- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-646-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02396-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė (pirm.)
- Ieškovas
- „JAUNYSTĖS MEDIS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vandens tyrimų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų laisvalaikio centras“, A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Jaunystės medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaunystės medis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vandens tyrimų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų laisvalaikio centras“ ir A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jaunystės medis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias juridinio asmens teisnumui, 2019 m. balandžio 15 d. tarp UAB „Zarasų laisvalaikio centras“ ir UAB „Jaunystės medis“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. ZLC-JM-1 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis, JVS), 2019 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Zarasų laisvalaikio centras“ ir UAB „Jaunystės medis“ sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties Nr. ZLC-JM-1 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1), 2020 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „Zarasų laisvalaikio centras“ ir UAB „Jaunystės medis“ sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties Nr. ZLC-JM-1 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2) bei 2020 m. lapkričio 16 d. tarp UAB „Jaunystės medis“ ir UAB „Vandens tyrimų centras“ sudarytą sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo (toliau – paskolos sutartis), ir taikyti vienašalę restituciją; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, Jungtinės veiklos sutartį, Papildomą susitarimą Nr. 1, Papildomą susitarimą Nr. 2 bei paskolos sutartį pripažinti apsimestiniais sandoriais bei priteisti subsidiariai iš UAB „Vandens tyrimų centras“ ir A. D. ieškovei 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų UAB „Vandens tyrimų centras“, A. D. bei UAB „Zarasų laisvalaikio centras“ ieškovei UAB „Jaunystės medis“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Vandens tyrimų centras“ 5 384,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui A. D. 1 560 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 12,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) atidėti dalies žyminio mokesčio (213 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės 2021 m. gegužės 19 d. patikslintą ieškinį tenkinti; 3) netenkinus antrojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo netenkino. Nustatė ieškovei terminą – ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
5. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, t. y. nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės sunkią finansinę padėtį, nepateikta įrodymų apie turimą ieškovės turtą (kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį, pinigines lėšas, turtines teises ir pan.), tik deklaratyviai nurodant apie ieškovės sunkią finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad vien ieškovės nurodyti deklaratyvūs argumentai neteikia pagrindo teigti, jog ji iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, todėl, remdamasis nurodytais motyvais, teismas prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo atmetė kaip neįrodytą.
6. Pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, ieškovės deklaratyvūs teiginiai niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra trumpalaikė, ir ateityje ieškovės padėtis pasikeis, kas lems jos pajėgumą sumokėti nustatytą sumą (esant nepalankiam ieškovei procesiniam sprendimui). Pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos.
7. Nurodė, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nurodė, kad yra sumokėjusi žyminį mokestį (jo dalį); pateikė įrodymus, kad sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį ir pripažinti dvi sutartis negaliojančiomis (2019 m. balandžio 15 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. ZLC-JM-1 (su papildomais susitarimais – 2019 m. gegužės 2 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d.), bei 2020 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo); netenkinus pirmojo reikalavimo, 2019 m. balandžio 15 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. ZLC-JM-1 (su papildomais susitarimais – 2019 m. gegužės 2 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d.), bei 2020 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo, pripažinti apsimestiniais sandoriais bei priteisti subsidiariai iš UAB „Vandens tyrimų centras“ ir A. D. ieškovei UAB „Jaunystės medis“ 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo.
8. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju už ieškinio reikalavimą (atitinkamai ir už apeliacinį skundą) pripažinti dvi sutartis negaliojančiomis mokėtinas 340 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis); taip pat mokėtinas 563 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinio skundo reikalavimą dėl 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Padarė išvadą, kad visa žyminio mokesčio suma sudaro 903 Eur (340 Eur + 563 Eur). Atsižvelgiant į tai, įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 653 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį.
10. Nurodė, kad teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių prastą ieškovės finansinę padėtį, yra visiškai nepagrįsti.
11. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė teikdama apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovės finansinė padėtis yra labai prasta, ko pasekoje ieškovė negalėjo sumokėti net dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovės atstovas, siekdamas apginti ieškovės pažeistas teises bei siekdamas kiek įmanoma labiau užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, 250,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį sumokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos. Taigi ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovės prastą finansinę padėtį – patvirtinančius, jog ieškovė šiuo metu negali apmokėti net dalies mokėtino žyminio mokesčio.
12. Teigė, kad net ir manant, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių jos dėstomas aplinkybes dėl finansinės padėties, teismas turėjo galimybę vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi patikrinti registrų duomenis ir šiomis aplinkybėmis įsitikinti pats, ko nagrinėjamu atveju teismas nepadarė. Pažymėjo, kad ieškovė jokio kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi.
13. Nurodė, kad nepanaikinus nutarties bei neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo dalies būtų iš esmės pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą. Paaiškino, kad nagrinėjama byla gali iš esmės pakeisti ieškovės finansinę padėtį, kadangi būtent nagrinėjamoje byloje yra tiriama, ar sandoriai, sudaryti tarp bylos šalių, kurių pagrindu ieškovė turėjo atiduoti atsakovams visą jos uždirbtą pelną ir liko skolingas dideles pinigų sumas tretiesiems asmenims, yra galiojantys. Pažymėjo, jog likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nėra didelė (likusi mokėtina suma sudaro 213,00 Eur). Tokią sumą ieškovė per ilgesnį laiko tarpą be abejonės galėtų sumokėti.
