- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2-388-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01330-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „PHILIP MORRIS LIETUVA“, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, akcinės bendrovės Lietuvos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PHILIP MORRIS LIETUVA“, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ ir akcinės bendrovės Lietuvos paštas skundus dėl 2022 m. birželio 30 d. akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PHILIP MORRIS LIETUVA“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ ir Lietuvos paštas kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti negaliojančiais bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtus nutarimus ir nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka.
2. Pareiškėjos taip pat pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ prašė uždrausti BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ pareikšto kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo arba netvirtinimo iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023.
2.2. AB Lietuvos paštas prašė uždrausti BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl AB Lietuvos pašto pareikšto 881 850,49 Eur kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo arba netvirtinimo iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023.
2.3. AB „ORLEN Lietuva“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl AB „ORLEN Lietuva“ pareikšto patikslinto kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo arba netvirtinimo iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjos grindė tuo, kad BAB „INTER RAO Lietuva“ nemokumo administratorius 2023 m. vasario 28 d. šaukia BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimą, kuriame, be kita ko, 5.11 darbotvarkės klausimu bus siūloma netvirtinti BAB „INTER RAO Lietuva“ antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų, nurodytų administratoriaus informacijoje (lentelė Nr. 10) iš viso 16 584 679,65 Eur sumai. Šioje lentelėje nurodyta dešimt kreditorių, tarp jų – ir pareiškėjos UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ (423 490,20 Eur reikalavimas), AB Lietuvos pašto (881 850,49 Eur reikalavimas) bei AB „ORLEN Lietuva“ (7 931 38416 Eur reikalavimas). Pareiškėjoms, kaip kreditorėms, nemokumo administratorė 2023 m. vasario 12 d. pateikė pranešimus, kuriuose nurodė, kad jos gali dalyvauti šaukiamame kreditorių susirinkime be balso teisės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl BAB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procedūros ne teismo tvarka teisėtumo, pareiškėjų teigimu, nepatvirtinus pareikštų finansinių reikalavimų, jos bus nepagrįstai pašalintos iš ne teismo tvarka vykdomo BAB „INTER RAO Lietuva“ bankroto proceso bei bus priverstos ginčyti 2023 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“, AB Lietuvos pašto bei AB „ORLEN Lietuva“ pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo arba netvirtinimo iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje jis 2022 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdė 2022 m. birželio 30 d. BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodytų nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 galiojimą bei uždraudė BAB „INTER RAO Lietuva“, jos kreditoriams bei nemokumo administratorei priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1253-910/2022 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir nutarta: leisti BAB „INTER RAO Lietuva“ nemokumo administratorei ir (ar) BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę: 1) priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 2) tvirtinti bendrovės turto pardavimo kainą, spręsti ar pritarti bendrovės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams; leisti nemokumo administratorei įgyvendinti JANĮ 3, 59, 63, 66 straipsnyje ir kitose JANĮ nuostatose reglamentuojamas pareigas, funkcijas ir teises, tame tarpe: 1) vykdyti sutartis, tame tarpe 2014 m. lapkričio 18 d. elektros energijos balansavimo pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 2) atstovauti BAB „INTER RAO Lietuva“ bylose; 3) vykdyti einamuosius mokėjimus, būtinus BAB „INTER RAO Lietuva“ interesų atstovavimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, mokėti atlyginimą administratoriui už bankroto proceso vykdymą; 4) vykdyti 2022 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus (MRU ir VU TF) su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; 5) vykdyti sandorius, būtinus dokumentų išsaugojimui; 6) vykdyti sandorius, būtinus nekilnojamojo turto išsaugojimui; 7) komunikuoti su kreditoriais, teikti prašomą informaciją; 7) disponuoti įmonės lėšomis, uždirbtomis iš įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos, kurios yra būtinos užtikrinti kitus neatidėliotinus įmonės poreikius; uždrausti BAB „INTER RAO Lietuva“: 1) disponuoti įmonės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu; 2) vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo ir / ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 3) skirstyti įmonės lėšas kreditoriams. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-30-912/2023 ši nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo palikta nepakeista.
6. Pareiškėjų skundų prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstumas konstatuotas tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyse, todėl teismas šiuo aspektu pakartotinai nebepasisakė.
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kuriam nors iš kreditorių teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, jokie veiksmai tokiame procese neturėtų būti atliekami tol, kol teismas įsitikins skundo pagrįstumu, ar, priešingai, jo nepagrįstumu. Būtent tokią konservacinę paskirtį atlieka konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios iki ginčo išsprendimo iš esmės įgyvendinti jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikti naujus veiksmus, kurie ateityje taip pat galėtų tapti teisminio ginčo objektu, jeigu bankroto procesas bus pripažintas pradėtu pažeidžiant teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021; 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1253-910/2022).
8. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad 2023 m. vasario 28 d. vyksiančiame BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkime bus balsuojama dėl nemokumo administratoriaus siūlymo netvirtinti pareiškėjų UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“, AB Lietuvos pašto bei AB „ORLEN Lietuva“ kreditorių finansinių reikalavimų, o pareiškėjoms suteikta galimybė dalyvauti šaukiamame kreditorių susirinkime be balso teisės, sudaro pagrindą išvadai, jog 2023 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo metu priimti sprendimai ateityje gali tapti teisminio ginčo objektu.
9. Teismas kritiškai vertino ginčo atveju susiklosčiusią situaciją, kuomet 2022 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkime galėjo dalyvauti ir balsuoti darbotvarkės klausimais visi kreditoriai, tarp jų – ir pareiškėjos UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“, AB Lietuvos paštas bei AB „ORLEN Lietuva“. Kaip nurodė pareiškėjos, jų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas buvo atidėtas dėl informacijos trūkumo, tačiau būsimame kreditorių susirinkime, įvyksiančiame 2023 m. vasario 28 d., pareiškėjos jau apskritai yra eliminuojamos iš balsavimo bei sprendimų priėmimo. Tokia situacija iš esmės suponuoja poreikį išlaikyti šios bylos šalių interesų pusiausvyrą bei taikyti konservacinės paskirties priemones.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržys nemokumo administratorės teisių atlikti jai teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų veiksmų, kadangi nemokumo administratorei neužkertamas kelias vykdyti funkcijas, susijusias su BAB „INTER RAO Lietuva“ ūkinės komercinės veiklos, generuojančios pajamas, vykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė BAB „INTER RAO Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priimti naują nutartį atmesti pareiškėjų 2023 m. vasario 23 d. prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjų reikalavimai nėra prima facie pagrįsti, o tą patvirtina į bylą pateiktos teisininkų išvados, taip pat FNTT, Nordpool ir VERT sprendimai. Tarptautinės privatinės ir tarptautinės viešosios teisės akademikų prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus ir prof. habil. dr. Vileno Vadapalo teisinės išvados įrodo, kad pareiškėjos 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo metu nebuvo atsakovės kreditorėmis. FNTT, Nordpool ir VERT sprendimai, susirašinėjimo su pareiškėjomis nuorašai ir sutarčių su jomis kopijos įrodo, kad atsakovės prievolės pareiškėjų atžvilgiu pasibaigė dar iki 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo.
11.2. Nutartis pažeidžia res judicata (teismo išspręsta byla) imperatyvą, kadangi skundžiama nutartimi uždrausta balsuoti klausimais, kuriais 2023 m. sausio 12 d. apeliacinės instancijos teismas jau leido balsuoti; pareiškėjos neteisėtai siekia peržiūrėti 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį, nors terminas tam yra pasibaigęs.
11.3. Pareiškėjos elgiasi nenuosekliai, kadangi reikalauja atsakovės kreditorių susirinkimo svarstyti jų finansinius reikalavimus, tačiau taip pat reikalauja teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.4. Nutartimi apribota atsakovės teisė gauti papildomą įrodymą – atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimą, kur bus nustatyta, kad pareiškėjos nėra atsakovės kreditorės.
11.5. Pareiškėjų ketinimai skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus neįrodo grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
12.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio prima facie pagrįstumas jau konstatuotas tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyse. Teismo vertinimo nekeičia ir su atskiruoju skundu pateiktos teisininkų išvados, kadangi jos yra tik viena iš šalių pozicijos įrodinėjimo priemonių, jos bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės, be to, jos bet kuriuo atveju išreiškia jas parengusių asmenų atliktą susiklosčiusių aplinkybių teisinį vertinimą, ką byloje atlieka teismas, todėl teismui jos nėra privalomos.
12.2. Nutartimi nebuvo pažeistas res judicata imperatyvas, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal nuoseklią teismų praktiką neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas.
12.3. Nėra ginčo dėl to, kad tuo atveju, jeigu būtų teismo pripažinta, jog neteisminis bankrotas yra neteisėtas, toks kreditorių susirinkimo nutarimas būtų niekinis, kadangi iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur). Be to, toks kreditorių susirinkimo nutarimas (jeigu iš viso toks būtų priimtas), apskritai neatitiktų įrodymo apibrėžimo.
12.4. Pats ginčo pobūdis pagrindžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės. Teismas teisingai įvertino susiklosčiusią situaciją, preliminarų ieškinio pagrįstumą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo galinčias kilti grėsmes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti.
