Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl termino priimti palikimą pratęsimo, suinteresuoti asmenys V. B. ir A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti (pratęsti) E. B. terminą priimti palikimą po tėvo B. B. mirties, suinteresuoti asmenys V. B. ir A. B.

2. Teisme gautas suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. atstovės prašymas civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-6779-752/2023 dėl fizinio asmens A. B., esančio suinteresuotu asmeniu šioje byloje, pripažinimo neveiksniu.

3. Prašyme nurodoma, kad buvo gauta informacija, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-6779-752/2023 pagal Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens A. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Minėtoje civilinėje byloje yra paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė A. B. psichinei būsenai nustatyti.

4. Pareiškėjo atstovas pateikė teismui nuomonę dėl civilinės bylos sustabdymo, joje išdėstė savo poziciją, jog suinteresuotų asmenų atstovės pateiktas prašymas sustabdyti civilinę bylą yra nepagrįstas. Nurodė, kad civilinė byla Nr. e2YT-82-588/2023 yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tai yra ne ginčo teisena, todėl A. B. nėra bylos šalis. A. B. per savo atstovę yra pateikęs atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, taigi yra išreiškęs poziciją šioje byloje ir ji teismui bei kitiems proceso dalyviams yra žinoma. Be to, asmuo laikomas neveiksniu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl A. B. šiuo metu laikytinas veiksniu. E. B. prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti pagrįstumui byla dėl A. B. neveiksnumo nustatymo jokios įtakos neturi ir negali turėti. Tai yra neveiksnumo byloje nebus nustatyti jokie šiai bylai reikšmingi faktai, o E. B. pareiškimas dėl tos bylos išnagrinėjimo rezultato negali pasikeisti. A. B. šiuo metu turi atstovę byloje – advokatę, atstovavimo sutartis yra galiojanti, todėl veiksnus asmuo bus tinkamai atstovaujamas teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo atveju bylos nėra nei susijusios, nei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje bus nustatomi faktai, kurie lemtų Plungės apylinkės teismo nagrinėjamos bylos nustatinėtinus faktus ar lemtų bylos baigtį. Tai yra šios bylos neturi tokio ryšio, kokio reikalauja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ar A. B. bus pripažintas neveiksniu, ar nebus, neturi jokios reikšmės E. B. pateikto pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti pagrįstumui. A. B. šiuo metu yra atstovaujamas byloje advokatės, nėra duomenų, kad jis būtų neveiksnus, atitinkamo teismo sprendimo dėl jo priimta nėra. Jeigu taip būtų, kad jis būtų pripažintas neveiksniu, tai jam šioje byloje atstovautų globėjas nuo to momento, kai įsiteisėtų minėtas teismo sprendimas. Ir dėl to nebūtina stabdyti bylos, laukiant, ar jis bus pripažintas neveiksniu, ar ne. Nuo to momento, kai įsiteisės sprendimas dėl jo veiksnumo apribojimo ir bus paskirtas globėjas, pastarasis ir atstovaus A. B. šioje byloje, jeigu ji vis dar nebus išnagrinėta. Be to, pareiškėjas E. B. nėra inicijavęs ginčo teisenos su suinteresuotais asmenimis, tai nėra ginčo šalys. E. B. prašo teismo (nesiginčydamas su suinteresuotais asmenimis) atnaujinti terminą. A. B. jau yra išreiškęs per atstovę savo nesutikimą su pareiškimu. Tai yra per atstovę realizavo savo procesines teises ir gali tai daryti toliau. Bylose dėl neveiksnumo nustatymo yra privalomas advokato dalyvavimas (CPK 466 straipsnio 2 dalis). Taigi kyla klausimas, kaip A. B. toje byloje gali ir turi teisę pasirinkti atstovą ir vesti bylą per ją, o šioje civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo jis negali to daryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. atstovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir civilinė byla sustabdyta, iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6779-752/2023 priimtas teismo sprendimas.

14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir civilinę bylą Nr. 2YT-82-588/2023 sustabdė nepagrįstai.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

16. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti (pratęsti) E. B. terminą priimti palikimą po tėvo B. B. mirties, suinteresuoti asmenys V. B. ir A. B. Teisme gautas suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. atstovės prašymas civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-6779-752/2023 dėl fizinio asmens A. B., esančio suinteresuotu asmeniu šioje byloje, pripažinimo neveiksniu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazės (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2YT-6779-752/2023 pagal Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens A. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu tenkintas suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. atstovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir civilinė byla sustabdyta, iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6779-752/2023 priimtas teismo sprendimas.

17. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais byla sustabdoma, iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka.

18. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Remiantis CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai.

19. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teismo pareiga kartu reiškia pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

20. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas nėra inicijavęs ginčo teisenos su suinteresuotais asmenimis, byloje nėra ginčo šalių, suinteresuotas asmuo A. B. per atstovę realizavo savo procesines teises ir gali tai daryti toliau, todėl neturi reikšmės, ar jis bus pripažintas neveiksniu, ar nebus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuo to priklausys, ar suinteresuotas asmuo savo teises ir įstatymų saugomus interesus teisme galės ginti pats, ar per savo atstovą – globėją ar rūpintoją.

21. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016 išaiškino, jog civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt.

22. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad, saugant pirmiau nurodytas vertybes, turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp jų ir kitų ne mažiau svarbių vertybių: civilinėje byloje dalyvaujančio asmens teisės į privatumą, reikalaujančios, kad asmens privatumas nebūtų ribojamas nesant teisėto pagrindo, ir teisės į teisminę gynybą, reikalaujančios, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Minėta pusiausvyra bus užtikrinta tik teismui kiekvienu atveju laikantis proporcingumo principo, kuris reiškia, kad teismo aktyvumas siekiant pašalinti abejones dėl galimo civilinėje byloje dalyvaujančio asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti yra būtinas tik išimtiniais atvejais ir yra pagrįstas tiek, kiek jis yra paremtas pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįstomis teismo abejonėmis dėl galimo asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Todėl tik pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįsta teismo abejonė gali būti laikoma pagrindu teismui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl byloje dalyvaujančio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Tokiais duomenimis laikytini, pvz., byloje esantys medicininiai duomenys apie asmens psichinę sveikatą, akivaizdžiai neadekvatus asmens elgesys teismo posėdžio metu ir kt.

23. Be to, toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teismo nutartis, kuria kompetentingų institucijų prašoma įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti savarankišką bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, neįpareigoja minėtų institucijų tokią bylą inicijuoti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nutartimi nekonstatuojamas byloje dalyvaujančio asmens negalėjimas ar dalinis negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, t. y. tokia nutartis negali būti formuluojama ir (ar) suprantama kaip turinti res judicata galią byloje dalyvaujančio asmens psichinės būklės ir (ar) veiksnumo klausimais. Tokia nutartimi tik išreiškiama teismui kilusi abejonė dėl byloje dalyvaujančio asmens galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, o nutarties tikslas – išimtinai kompetentingų institucijų informavimas apie galimai valstybės globos reikalaujantį asmenį, siekiant, kad jos išsiaiškintų tokios globos poreikį, o jį nustačiusios – inicijuotų tokios globos užtikrinimą. Iš to išplaukia, kad duomenų pakankamumas, kaip pagrindas teismui priimti nutartį dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas, nereiškia, jog teismas turi būti įsitikinęs byloje dalyvaujančio asmens negalėjimu ar daliniu negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Duomenų pakankamumas aptariamu aspektu reiškia tokį pirmiau nurodytų objektyvių duomenų kiekį, kuris atidžiam, apdairiam ir rūpestingam žmogui (lot. bonus pater familias) sudaro pagrindą abejoti byloje dalyvaujančio asmens galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju dėl byloje dalyvaujančio asmens, t. y. suinteresuoto asmens A. B., veiksnumo abejonių pirmiausia kilo ne šią bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, vien faktinės aplinkybės, jog kompetentinga institucija – Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl šio suinteresuoto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, jog Kauno apylinkės teisme civilinė byla pagal šį pareiškimą yra iškelta ir nagrinėjama, taip pat jog toje civilinėje byloje yra paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė suinteresuoto asmens būsenai nustatyti, kelia pagrįstų abejonių dėl to ar šioje byloje suinteresuotas asmuo A. B. taip pat gali pats dalyvauti civiliniame procese ir ginti savo teises. Atsižvelgiant į tai, kad procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje CPK nustatyta tvarka pateikiant pareiškimą teismui jau yra inicijuota, civilinė byla stabdytina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, kad nagrinėjama neveiksnumo byla buvo privalomasis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas neveiksnumo byloje ir bus išspręstas klausimas dėl atstovo paskyrimo (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.