Šalies argumentai
14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju turėjo būti mokamas viso 903,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė 2 sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti šalis į tą padėtį, kuri buvo prieš minėtų sutarčių sudarymą. Taigi, šiuo atveju ginčas laikytinas turtiniu ir už jį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje restitucijos taikymo atveju priteistinų lėšų vertė būtų 25 000,00 Eur, todėl šiuo atveju mokamas ne 903,00 Eur dydžio žyminis mokestis, o 563,00 Eur žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt.
18. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 80 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
19. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalimi, ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį ir pripažinti dvi sutartis negaliojančiomis (2019 m. balandžio 15 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. ZLC-JM-1 (su papildomais susitarimais – 2019 m. gegužės 2 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d.), bei 2020 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo); netenkinus pirmojo reikalavimo, 2019 m. balandžio 15 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. ZLC-JM-1 (su papildomais susitarimais – 2019 m. gegužės 2 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d.), bei 2020 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo, pripažinti apsimestiniais sandoriais bei priteisti subsidiariai iš UAB „Vandens tyrimų centras“ ir A. D. ieškovei 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikto ieškinio tikslas – priteisti iš atsakovų UAB „Vandens tyrimų centras“ ir A. D. ieškovei 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo. Ieškovė iš esmės remiasi aplinkybe, kad ieškovės buvęs vadovas atsakovas A. D. iš ieškovės banko sąskaitos nepagrįstai pervedė atsakovei UAB „Vandens tyrimų centras“ 25 000 Eur ir siekia nurodytą pinigų sumą grąžinti. Ieškovė teigia, kad atsakovai paskolos sutartimi ir papildomu susitarimu siekia pagrįsti atsakovo A. D. iš ieškovės sąskaitos atliktus mokėjimus 25 000 Eur sumai. Ieškovė teigė, kad prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartis (su papildomais susitarimais), yra fiktyvūs, juose nurodomi sandoriai realiai neįvyko, o šalys neįgijo nei civilinių teisių, nei pareigų; šie dokumentai buvo parengti po atsakovo A. D. atleidimo iš ieškovės vadovo pareigų tik siekiant nesąžiningai pagrįsti ieškovės ginčijamus mokėjimus, t. y. sudaryti atgaline data. Taigi pateikto ieškinio esmė – priteisti iš atsakovų 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo. Už nurodytą reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 563 Eur.
22. Ieškovė sumokėjo 250 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl mokėtina (trūkstama) žyminio mokesčio dalis sudaro 313 Eur. Atsižvelgiant į tai, keistina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyta, jog trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 653 Eur, nurodant, kad trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 313 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikiant ieškinį (patikslintą ieškinį) ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą pripažinti dvi sutartis negaliojančiomis bei už reikalavimą dėl 25 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo/nuostolių atlyginimo.
24. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Taigi, pagal CPK 84 straipsnį žyminio mokesčio atidėjimo būtinumas siejamas tik su besikreipiančiųjų į teismą asmenų turtine padėtimi, todėl atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turi įsitikinti, kad asmens (fizinio ar juridinio) turtinė padėtis yra sunki šiuo metu, t. y. asmuo neišsigali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio tik prašymo pateikimo momentu, bet per ilgesnį laiko tarpą sugebės sumokėti žyminį mokestį.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
26. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Atskirajame skunde dėstomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Apeliantė nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jos finansinę padėtį, t. y. teismui nebuvo pateikti duomenys apie apeliantei priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas ir kt. Vien aplinkybė, kad ieškovės atstovas iš savo asmeninės banko sąskaitos sumokėjo dalį žyminio mokesčio (250 Eur), nėra pakankama išsamiai įvertinti ieškovės turtinę padėtį.
28. Taigi, atsižvelgiant ir į žyminio mokesčio teisinio reguliavimo aiškinimą bei tokiu apmokestinimu siekiamus tikslus, negali būti toleruojama situacija, kai asmenys iš esmės jų teiginių prašymu būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti valstybei nustatytą mokestį už bylinėjimąsi. Tokia situacija, kai vien prašymo pakaktų atleidimui nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimui, neabejotinai sudarytų sąlygas, iš esmės nepatiriant jokių nuostolių, piktnaudžiauti ieškinio pareiškimo institutu.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, išsamiai motyvuotą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų viseto ir neįrodė, jog jos turtinė būklė sunki. Nesant įrodymų, kad ieškovė ateityje sugebės surinkti pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, prašymas dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo netenkintinas.
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalis atidėjimo, atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl jie išsamiau nėra analizuojami.
31. Kadangi procesinis terminas apeliantei pašalinti apeliacinio skundo trūkumą (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) jau yra pasibaigęs, šiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties reikalavimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį teikiami pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, nustatant, kad trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 313 Eur.
Nustatyti ieškovei UAB „Jaunystės medis“ terminą iki 2022 m. kovo 24 d. įskaitytinai pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti trūkstamą 313 Eur žyminio mokesčio dalį.