- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-658-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09914-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alinita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Onninen“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alinita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26459-918/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Onninen“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alinita“ dėl skolos už parduotas prekes ir kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Onninen“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alinita“ 10 074,30 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 12 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 832 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024 m. liepos 25 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB ,,Onninen“ iš atsakovės UAB „Alinita“ 10 074,30 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 12 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 114,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 832 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylą tol, kol Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-282-425/2024 bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Alinita“, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovė apie jos atžvilgiu vykusį procesą sužinojo 2024 m. liepos 9 d., kai jai buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį pateikimo. Atsakovė nespėjo pateikti atsiliepimo ar prašymo pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti, nes įmonėje nėra teisininko, o advokatė, atstovaujanti atsakovę, tuo metu atostogavo. Atsakovė informavo ieškovę apie patiriamus finansinius sunkumus ir visas atsakovės laikas buvo skirtas restruktūrizavimo procesui pradėti. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant sprendimo už akių priėmimo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Alinita“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad procesiniai dokumentai 2024 m. liepos 9 d. atsakovei buvo įteikti registruotos buveinės adresu. Aplinkybę, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, patvirtina ir pati atsakovė pareiškime nurodydama, jog atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2024 m. liepos 23 d. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, teismas jos atžvilgiu 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą už akių.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos vadovo atostogas 2024 m. liepos 15-19 d. laikotarpiu jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovės vadovo funkcijas buvo pavesta vykdyti kitam asmeniui. Tiek įmonės (duomenys neskelbtini) V. M., tiek jo atostogų laikotarpiu laikinai (duomenys neskelbtini) pareigas vykdęs A. G., elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę tiek kreiptis į įmonei atstovaujančius advokatus, tiek pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ar prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Šiame bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai. Tai suponuoja, jog atsakovei kilo pareiga ne tik bendradarbiauti su ieškove, bet ir teismo procese, taigi, atsakovės pasirinkta pasyvi pozicija priskirtina tik jos pačios elgesiui. Teismas sprendė, jog atsakovė objektyviai galėjo išvengti sprendimo už akių priėmimo jos atžvilgiu, nes byloje esantys duomenys visiškai nepateisina jos pasyvaus elgesio.
7. Teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, apie iškeltą civilinę bylą atsakovė žinojo ir to neginčija, o atsiliepimo ar prašymo pratęsti terminą pateikti atsiliepimui nepateikimas rodo, jog atsakovė prisiėmė riziką, t. y. atsakovė neįgyvendino tinkamai savo procesinių teisų, buvo visiškai pasyvi, todėl jai kilo teisinės pasekmės, kurias įtvirtina pats įstatymo leidėjas sprendimo už akių institutu, kurio tikslas - užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
8. Teismas pažymėjo, kad nei sprendimo už akių priėmimo metu, nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo metu atsakovei restruktūrizavimo byla nėra iškelta. Vien aplinkybė, kad UAB „Alinita“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra priimtas nagrinėti teisme, savaime nereiškia, jog toks pareiškimas bus patenkintas ir restruktūrizavimo byla bus iškelta. Įstatymas nenumato ketinančio inicijuoti restruktūrizavimo bylą subjekto kreditoriams ribojimų kreiptis į teismą dėl piniginių sumų priteisimo.
9. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-14997-918/2024 buvo išnagrinėta iki Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-282-425/2024 išnagrinėjimo. Šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas vertino, kad nėra ir kitų aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog šią bylą stabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
10. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių. Atsakovės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovė turėjo padėti atsakovei ruoštis restruktūrizavimo procesui, o ne prašyti civilinėje byloje priimti sprendimą už akių, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, jog sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
11. Teismas sprendė, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Alinita“ prašo stabdyti šią civilinę bylą tol, kol Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-282-425/2024 bus išspręstas klausimas ir įsiteisės nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alinita“, panaikinti 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį - tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti 2024 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių atsakovė nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti procesinį terminą, jas vertino labai formaliai, pasiremdamas bendraisiais principais, neatsižvelgdamas į individualią atsakovės situaciją. Priešingai nei nurodo teismas, tai, kad atsakovė yra verslo subjektas, nesudaro pagrindo jai griežtesnius atsakomybės ar rūpestingumo standartus taikyti visose srityse, įskaitant ir teisminį procesą, reikalaujant specialiųjų žinių ir teisės, civilinio proceso srityje. Atsakovė neturi teisininko kaip darbuotojo, kuris viduje pasirūpintų įmonės teisiniais reikalais ir teismų procesais. Atsakovė teisminiams procesams ir kitiems kylantiems teisiniams klausimams pasitelkia išorinį teisininką – advokatę. Tuo metu kai teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti, atstovė atostogavo, o jai grįžus atsakovės vadovas išvyko atostogų, dėl ko nebuvo galimybės sudaryti teisinių paslaugų sutarties, aptarti byloje pareikštus reikalavimus ir per nustatytą terminą parengti atsiliepimo. Tai, kad nurodytu atsakovės vadovo atostogų laikotarpiu buvo paskirtas pavaduojantis asmuo, nereiškia, jog jam buvo pavesta spręsti visus kitus klausimus, nesusijusius su įmonės vykdoma veikla, t. y. teisminių procesų klausimus. Pavaduojantis asmuo tokių įgaliojimų neturėjo.
12.2. Priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, faktas dėl atsakovės vadovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriui šioje byloje reiškiant reikalavimą dėl piniginės prievolės įvykdymo, yra teisiškai reikšmingas ir susijęs su atsakovės teisėtais interesais.
12.3. Bendrovė siūlė kreditoriui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir prašė kreditoriaus sutikti atidėti bendrovės jam vykdytinų finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminą iki terminų, nurodytų UAB „Alinita“ restruktūrizavimo plano projekte, taikytinų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilei, kuriai priskirtini kreditoriaus reikalavimai. Kreditoriaus sutikimas suteikti pagalbą bendrovei turėjo būti pateiktas raštu iki 2024 m. birželio 28 d. Tačiau ieškovė, vietoje pagalbos suteikimo atsakovei, pateikė ieškinį dėl skolos ir paprašė priimti sprendimą už akių. Per teismo nustatytą atsiliepimo pateikimo terminą atsakovė ne tik kad neturėjo resursų pateikti atsiliepimą, bet ir visas atsakovės laikas buvo skirtas restruktūrizavimo procesui pradėti. Teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai nesuteikęs svarbios reikšmės aukščiau aprašytoms aplinkybėms.
12.4. Priėmus sprendimą už akių, nebuvo iš esmės įvertinta atsakovės finansinė situacija ir atsakovės restruktūrizavimo proceso įtaka ieškovės pareikštiems reikalavimams. Atsakovė neneigia savo prievolių ir nevengia vykdyti įsipareigojimų, tačiau dėl aukščiau aprašytų aplinkybių yra susidūrusi su laikinais finansiniai sunkumais, kuriuos bandys įveikti restruktūrizavimo procese.
12.5. Šioje civilinėje byloje ieškovė reikalavo įvykdyti piniginę prievolę, o teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino pilna apimtimi, taip pat atmetė ir atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tuo užkirsdamas kelią atsakovei pasinaudoti tiek materialinės, tiek proceso teisės normose įtvirtintomis priemonėmis dėl piniginės prievolės vykdymo pasikeitus aplinkybėms ir tapus iš esmės sudėtingiau ją įvykdyti. Tam tikrais atvejais pasikeitus esminėms aplinkybėms, besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas, nes tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų. CK normose nustatytas ne vienas institutas, kuriuo iš esmės pateisinama sąžiningumo principo viršenybė prieš sutarties privalomumo principą, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos institutas, sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutas. Esant tokioms aplinkybėms kai vienai iš sutarties šalių tampa sudėtingiau vykdyti savo įsipareigojimus, tiek materialinės teisės normos, tiek ir procesinės numato galimybę pakeisti vykdymo tvarką atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes.
12.6. Šiuo atveju egzistuoja tokios aplinkybės, t. y. laikini finansiniai sunkumai, restruktūrizavimo proceso iniciavimas, dėl kurio yra pagrindas pakeisti sutartinės prievolės vykdymo tvarką atidedant skolos ieškovei sumokėjimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui (tuo atveju, jeigu teismas nestabdytų šios bylos nagrinėjimo iki kol bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Šios aplinkybės ir aukščiau nurodyti pagrindai nebuvo įvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat nebuvo įvertintos ir nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir tai turi esminės reikšmės tokio sprendimo bei skundžiamos teismo nutarties teisingumui.
12.7. Teismo išvada, kad atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, nėra pagrįsta, nes būtent atnaujinus bylos nagrinėjimą ir aiškinantis atsakovės galimybes iš karto visa apimti padengti įsiskolinimą ieškovei, vertinant atsakovės finansines galimybes ir veiklos tęstinumą, teismo sprendimas galėtų būti kitoks nustatant pradelstos piniginės prievolės/teismo sprendimo įvykdymo terminą.
12.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto sustabdymo pagrindų, tačiau iš esmės nepasisakė dėl CPK 164 straipsnyje įtvirtintos teismo diskrecijos teisės stabdyti bylą ir kitais pagrindais. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos stabdymo pagrindai, ne baigtinis sąrašas, suteikiantis teismui diskrecijos teise kiekvienu konkrečios bylos atveju spręsti dėl būtinybės stabdyti bylą. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bus nagrinėjamas artimiausiu metu, buvo (ir šiuo metu yra) būtinybė ir pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB ,,Onninen“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai savo nutartyje konstatavo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, jog sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.
13.2. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei sprendimo už akių priėmimo metu, nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo metu atsakovei restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog vien aplinkybė, kad atsakovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra priimtas nagrinėti teisme, savaime nereiškė, jog toks pareiškimas bus patenkintas ir restruktūrizavimo byla bus iškelta.
13.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių, o vien atsakovės samprotavimai ir deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog ieškovė turėjo padėti atsakovei ruoštis restruktūrizavimo procesui, o ne prašyti civilinėje byloje priimti sprendimą už akių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bylos sustabdymo
15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto sustabdymo pagrindų, tačiau iš esmės nepasisakė dėl CPK 164 straipsnyje įtvirtintos teismo diskrecijos teisės stabdyti bylą ir kitais pagrindais. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bus nagrinėjamas artimiausiu metu, buvo (ir šiuo metu yra) būtinybė ir pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei.
16. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas iš kurių taikomas tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Esminis skirtumas tarp privalomojo (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).
17. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog teisme buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nelaikytina objektyvia kliūtimi, dėl kurios pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti atsakovės (apeliantės) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-425/2024 UAB „Alinita“ (apeliantei) iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjusi, todėl nagrinėjamos bylos atveju apeliantės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Alinita“ nagrinėjimas tapo neaktualus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
19. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
20. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
21. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių atsakovė nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti procesinį terminą, jas vertino labai formaliai, pasiremdamas bendraisiais principais, neatsižvelgdamas į individualią atsakovės situaciją.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje atsakovei buvo tinkamai pranešta apie teisme jai pareikštą ieškovės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie pradėtą teismo procesą jai neabejotinai buvo žinoma, taip pat buvo žinoma ir pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino priežastis, dėl kurių atsakovė nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu ir byloje jai buvo sudarytos realios sąlygos tinkamai atsikirsti į ieškovės pareikštą reikalavimą. Apeliantė turėjo pareiga domėtis bylos eiga, tačiau rūpestingai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad: 1) ji neturi teisininko kaip darbuotojo; 2) teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti kai atsakovės atstovė (advokatė) atostogavo, o jai grįžus, atsakovės vadovas išvyko atostogų, dėl ko nebuvo galimybės sudaryti teisinių paslaugų sutarties; 3) atsakovės vadovo atostogų laikotarpiu buvo paskirtas pavaduojantis asmuo, kuriam nebuvo pavesta spręsti visus kitus klausimus, nesusijusius su įmonės vykdoma veikla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių apeliantė neturėjo galimybės domėtis bylos eiga ir pateikti atsiliepimą į ieškinį (ar prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti). Įvertinus tai, kad juridiniams asmenims keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, darytina išvada, jog atsakovė, rūpestingai nesinaudodama savo procesinėmis teisėmis, prisiėmė riziką dėl kilsiančių neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvų pagrindą laikyti atsakovę pasyvia bylos šalimi, kuriai kilo teisinės pasekmės – sprendimo už akių, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, priėmimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantė nurodo, kad priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, faktas dėl atsakovės vadovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriui šioje byloje reiškiant reikalavimą dėl piniginės prievolės įvykdymo, yra teisiškai reikšmingas ir susijęs su atsakovės teisėtais interesais. Ieškovė, vietoje pagalbos (vykdytinų finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminų atidėjimo) suteikimo atsakovei, pateikė ieškinį dėl skolos ir paprašė priimti sprendimą už akių. Per teismo nustatytą atsiliepimo pateikimo terminą atsakovė ne tik kad neturėjo resursų pateikti atsiliepimą, bet ir visas atsakovės laikas buvo skirtas restruktūrizavimo procesui pradėti. Teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai nesuteikęs svarbios reikšmės aukščiau aprašytoms aplinkybėms.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nurodytus atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtas apeliantės nurodomas aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nurodytas atsakovės aplinkybes neteisėtai ir nepagrįstai pripažino neturinčiomis įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos.
26. Kaip jau minėta, viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurios sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas – šalies pareiškime nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
28. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
29. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normose nustatytas ne vienas institutas, kuriuo iš esmės pateisinama sąžiningumo principo viršenybė prieš sutarties privalomumo principą, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos institutas, sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutas. Esant tokioms aplinkybėms, kai vienai iš sutarties šalių tampa sudėtingiau vykdyti savo įsipareigojimus, tiek materialinės teisės normos, tiek ir procesinės teisės normos numato galimybę pakeisti vykdymo tvarką atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes (CK 6.204 straipsnis). Šiuo atveju egzistuoja tokios aplinkybės, t. y. laikini finansiniai sunkumai, restruktūrizavimo proceso inicijavimas, dėl kurio yra pagrindas pakeisti sutartinės prievolės vykdymo tvarką atidedant skolos ieškovei sumokėjimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Šios aplinkybės ir aukščiau nurodyti pagrindai nebuvo įvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat nebuvo įvertinti ir nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tai, apeliantės vertinimu, turi esminės reikšmės tokio sprendimo bei skundžiamos teismo nutarties teisingumui.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinės civilinės atsakomybės už prievolės neįvykdymą (neprašė priteisti palūkanų, nuostolių ir panašiai), todėl nenugalimos jėgos institutas nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 51 punktas). Taikant CK 6.204 straipsnyje nustatytą rebus sic stantibus (sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms), siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo ir sutarties sąlygą (-as) pakeisti taip, kad toks pakeitimų rezultatas sugrąžintų šalims prarastą, sutarties sudarymo metu egzistavusią sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą. Taip nustatoma sutarties šalims pareiga bendradarbiauti ir ieškoti kompromisinio problemos sprendimo būdo nesikreipiant į teismą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Tik per protingą terminą šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutartinių įsipareigojimų pusiausvyros atkūrimo. Bendradarbiavimo pareiga turi būti įgyvendinta ne deklaratyviai, t. y. šalis, besikreipianti į teismą, turi sugebėti pagrįsti, jog iš tiesų bandė derėtis ir siekti kompromiso dėl sutarties pakeitimo su kita sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023, 33 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šalys vedė derybas dėl 2016 m. liepos 19 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, taip nėra duomenų, kad iki civilinės bylos iškėlimo dėl skolos priteisimo ar jau iškėlus šią civilinę bylą atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl minėtos sutarties sąlygų pakeitimo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto taikymo aktualumo nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.
31. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė ieškinio reikalavimą pagrindė rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentų visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo. Atsižvelgiant į visumą byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovės pateikti deklaratyvūs argumentai ir įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstoms abejonėms ir vertinimui, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. kad nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės pareikšimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas pagrįstai (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis). Kartu pažymėtina, kad apeliantei nėra ribojama teisė kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1dalis).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.