- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 2-650/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvos skyrius
- Atsakovas
- M. G., E. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2489-55/2008 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams M. G. , E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. G. ir E. G. , prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2 623 324,08 Lt (759 767,17 EUR) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas 790 324,08 Lt sumai. Ieškovas nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovo teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims arba jį paslėpti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, kad pardavus ieškovui įkeistą prievolės užtikrinimui turtą antrose varžytinėse, bus atgauta tik 60 procentų turto vertės, todėl nors ieškovui įkeisto turto vertė yra 3 055 000 Lt, ieškovas atgaus tik 1 833 000 Lt, t. y. mažiau nei atsakovai jam yra skolingi. Teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad įkeistą turtą pavyks parduoti tik antrose varžytinėse ir už parduotą turtą bus gauta tik pradinė jo kaina, yra tik prielaida, nepagrįsta įrodymais, todėl nėra pagrindo manyti, jog įkeisto turto neužteks ieškovo reikalavimams patenkinti. Teismo nuomone, taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, kad visos skolos pagal būsto kreditavimo sutartį ieškovas neatgaus, nes ieškovui įkeistas turtas apsunkintas antrinėmis hipotekomis. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog hipoteka užtikrinti reikalavimą pagal ieškinyje nurodytą būsto kreditavimo sutartį buvo įregistruota pirmiau už kitas hipotekas, iš įkeisto turto visų pirma bus tenkinamas reikalavimas pagal šią sutartį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinys yra reiškiamas dviem asmenims – skolininkui pagal būsto kreditavimo sutartį M. G. bei laiduotojui E. G. . Įkeistas turtas užtikrina M. G. prievoles pagal 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J, tačiau neužtikrina E. G. prievolių pagal 2005 m. birželio 7 d. laidavimo sutartį Nr. LBK 05/06/30J. Atsakovo E. G. skola bankui pagal laidavimo sutartį nėra apsaugota įkeičiamu turtu, todėl teismo argumentas, kad už kitą prievolę įkeisto turto pakaks užtikrinti teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįstas. Teismo argumentas, kad ieškovas savo vertinimų nepagrindė įrodymais, nepagrįstas. Teismas, nesutikęs su ieškovo argumentu, kad jis tikėtinai neatgaus 790 324,09 Lt, t.y. kad turtą pavyks parduoti tik iš antrų varžytynių už 60 procentų jo rinkos vertės, privalėjo remtis kitais ieškovo pateiktais įrodymais. Be to, teismas motyvuotai galėjo sumažinti arešto mastą, tačiau neturėjo pagrindo prašymo visiškai netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 146 straipsnio antrąją dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu ieškinio reikalavimų užtikrinimui įkeičiamas turtas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 2 623 324,08 Lt (759 767,17 EUR) skolą, kuri atsirado iš netinkamo 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J, sudarytos tarp Nordea Bank Finland Plc ir M. G. , vykdymo. Minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas beu sudaryta Nordea Bank Finland Plc ir E. G. laidavimo sutartis. Apelianto teigimu, įkeisto turto nepakaks būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimui, todėl prašo areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 790 324,08 Lt sumai. Apeliantas atskirajame skunde pateikia skaičiavimus apie įkeisto turto rinkos vertę bei šio turto likvidacinę vertę. Pažymėtina, kad dalies įkeisto turto rinkos vertės bei likvidacinės vertės skaičiavimai grindžiami 2005 m. sausio mėnesį atliktų turto vertinimų nustatyta rinkos verte. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nurodyto turto vertė gali būti pasikeitusi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įkeisto turto nepakanka galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Kitų įrodymų, patvirtinančių įkeisto turto vertę, į bylą nepateikta.
Atskirojo skundo argumentai, kad ieškinys reiškiamas dviem asmenims – skolininkui pagal būsto kreditavimo sutartį M. G. bei laiduotojui E. G. , kad įkeistas turtas užtikrina M. G. prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį, tačiau neužtikrina E. G. prievolių pagal laidavimo sutartį, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi E. G. prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį užtikrinimui buvo ir įkeistas turtas, ir sudaryta minėta laidavimo sutartis, ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal būsto kreditavimo sutartį ir į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad įkeisto turto nepakanka galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.