Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-181/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2-181/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“, AB "Swedbank" Doleta
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“
Civilinė byla Nr. 2-181/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3073-395/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Swedbank“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Doleta“ 739 614,06 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 2 553 739,43 Lt), kintamas metines palūkanas, skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 6 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-6). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus, turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nors teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-650/2008, 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2008) laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu prievolės įvykdymas pakankamai užtikrintas hipoteka, bet aptariamu atveju yra aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę įvykdyti sprendimą, jei ieškinys bus patenkintas. Atsakovo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašas laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 2 d. (b. l. 71-77) įrodo, kad atsakovas tiekia prekes ir medžiagas su juo susijusioms įmonėms: UAB „Doletos langai“, UAB „Doleta Exclusive“, UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Vakarų Doleta“, bei kitiems pirkėjams, tačiau šie nuo 2010 m. sausio 1 d. nustojo atsiskaitinėti su atsakovu. 2009 m. II pusmetį atsakovas gavo per 1,63 mln. Lt pajamų, o 2010 m. I pusmetį – tik 60 000 Lt, t. y. 27 kartus mažiau. Iš atsakovo pirkėjų skolų sąrašo, sudaryto 2010 m. gegužės 31 d. (b. l. 77), matyti, kad bendra pradelsta pirkėjų skola atsakovui siekia 8 742 244,70 Lt, iš jų su atsakovu susijusių keturių įmonių skola – net 5 936 236,07 Lt. Darytina išvada, kad atsakovas intensyviai mažina turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nustatęs, kad užtikrindamas prievolių pagal 2002 m. kovo 15 d. kredito sutartį Nr. 63652 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais tinkamą įvykdymą atsakovas įkeitė ieškovo naudai (ne)kilnojamąjį turtą, o šio turto vertė ženkliai didesnė už ieškinio sumą (b. l. 86-87). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.), o pardavus įkeistą daiktą hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš už parduotą įkeistą turtą gautų lėšų (CK 4.192 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu (b. l. 90-92) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas intensyviai perleidinėja savo turtą tretiesiems asmenims, tokiu būdu mažindamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir keldamas grėsmę įvykdyti teismo sprendimą. Viena iš kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių – apyvartoje esančių prekių atsargų įkeitimas. Šiuo atveju įkaito davėjas turi teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė; kai įkeistos prekės parduodamos, įkaito davėjui vykdant jo steigimo dokumentuose nustatytą veiklą, prekių įkeitimas išnyksta (CK 4.202 str.). Nors įkeistų prekių atsargų neišsaugojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (BK 183-184 str., 208 str.), šis teisių gynimo būdas neefektyvus, nes iš atsakingų įmonės valdymo organų neįmanoma išieškoti perleisto turto vertės. Atsakovo 2010 m. kovo 31 d. ir 2010 m. birželio 30 d. balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 94-96, 98-100) patvirtina, kad debitorių skolos, lyginant 2010 m. II pusmetį su 2010 m. I pusmečiu, išaugo 2,8 mln. Lt (iki 11 401 922 Lt), o atsakovo ilgalaikio turto balansinė vertė (įskaitant ieškovui įkeistus įrengimus), atvirkščiai, sumažėjo 1 mln. Lt (iki 18 141 672 Lt). Ieškovas pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Re&solution“ 2010 liepos 13 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-07-13-2641 (b. l. 102), pagal kurią bankui įkeisto atsakovo nekilnojamojo turto vertė 2010 m. liepos 10 d. buvo lygi 9,09 mln. Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Doleta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 106-114) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-749/2010, kt.). Tai paaiškinama tuo, kad prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurių siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-899/2009), nes be hipotekos kreditoriaus sutikimo skolininkas negali perleisti tretiesiems asmenims hipoteka įkeisto turto. Remiantis ieškovo pateiktais įrodymais, vien atsakovo įkeisto nekilnojamojo turto vertė 3 kartus viršija ieškinio sumą, o iš viso 2010 m. II pusmetį atsakovas turėjo turto už 33,6 mln. Lt (b. l. 94-95).

Atsakovas neigia, kad 2010 m. I pusmetį gavo tik 60 000 Lt pajamų – nurodytu laikotarpiu atsakovas uždirbo 9 360 142 Lt. Tai, kad sumažėjo įplaukos į atsakovo banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, nereiškia, jog sumenko atsakovo veiklos pelningumas, kadangi jis turi atsiskaitomųjų sąskaitų ir kitose kredito įstaigose.

