- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2-1224-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14266-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N. (V. N.) ir V. N., dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Jūros būstas“, A. V., M. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. N. ir V. N. 530,29 Eur turtinės žalos atlyginimo - iš atsakovo V. N. 265,15 Eur iš atsakovės V. N. 265,14 Eur, 40,02 Eur palūkanų, iš kiekvieno skolininko po 20,01 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. vandeniu buvo užpiltos ir apgadintos A. V. ir M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpos Nr. 41-7 lubos ir sienos, patalpos Nr. 41-2 siena bei patalpos Nr. 41-6 siena, bei bute buvęs namų turtas. Įvykio metu A. V. ir M. V. priklausantis turtas buvo apdraustas ieškovo būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo buto savininkams 530,29 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodė, jog butas Nr. 41 buvo užlietas iš buto Nr.44, kuriame buvo išsinėręs vamzdis ir per jį tekėjo vanduo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ buto dalį priklauso atsakovams V. N. ir V. N.. Taip pat paaiškino, jog jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi pinginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negauto žalos atlyginimo. Atsakovai privalo atlyginti žalą, taip pat sumokėti 40,02 Eur palūkanas.
Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys A. V. ir M. V., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir prašė iš atsakovų V. N. ir V. N. priteisti 100 Eur išlaidų, patirtų kreipiantis į advokatą dėl atsiliepimo šioje byloje paruošimo. Papildomai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. buvo vandeniu užpiltos ir apgadintos tretiesiems asmenims priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lubos, sienos bei bute esantys daiktai. Nurodė, kad kaimynai siekdami nustatyti vandens liejimosi šaltinį, nuėjo pas kaimyną (duomenys neskelbtini) Klaipėda, buvo matyti, kad vanduo liejasi iš jo buto. M. V. nurodė, kad tą pačią dieną nuėjo pas atsakovą V. N. ir pasiūlė jam užeiti apžiūrėti žemiau esančiame bute (duomenys neskelbtini) Klaipėda, padarytos žalos bei informavo atsakovą apie tai, kad užlietas butas yra apdraustas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jūros būstas“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 2017 m. balandžio 11 d. UAB „Jūros būstas“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su jam pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi mano, kad žalą yra jau atlyginęs.
Atsakovo V. N. atstovas advokatas A. Devėnas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka, nes mano, kad atsakovas jau yra atlyginęs žalą kitoje civilinėje byloje.
2017-04-11 atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą šią civilinę bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Bylą nagrinėtina nedalyvaujant ieškovo atstovui ir atsakovams, atsakovo atstovui advokatui A. Devėnui; gauti prašymai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. ankstų rytą atėjusi kaimynė iš antro aukšto informavo, jog jos butas yra užlietas. A. V. apžiūrėjo savo butą, virtuvės sienas ir pamatė, kad jomis sunkiasi vanduo iš virš jos esnčio buto. Kadangi buvo viena namie su mažu vaiku, todėl į aukščiau esantį butą Nr. 44 nuėjo jos kaimynė ir grįžusi papasakojo, kad bute Nr. 44 gyvenantis V. N. pripažino, jog vanduo bėga iš jo buto, nes jo bute esantys vamzdžiai išsimovė vienas iš kito. Paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ atstovas buvo atvykęs įvertino kilusios žalos dydį ir išmokėjo 530,29 Eur (1891 Lt) draudimo išmoką, todėl pretenzijų dėl turtinės žalos jie su vyru nebeturintys.
