Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų V. L. ir R. L. (R. L.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d.nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Valdenis“ ieškinį atsakovams V. L. ir R. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atsakovas R. L. ir atsakovė V. L. skundais prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti išesmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Atskirieji skundai grindžiami iš esmės tokiais pačiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo, kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

7.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir konstatuodamas, kad egzistuoja grėsmė Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, vadovavosi išimtinai Ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie tariamą Atsakovų nesąžiningumą. Pats teismas netyrė ir nevertino kuo konkrečiai pasireiškia Atsakovų nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

7.3. Ieškovo, suinteresuoto jam palankiu teismo sprendimu, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir sudaro ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet bylos nagrinėjimo iš esmės, dalyką.

7.4. Atsakovai neturi ketinimo slėpti turtą ar kitaip sumažinti savo turto apimtį. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie atsakovų atliktus turto perleidimo veiksmus ar ketinimą perleisti turimą turtą, ar kitaip apsunkinti/padaryti neįmanomu Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas tokių duomenų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nenustatinėjo ir nenustatė (CPK 178 straipsnis).

8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kad:

8.1. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kompleksiškai, yra pakankamos spręsti, jog atsakovai R. L. ir V. L. yra linkę elgtis sąžiningai, todėl egzistuoja ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė (CPK 185 straipsnis).

8.2. Tiek V. L., tiek R. L. elgėsi nesąžiningai ieškovo BUAB „VALDENIS“ atžvilgiu iki bankroto bylos iškėlimo ir po bankroto bylos iškėlimo, nes nuslėpė įmonės dokumentus, antspaudą ir turtą, nebendradarbiavo su įmonės atstovais, kas lėmė tyčinį įmonės bankrotą.

8.3. Teismas teisingai vertino analizuojamas aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais pagal šio konkretaus ginčo situaciją, padarė pagrįstą išvadą dėl tikėtinos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą, pagal teismų suformuluotas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktines taisykles pagrįstai nustatė, kad šiuo metu egzistuoja sąlygos tokių priemonių būtinumui, todėl, tenkindamas ieškovo BUAB „VALDENIS“ prašymą, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašė nutraukti apeliacinį procesąnutraukti, o netenkinus nurodyto prašymo – atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamąnutartį palikti nepakeistą.

10. Ieškovas, be argumentų iš esmės analogiškų nurodytiems atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą, nurodė, kad atsakovei su atskiruoju skundu nepateikus įrodymų, kad ji nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m. spalio 25 d. faktiškai nebuvo Lietuvoje, taip pat įvertinus aplinkybę, kad 2023 m. spalio 25 d. atstovavimo sutartis atsakovės su advokatu N. Š. pasirašyta atsakovei būnant Lietuvoje, laikytina, kad apie pradėtą bylą ir skundžiamą nutartį atsakovei tapo žinoma, kaip ir atsakovui R. L., dar 2023 m. spalio 7 d. Taigi, terminas pateikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos 2023 m. spalio 2 d. teismo nutarties atsakovei V. L. baigėsi dar 2023 m. spalio 16 d. Kadangi skundas pateiktas tik 2023 m. spalio 31 d., terminas apskųsti nurodytą teismo nutartį yra praleistas ženkliai, o atsakovei skunde nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių ir jo atnaujinti neprašant, Vilniaus regiono apylinkės teismas apskritai tokio skundo priimti negalėjo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

14. Šiuo atveju ieškovo pateikiamų naujų įrodymų apimtis yra didelė, jų išanalizavimas užimtų nemažai laiko, t. y. nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimą. Be to, dalis įrodymų į bylą buvo pateikti tik tą pačią dieną, kai yra nagrinėjamas šis atskirasis skundas (2023 m. gruodžio 14 d.), taigi atsakovams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jų turiniu.

15. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus ir jais nesivadovauja.

Dėl termino atsakovės atskirajam skundui paduoti

16. Ieškovas nurodo, kad atsakovė turėjo realią galimybę sužinoti apie skundžiamą nutartį dar 2023 m. spalio 7 d., todėl kadangi atskirasis skundas buvo paduotas tik 2023 m. spalio 31 d. yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.

17. Teismas įvertinęs atsakovės atskirąjį skundą, nustatė, jog jis yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atskirasis skundas. Taigi, teismas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, bet kuriuo atveju turės vertinti analogiškus argumentus ir spręsti ar pagrįstai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos abiejų atsakovų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nėra pagrindo nutraukti apeliacinio proceso pagal atsakovės atskirąjį skundą.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

19. Nors skundžiamoje nutartyje nėrapasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo, iš pateikto ieškinio matyti, kad jis galėtų būti patenkintas, t. y. ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, todėl egzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kartu pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą, o ar ieškinys yra realiai pagrįstas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

21. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

22. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).

23. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą asmens nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

24. Pagal naujausią teismų praktiką didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos išskirtiniais atvejais, kai yra akivaizdu (reali grėsmė), kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016 ir kt.).

25. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, tiek ieškovas, tiek atsakovai juose nurodo aplinkybes dėl atsakovų atliktų ar neatliktų neteisėtų veiksmų ieškovo UAB „Valdenis“ atžvilgiu iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, iškėlus bankroto bylą, taip pat galimų kitų neteisėtų veiksmų susijusių su atsakovų turtu. Pažymėtina, kad šalių nurodomos aplinkybės bus įrodytos arbapaneigtos, taip pat atsakovų veiksmų teisėtumas įvertintas,tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau šioje bylos stadijoje, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, dar neįmanoma konstatuoti, jog atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

26. Ieškovas kaip vieną iš atsakovo nesąžiningumo požymių nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2YT-22269-930/2021 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas visą savo vertingą nekilnojamąjį turtą perleido savo buvusiai sutuoktinei A. L., dėl to atsakovui R. L. liko turto už 30 000 Eur turto, o buvusiai sutuoktinei už 300 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, be kitų, remdamasis ir šiuo argumentu konstatavo, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

27. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str.) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-22269-930/2021, kuriuo buvo patvirtinta R. L. ir A. L. 2021 m. liepos 8 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra įsiteisėjęs.

28. CPK 18 str. yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, abejoti šio sprendimo teisėtumu (t. y. patvirtintos sutarties prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms) nėra pagrindo. Jeigu sutuoktiniai R. L. ir A. L. sudarė būtent tokio turinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas ją patvirtino, o teismo sprendimas nebuvo panaikintas, negalima teigti, kad atsakovas ją sudarydamas buvo nesąžiningas.

30. Taigi, ieškovo teiginiai apie atsakovų nesąžiningumą nėra įrodyti, o įrodymų, kad šiame bylos etape atsakovai bandys išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo (bandys paslėpti ar perleisti savo turtą) ieškovas taip pat nepateikė. Šiuo atveju ieškovas nurodo tik abstrakčius teiginius, jog būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pažymėtina, kad kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra neginčijamai įrodyta, jog atsakovai yra nesąžiningi.

31. Kaip minėta, atsakovų neteisėti veiksmai (jeigu tokie iš tiesų buvo), žalos padarymo faktas ir jos dydis bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, jog ieškovo nuomone, atsakovai jam padarė žalą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai bandys vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo.

32. Taigi, remiantis čia pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, jog nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.

33. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas ieškovo BUAB „Valdenis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme dar nėra išnagrinėta, taigi galutinis bylos rezultatas dar nėra aiškus. Taigi, bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovams priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo BUAB „Valdenis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.