Ieškovas 2010 m. birželio 9 d. inicijavo atsakovui bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-2640-260/2010) (b. l. 221-236). Šis šalių ginčas plačiai nušviestas visuomenės informavimo priemonėse (b. l. 266-280). Bankroto bylos inicijavimas turėjo neigiamos įtakos atsakovo komercinei veiklai: dalis atsakovo verslo partnerių atsisakė bendradarbiauti su atsakovu arba sumažino prekių/paslaugų užsakymų skaičių, sutrumpino atsiskaitymo terminus ir pan.

Atsakovas 2010 m. liepos 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-6586-560/2010), ginčydamas ieškovo vienašališkai atliktą kredito sutarties nutraukimą, prašydamas pakeisti kredito sutarties 4.1.1 papunktį ir atidėti sutartyje numatytų periodinių įmokų, kitų sumų mokėjimo terminus 1 m., skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 237-246).

Atsakovas užsiima medinių langų, durų ir fasadų gamyba, o prekybą vykdo per dukterines įmones: UAB „Doletos langai“, UAB „Doleta Exclusive“, UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Vakarų Doleta“. Ieškovas puikiai žino šį atsakovo verslo modelį, pagal kurį „Doletos“ grupės įmonės yra susijusios korporaciniais ryšiais ir kartu vykdo verslą. Atsižvelgdamas į statybų sektoriaus sąstingį ir ekonominę krizę, atsakovas nereikalavo iš susijusių įmonių preciziškai laikytis atsiskaitymo tvarkos, 2010 m. birželio 9 d. su jomis pasirašė susitarimus dėl pradelstų skolų padengimo (b. l. 257-261). Pradelstas skolas susijusios įmonės dengė (b. l. 262-265), kol ieškovas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nepareiškė netiesioginio ieškinio atsakovo vardu dėl skolų atsakovui priteisimo (civilinė byla Nr. 2-7331-431/2010) (b. l. 247-253). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-7331-431/2010) (b. l. 254-256) ieškovo prašymu su atsakovu susijusioms įmonėms pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Doletos langai“ turto už 392 376,22 Lt, UAB „Doleta Exclusive“ – už 547 047,43 Lt, UAB „Vilniaus Doleta“ – už 3 961 774,86 Lt, UAB „Vakarų Doleta“ – už 1 035 037,56 Lt, dėl ko šios įmonės nebegali vykdyti susitarimo dėl pradelstų skolų padengimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kai skolininko prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, kilnojamųjų daiktų įkeitimu ir kreditoriaus prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko skolininkams (CK 6.68 str.).

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės.

Atsakovo 2010 m. birželio 30 d. balansas (b. l. 94-95) įrodo, kad jis 2010 m. I pusmetį turėjo nuosavo turto net už 33,6 mln. Lt. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės įkeitimu (hipoteka) užtikrintai prievolei taikomos tada ir tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo turto, kuris apsunkintas hipoteka (įkeistas), rinkos vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-35/2010, 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1105/2010 ir kt.). Iš atsakovo pateiktų sutartinės hipotekos išrašų (b. l. 115-147) matyti, kad bankui įkeistas atsakovo nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, pastatai, statiniai, inžineriniai įrenginiai) ir kilnojamasis turtas (apyvartoje esančios prekės, žaliavos, medžiagos, įrengimai). Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklausančių žemės sklypo su gamybiniais pastatais, esančių Strazdiškių k. Prienų rajone, ir Vilniaus g. 52, Jiezno m., Prienų rajone, rinkos vertė 2010 m. liepos 10 d. sudarė 9,09 mln. Lt, t. y. 3 kartus daugiau už ieškinio sumą. Ši aplinkybė paneigia grėsmę įvykdyti sprendimą, jeigu ieškinys bus priimtas ieškovo naudai. Be hipotekos kreditoriaus sutikimo įkaito davėjas negali perleisti kitiems asmenims įkeisto turto, todėl nėra pagrindo areštuoti atsakovo turtą, uždraudžiant jį perleisti.

Atsakovas pripažįsta, kad su juo susijusios įmonės UAB „Doletos langai“, UAB „Doleta Exclusive“, UAB „Vilniaus Doleta“ ir UAB „Vakarų Doleta“ jam yra skolingos 5 936 236,07 Lt; taip pat pateikė įrodymus, kad su išvardintomis įmonėmis sudarė susitarimus dėl pradelstų skolų padengimo ir kad šie susitarimai buvo vykdomi tol, kol ieškovas nepareiškė netiesioginio ieškinio ir jo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-7331-431/2010) nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-7331-431/2010) pakeitė 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą apribojimų režimą ir leido UAB „Doletos langai“, UAB „Doleta Exclusive“, UAB „Vilniaus Doleta“ ir UAB „Vakarų Doleta“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „Doleta“ (b. l. 287-288).

Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovo atskirasis skundas atmetamas kaip de jure ir de facto nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė