas sprendimas įsiteisėjo 2010-12-28 priėmus Kauno apygardos teismui nutartį, kuriuo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo jau praleidus naikinamąjį 1 metų senaties terminą, savo pareiškime pasisakė, kad apie teisės taikymo klaidą jiems buvo žinoma priėmus ginčijamą teismo sprendimą, šį klausimą jie kėlė ir apeliaciniame skunde.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. K. patikslintame atskirajame skunde (b. l. 59-64) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo2015 m. birželio 30 d. nutartį ir atnaujinti civilinį procesą c. b. Nr. 2-645-802/2010. Apeliantas nurodo, kad teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą, kadangi yra praleistas 1 metų prašymo padavimo terminas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad dėl absoliučiai negaliojančios teismo nutarties panaikinimo apeliantas apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pateikdamas papildomus įrodymus, kad objektas, kuriame randasi pažeistas elektros skaitliukas jiems nepriklauso, ir kad teismo sprendimas atlyginti žalą namo savininkui, neatitinka Elektros energijos tiekimo ir naudojimų taisyklių 62 p. Tačiau Kauno apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, pakeisdamas kaltinimą ir jo motyvus, neįvertino apylinkės teismo sprendimo teisėtumą, nepatikrino CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurie yra akivaizdūs. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė teisės taikymo klaidą, ignoravo Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė, būdama namo savininkė ir ieškovės abonentė, yra atsakinga už padarytą žalą. Tačiau atsakomybė už elektros skaitiklio pažeidimus tenka jo savininkei ieškovei. Sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties byloje iš viso nėra. Visi šie prieštaravimai ir civilinio proceso pažeidimai išaiškėjo pasibaigus procesui, todėl procesas turi būti atnaujinamas. Senaties terminas nepraleistas, nes buvo pateikti skundai, bet teismai šių klausimų nesprendė. Kad panaikinti visus šiuos prieštaravimus ir pažeidimus būtina atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB LESTO atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 69-71) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Taisyklių 62 punkte numatytą pareigą užtikrinti skaitiklio saugumą, vartotojas privalo vykdyti nepriklausomai nuo skaitiklio įrengimo vietos. Šiuo savo argumentu apeliantas tiesiog kvestionuoja procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal AB LESTO ieškinį L. P.. Spendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas ir proceso atnaujinimas šiuo pagrindu negalimas. A. K. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę dar kartą pasibylinėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal šią normą teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.), tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik esant sąlygai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išimtis, suteikianti teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, numatyta tik generaliniam prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Kita proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu sąlyga – teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010). Pažymėtina, kad šios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios, todėl atnaujinant procesą aptariamos normos pagrindu, abi šios sąlygos turi egzistuoti. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog nėra bent vienos iš šių sąlygų, gali priimti sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo. Vadinasi, nustatęs, kad byla, kurioje asmuo prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, išnagrinėta apeliacine tvarka, teismas tokį prašymą gali atmesti remdamasis vien tik šiuo pagrindu.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą eigos pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. K. ir N. G. K. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. liepos 1 d. sprendimą minėtoje byloje, tiek Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai taikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimų taisyklių nuostatas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą konstatavęs, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 peržiūrėtas apeliacine tvarka, taip pat prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus naikinamąjį 1 metų senaties terminą tokiam prašymui paduoti. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia analogiškais argumentais, kaip ir prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodo, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes netinkamai taikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimų taisyklių nuostatas; senaties terminas prašymui paduoti nepraleistas, nes dėl teismo sprendimo buvo pateikti skundai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB LESTO (buvęs pavadinimas AB Rytų skirstomieji tinklai) ieškinį atsakovei L. P. C., tretiesiems asmenims A. K., Neringai G. K. dėl žalos atlyginimo 2010 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 5844,09 Lt žalos atlyginimo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, ši civilinė byla yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme – Marijampolės rajono apylinkės teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme – Kauno apygardos teisme. Kaip minėta, asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų A. K. ir N. G. K. prašymą.

Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienų metų terminą tokiam prašymui pateikti. Šis prašymas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 28 d., todėl apelianto argumentai, kad teikdamas apeliacinį ir kasacinį skundus dėl minėto teismo sprendimo, jis nepraleido įstatymo nustatyto naikinamojo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjai praleido naikinamąjį 1 metų senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra reikšminga, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla, kurioje prašomą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, turėjo atsisakyti atnaujinti procesą vien šiuo pagrindu. Praleistas terminas prašymui paduoti šiuo atveju neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo priimtai nutarčiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, dėsto argumentus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismai pasisakė dėl apelianto nurodytų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių taikymo, taip pat dėl asmenų, kurie atsakingi už elektros skaitiklio ir kitų įrenginių apsaugą. Aplinkybė, kad apeliantas kitaip, nei teismas supranta įstatymo nuostatas, taip pat tikėjosi kitokio teismo sprendimo byloje, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, tokį prašymą apeliantas pareiškė tik pateikdamas atskirąjį skundą, tačiau apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str., 338 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė