- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1184-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02642-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškininiu prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lesto“ 75 000,00 Lt neturtinę žalą, 15 203,37 Lt turtinę žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo 12 d. atsakovo darbuotojai neteisėtai įsiveržė į ieškovo gyvenamąjį būstą, padarė jame kratą, nepagrįstai apklausė ieškovą, tokiu būdu pažeisdamas jo teises į privatų gyvenimą bei paskleidė gandus, jog ieškovas su žmona vagia elektros energiją, tokiu būdu pažeisdamas ieškovo garbę ir orumą. Vėliau atsakovas būsto, kuriame gyvena ieškovas, savininkei L. P. pareiškė suklastotą ir neteisėtą ieškinį, reikalaudamas priteisti įsiskolinimą už tariamai neteisėtą elektros energijos vartojimą, pažeidžiant naudojimąsi elektros apskaitos prietaisais. Atsakovas melagingai teismui nurodė, jog neva būsto savininkė yra atsakinga už tokių prietaisų priežiūrą, ir nepagrįstai priteisė iš L. P. tariamą įsiskolinimą. Ieškovas, įvykdydamas teismo sprendimą bei bylinėdamasis, patyrė 15 203,37 Lt išlaidų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. ilgalaikio ieškovo turto prievartavimo, garbės ir orumo pažeidimo ieškovas negalėjo naktimis užmigti, paūmėjo liga (diabetas) bei patyrė kitus išgyvenimus, kuriuos vertina 75 000,00 Lt suma. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsakovas privalo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo ieškinį L. P. dėl 5 844,09 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų, 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ieškinį tenkino visiškai. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus bei tuo pagrindu konstatavo atsakovo reikalavimų L. P. atžvilgiu pagrįstumą. Ieškovas teismo sprendimo įvykdymo išlaidas turi teisę išsireikalauti iš L. P., o ne iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš L. P. 5 844, 09 Lt žalos, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 nustatyta, kad L. P. priklausančiam namui, kuriame gyvena ieškovas, priskirto elektros energijos apskaitos prietaiso plombos yra pažeistos. Dėl minėtos priežasties AB „Lesto“ apskaičiavo, jog dėl tokio elektros energijos apskaitos prietaiso naudojimo pažeidimo elektros energijos tiekėjas negavo 5 634,09 Lt pajamų už suvartotą elektros energiją ir patyrė 210,00 Lt išlaidų už elektros energijos apskaitos prietaiso remonto darbus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, minėtu sprendimu konstatavo L. P. prievolę atlyginti AB „Lesto“ patirtą žalą ir patenkino ieškinį pilnai, priteisdamas iš L. P. 5 844, 09 Lt žalos, 5 proc. metines palūkanas ir 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui, kaip trečiajam asmeniui, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažino, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas yra pagrįstas, todėl apeliacinį skundą atmetė. Antstolės A. L. 2011 m. gruodžio 5 d. pažymoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė yra L. P., ieškovas sumokėjo 10 250, 15 Lt sumą. Ieškovas pateikė byloje mokėjimo dokumentus, kurių turinys leidžia daryti išvadą, kad jis 2011 m. kovo 21 d. sumokėjo advokatei 1 000,00 Lt, 2011 m. gruodžio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2 598,72 Lt, taip pat 350, 62 Lt. Atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovas įvardina atsakovo darbuotojų įsiveržimą į ieškovo gyvenamąjį būstą, padarymu jame kratą, nepagrįsta ieškovo apklausa, tokiu būdu pažeidžiant jo teises į privatų gyvenimą, taip pat, melagingų duomenų teismui pateikimą apie tariamą L. P. pareigą saugoti atsakovui priklausantį elektros energijos apskaitos prietaisą. Be to, atsakovas paskleidė melagingus duomenis, neva ieškovas vagia elektros energiją. Teismo nuomone, visi šalių pateikti įrodymai ir išsakyti argumentai, susiję su neapskaitiniu elektros energijos vartojimu, buvo ištirti ir įvertinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, kurioje teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ir šalių motyvai, leidžia daryti išvadą, kad teisės aktų pagrindu L. P. turi prievolę atsakyti už jos namui priskirto elektros energijos apskaitos prietaiso naudojimo teisėtumą bei sumokėti dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo AB „Lesto“ negautas pajamas, kartu atlyginant elektros energijos apskaitos prietaiso remonto išlaidas. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir pripažino, jog AB „Lesto“ ieškinys patenkintas pagrįstai. Teismas pripažino, kad aplinkybės nustatytos įsitesėjusius teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, nėra įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl ieškovas neturi pagrindo kvestionuoti civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 nurodyti padarytų išvadų, dėl L. P. prievolės prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisą. Atsakovas nepripažino ieškovo teiginių, kad atsakovo darbuotojai neteisėtai įsiveržė į ieškovo gyvenamąjį būstą, padarė jame kratą, nepagrįstai apklausė ieškovą, tokiu būdu pažeisdami jo teises į privatų gyvenimą ir paskleidė gandus, jog ieškovas vagia elektros energiją. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie minėtus tariamai įvykdytus atsakovo darbuotojų veiksmus, teismas konstatavo, kad ieškovo teiginys apie atsakovo įvykdytą ieškovo privataus gyvenimo pažeidimą ar melagingų duomenų paskleidimą nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė byloje duomenis apie civilinio proceso eigoje patirtas 2 949, 34 Lt sumos išlaidas, taip pat, jog sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 10 250, 15 Lt už L. P. skolas atsakovui, tačiau teismo nuomone, šios išlaidos pripažintinos nuostoliais tik tokiu atveju, jei paaiškėja, kad tokios išlaidos sąlygotos būtent atsakingo asmens neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė, kad atsakovo iniciatyva atlikti veiksmai lėmė ieškovo patirtų 13 199, 49 Lt išlaidų atsiradimą, tačiau buvo pripažinta, kad atsakovo atlikti veiksmai yra teisėti, tuo tarpu teismas nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs bent kokius neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos ieškovui atsiradimą. Minėta aplinkybė leido konstatuoti, kad nėra nei vieno iš keturių privalomųjų atsakovo prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą atsiradimo pagrindų (CK 6.245 straipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010; iškviesti liudyti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. gruodžio 11 d. ekspertizės išvadą parengusį R. J.. Nurodė, kad surinkęs įrodymus, jog elektros tinklas, kuriame atsakovas neva aptiko pažeistas plombas, yra AB „Lesto“ nuosavybė, todėl ši bendrovė yra atsakinga už jų ir viso savo elektros tinklo saugumą, kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti padarytą žalą, kurią patyrė bylinėdamasis su atsakovu. AB „Lesto“, pateikdamas nepagrįstą ieškinį, kuriame nurodytiems teiginiams patvirtinti pateikė namo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, o ne dokumentus, patvirtinančius, kas yra elektros tinklo savininkas, atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai – ieškinio suklastojimas, atlikti tyčia. AB „Lesto“ darbuotojai, aptikę pažeistus apskaitos prietaisus žinojo, kad šie prietaisai yra bendrovės elektros tinkle, neturėjo teisės tikrinti vartotojo elektros tinklą, įeiti į patalpas. Dėl to, kad nebūdamas objekto savininku turėjo atlyginti savininko padarytą žalą, ieškovas patyrė materialinių nuostolių. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas R. J. turėtų paaiškinti, kodėl parengė melagingą išvadą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, nes atlikdamas elektros skaitiklio ekspertizę parinktos „archyvines" plombas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas, vadovaudamasis klaidingu pažodiniu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau – EETNT), 62 punkto aiškinimu, siekia įtikinti teismą, kad tokiais atvejais, kai skaitiklis įrengtas ne mano viduje, vartotojas neturi prievolės užtikrinti skaitiklio ir plombų saugumo. Taigi, už elektros skaitiklio ir jo plombų priežiūrą atsakingas vartotojas ar patalpų, kuriose naudojama elektros energija, savininkas, šiuo atveju – L. P.. Apelianto teigimu, AB „Lesto“ darbuotojai, įtarę plombų klastojimą, neturėjo teisės apžiūrėti name naudojamų elektros prietaisų. Tačiau naudojamų elektros prietaisų apžiūra atliekama tik esant vartotojo ar jo atstovo sutikimui, priešingu atveju taikoma EETNT numatyta alternatyva – suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal vartotojui sutartyje numatytą leistiną naudoti galią.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 336 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Remdamasi civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepagrindė, jog rašytinio proceso forma trukdytų atskleisti bylos esmę ar, kad apribota ieškovo teisė pateikti kokius nors argumentus ar įrodymus (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys tvirtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. K., dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad L. P. priklausančiam namui, kuriame gyvena L. P. mama ir jos sutuoktinis A. K. (ieškovas), priskirto elektros energijos apskaitos prietaiso plombos yra pažeistos. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuomone, nors sutartis tarp AB „Lesto“ iš L. P. pasirašyta nebuvo, tačiau elektros energija L. P. namui buvo tiekiama 1994 metų pareiškimo – įsipareigojimo pagrindu, pagal kurio 1 punktu vartotojas įsipareigojo užtikrinti įvadinių įrengimų ir atsiskaitomosios apskaitos prietaisų saugumą bei jų plombų nepažeidžiamumą. Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 12 d. L. P., kaip vartotojai ir objekto savininkei, buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 010588, kuriuo nustatyta, jog elektros skaitiklio Nr. 301157 gaubto plombos suklastotos, šio akto pagrindu AB „Lesto“ perskaičiavo L. P. suvartotos elektros energijos kiekį per neapskaitinį laikotarpį nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2008 m. kovo 12 d., žala paskaičiuota pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (EETNT 1 priedas). Poveikio elektros energiją apskaitančiam prietaisui faktą byloje patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. gruodžio 11 d. ekspertizės aktas Nr.11-2065(08). Marijampolės rajono apylinkės teismas, remdamasis EETNT 62 punktu, kuriame nustatyta, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir(ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, konstatavo, kad L. P., būdama namo savininkė ir AB „Lesto“ abonentė, yra atsakinga už padarytą pažeidimą, todėl ieškinį tenkino ir priteisė L. P. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5 844,09 Lt žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą - 5 844,09 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 47,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Tretysis asmuo A. K. (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d., kurį grindė tuo, kad elektros apskaitos skaitliuką AB „Lesto“ darbuotojai be A. K. sutikimo ir dalyvavimo ir įrengė gatvėje, prie elektros stulpo, pažymėdami darbų atlikimo akte, elektros skaitliukas randasi AB „RST“ įrenginiuose patvirtina, tai patvirtina AB „RST“ Alytaus regiono Marijampolės skyriaus pažyma, todėl A. K. nuomone, dėl skaitliuko neapsaugojimo jie yra nepagrįstai apkaltinti. Kaip matyti, bylos nagrinėjimo dalykas buvo ir aplinkybės, susijusios su elektros energijos įrengimo vieta ir atsakomybe už elektros energijos apskaitos prietaiso saugumą, jo plombų nepažeidžiamumą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą sutindamas su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų įvertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu konstatuodamas, kad atsakomybė už elektros skaitiklio pažeidimus tenka L. P.. Minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, t.y. 2010 m. liepos 28 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Remiantis CPK 340 straipsniu, įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo forma yra kasacija. Ieškovas kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nepateikė.
Nagrinėjamoje byloje ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kvestionuoja Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 faktinį ir teisinį pagrindus motyvuodamas tuo, kad nebūdami tinklo, kuriame įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas savininkais, nei L. P., nei ieškovas neturi pareigos užtikrinti minėto prietaiso saugumo, todėl neprivalėjo atsakyti už AB „Lesto“ patirtą žalą. Apeliacinio skundo turinys tvirtina, jog ieškovas nesutinka su civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis L. P. civilinės atsakomybės sąlygomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas yra jo teisinė galia (lot. - res judicata), kurią lemia siekis padaryti sprendimą galutinį, nepakeičiamą ir stabilų, bei užtikrinti teisinę ginčo šalių santykių taiką. Šio principo išraiška individualios bylos atveju įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali <...> kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje <...> byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys <...>; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinės reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas neturi pagrindo šioje byloje kvestionuoti civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 padarytų išvadų dėl L. P. prievolės prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisą. Dėl tos pačios priežasties negali būti tenkinamas ieškovo prašymas liudytoju apklausti ekspertą R. J.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010 prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos, nes šioje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir aiškiai nurodytos minėtoje civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose.
Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Civilinio proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti teismų sprendimai, padeda užtikrinti žmogaus teises ir teisingumo įgyvendinimą. Todėl ieškovas, turėdamas duomenų, jog AB „Lesto“ civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pateikė suklastotus dokumentus, gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
Teisėjų kolegija konstatuoja byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atsakovo darbuotojai neteisėtai įsiveržė į ieškovo gyvenamąjį būstą, padarė jame kratą, nepagrįstai apklausė ieškovą, tokiu būdu pažeisdami jo teises į privatų gyvenimą, paskleidė gandus, jog ieškovas vagia elektros energiją. Ieškovas nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų, kad dėl šių atsakovo veiksmų negalėjo naktimis užmigti, sutriko sveikata. Todėl kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.