Trečiasis asmuo M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buto užliejimo dieną buvo nuėjęs pas kaimyną V. N. siūlė pagalbą sutvarkant vamzdžius bei kvietė į savo butą apžiūrėti užliejimo metu padarytos žalos. M. V. nurodė, kad atsakovas eiti ir apžiūrėti žemiau esantį butą atsisakė, tačiau atsiprašė ir neneigė fakto, kad buto užliejimas kilo dėl jo bute išsimovusių vamzdžių. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką, kuri pilnai padengė užliejimo metu susidariusių sugadinimų remonto darbus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir trečiasis asmuo A. V. buvo sudarę būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 12 d. buvo apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat namų turtas. Iš byloje pateikto 2013 m. lapkričio 22 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, jog 2013 m. lapkričio 20 d. ieškovo apdraustas butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr. 44. Įvykio metu bute Nr. 41 buvo sulietos patalpos 41-7 lubos, atšoko dažai, sulietos virtuvės tapetuotos ir dažytos sienos, sulietos patalpos 41-2, koridoriaus tapetuotos ir dažytos sienos, sulieta patalpos 41-6 tapetuota ir dažyta siena, apgadinti virtuvės baldai. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir žalai atlyginti buto savininkams A. V. ir M. V. išmokėjo 530,29 Eur draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso V. N. ir V. N.. 2014 m. vasario 12 d. ieškovas pretenzija kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda savininkus, prašydamas atlyginti dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užpylimo, ieškovui kilusią žalą. Nustatyta, kad įvykio priežastis buvo dėl penktajame aukšte, virtuvėje išsimovusių vamzdžių, t.y. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat nustatyta, kad butas, iš kurio aplietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, įvykio metu nuosavybės teise priklausė po ½ dalį atsakovams V. N. ir V. N..
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas, remdamasis tarp A. V. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarytos būsto draudimo sutarties nuostatomis, trečiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką dėl būstui ir jame esančiam turtui padarytos turtinės žalos. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę iš atsakingų asmenų reikalauti jo išmokėtų sumų.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).
Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 530,29 Eur, kuriuos ieškovas išmokėjo nukentėjusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po ½ buto dalį priklauso atsakovams V. N. ir V. N.. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 20 d. iš atsakovams priklausančio buto vanduo pateko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje buvo aplietas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog įvykio priežastis – atsakovų bute išsinėręs vamzdis, pro kurį tekėjo vanduo. Aplinkybę, jog įvykio laikotarpiu, atsakovas tvarkė buto Nr. 44 santechniką pripažino ir atsakovas savo raštuose UAB ,,Jūros būstas“, kuriuose prašė sutvarkyti balkonus. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog įvykis, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. 41, įvyko dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių arba nukentėjusiųjų tyčios.
Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo užlietas iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis įtvirtina atsakomybę be kaltės, t. y., kai objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog butas Nr. 41 buvo aplietas, vanduo į butą pateko iš virš jo esančio buto Nr. 44, kuris priklauso atsakovui, dėl vandens pratekėjimo butui Nr. 41 buvo padaryta turtinė žala, kurią atlygino ieškovas, tokiu būdu konstatuotina, jog tarp kilusios žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovams priklausančio buto su trūkumais valdymo fakto, turtui buvo padaryta žala.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės reglamentuojamų teisinių santykių, į butą Nr. 41 vanduo pateko iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio virš aplieto turto, Civilinio kodekso 6.266 straipsnis numato, jog žalą padarytą dėl statinių pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), tokiu būdu konstatuotina, jog V. N. ir V. N. turi pareigą atlyginti žalą, kilusią dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto netinkamos priežiūros.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktiką, konstatuotina, jog ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 530,29 Eur – 265,15 Eur iš atsakovo V. N. ir 265,14 Eur iš atsakovės V. N. (CK 6. 280 straipsnis, 6.1015 straipsnis, 6.263 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 40,02 Eur palūkanų, po 20,01 Eur iš kiekvieno atsakovo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas atsakovams pretenziją pateikė 2014 m. vasario 12 d. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog piniginio reikalavimo suma – 530,29 Eur. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo V. N. priteistinos 20,01 Eur palūkanos (265,15 Eur * 0,05/365*551 dienų) iš atsakovės V. N. 20,01 Eur (265,14 Eur * 0,05/365*551 dienų).
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, už patikslinto ieškinio surašymą patyrė 70,08 Eur išlaidų. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 42,54 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. V. ir A. V., atsiliepime nurodė, kad už atsiliepimo parengimą advokatei sumokėjo 100 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovų. Lietuvos apeliacinio teismo ir Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 str. 2 d). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o tretieji asmenys, nepareiškiantys reikalavimų palaikė ieškinio reikalavimus, iš atsakovų trečiųjų asmenų A. V. ir M. V. naudai priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. N. (V. N.) 265,15 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 15 ct) skolą, 20,01 Eur (dvidešimt Eur 01 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, naudai.
Priteisti iš atsakovės V. N. 265,14 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 14 ct) skolą, 20,01 Eur (dvidešimt Eur 01 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, naudai.
Priteisti iš atsakovų V. N. (V. N.) ir V. N. po 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. V. ir M. V. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.