13. Pareiškėja UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir AB „ORLEN Lietuva“ savo atsiliepime.
14. Pareiškėja AB Lietuvos paštas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir AB „ORLEN Lietuva“ bei UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ savo atsiliepimuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus 2023 m. sausio 25 d. teisinę išvadą; prof. habil dr. Vileno Vadapalo 2023 m. sausio 27 d. teisinę išvadą. Pareiškėjos kartu su atsiliepimais pateikė atsakovės kreditorių 2023 m. vasario 28 d. susirinkimo protokolą su priedais. Pareiškėja AB „ORLEN Lietuva“ atskiru prašymu pateikė doc. dr. Lauryno Didžiulio 2023 m. kovo 27 d. teisinę išvadą „Dėl nenugalimos jėgos ir potencialaus kreditoriaus pagal Lietuvos Respublikos teisę“. Šiuos naujai teikiamus rašytinius dokumentus šalys prašo pridėti prie bylos.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami įrodymai yra skirti šalių argumentams, susijusiems su ginčo esme pagrįsti, ir nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – atsakovės prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones; teikiami duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad jie yra reikšmingi ginčo dalykui, todėl nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovės bei pareiškėjų pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjų ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pareiškėjos 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo metu nebuvo atsakovės kreditorės; visos apeliantės prievolės pareiškėjų atžvilgiu pasibaigė iki 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė res judicata imperatyvą, kadangi skundžiama nutartimi uždraudė balsuoti klausimais, kuriais apeliacinės instancijos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi leido balsuoti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų ieškinių preliminarų pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien ieškinio turinio ir formos reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiškėjų ieškiniai yra prima facie pagrįsti, kadangi pareiškėjų reikalavimai pripažinti negaliojančiais BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo sprendimus ir nutraukti šių sprendimų pagrindu pradėtą bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesą skunduose nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, pareiškėjos pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad, nors apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl reikalavimų nepagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdytas 2022 m. birželio 30 d. BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodytų nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 galiojimas bei uždrausta BAB „INTER RAO Lietuva“, jos kreditoriams bei nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu BAB „INTER RAO Lietuva“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeista šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir leista nemokumo administratorei atlikti veiksmus, susijusius su kreditorių susirinkimo šaukimu ir tam tikrų sprendimų priėmimu (išskyrus veiksmus, iš esmės susijusius su bendrovės turto realizavimu). Taigi, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (pirmosios instancijos teismo nutartys patikrintos ir apeliacine tvarka) jau yra konstatuotas pareiškėjų ieškinių prima facie pagrįstumas ir kitaip vertinti iš esmės tas pačias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-331-117/2015; 2015 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-90-241/2015). Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu pakeitė anksčiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, savaime nedaro tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtu, prieštaraujančiu teismų praktikai ir (ar) pažeidžiančiu res judicata imperatyvą.
27. Pasisakant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie nagrinėjamu atveju kiltų bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas.
28. Pareiškėjos prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų vykdymą grindė tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju buvo ir yra būtinos tam, jog būtų išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra ir užkirstas kelias nebūtiniems teisminiams ginčams bei administravimo išlaidų didinimui. Be to, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuriam nors iš kreditorių teisme ginčijant pradėto bankroto proceso ne teisme teisėtumą, jokie veiksmai tokiame procese neturėtų būti atliekami, iki teismas įsitikins skundo pagrįstumu ar, priešingai, jo nepagrįstumu.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Pareiškėjų prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti pareiškėjoms galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, kadangi apeliantės nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui nepatvirtinti pareiškėjų finansinių reikalavimų bei neleisti pareiškėjoms balsuoti šiuo ir kitais kreditorių susirinkimo metu spręstinais klausimais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčijamas BAB „INTER RAO Lietuva“ bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo teisėtumas. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galbūt pareiškėjoms palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, laikinai neapribojus veiksmų, susijusių su tolesniu bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, realiai egzistuoja tikimybė, jog tai galėtų sukelti neigiamus materialiuosius padarinius ne tik pareiškėjoms, bet ir kitiems BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditoriams. Įmonės nemokumo atveju atsiranda viešasis interesas, visų kreditorių interesai yra akumuliuojami bankroto procese, jų reikalavimai ir šių reikalavimų patenkinimas yra reglamentuojami specialaus įstatymo (JANĮ) normų, kurio nuostatos paprastai turi pirmumą prieš kituose įstatymuose nustatytas taisykles. Vadinasi, įvertinus pareiškėjų ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo esmę, netaikius pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galbūt pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra siauros apimties, adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, leisiančios užtikrinti pareiškėjų teisių efektyvią ir veiksmingą gynybą, išlaikys proceso šalių interesų pusiausvyrą, užkirs kelią tolesniems teisminiams ginčams, tuo pačiu netrikdys kitų nemokumo administratoriaus vykdomų funkcijų – apeliantės veiklos vykdymo, pajamų uždirbimo, kitų bendrovės bankroto procedūrų klausimų sprendimo. Akcentuotina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
31. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“, AB Lietuvos paštas bei AB „ORLEN Lietuva“ pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo arba netvirtinimo iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023, yra užtikrinama kreditorių interesų apsauga.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi konkrečiu atveju, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.