Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. eB2-3113-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-05-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-3113-803/2018Nutartis · 2018-05-29Vilniaus apygardos teismas
  4. eB2-1866-866/2018Sprendimas · 2018-08-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
eB2-3113-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00205-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3113-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui bankroto administratoriui J. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei M. L., suinteresuoto asmens A. S. atstovei advokato padėjėjai E. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AGESA“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „AGESA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankrosta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AGESA“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad buvęs įmonės vadovas A. S. per teismo nustatytą laikotarpį jai neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti (patikrinti) bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, taip pat struktūros. Paskutinieji bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti už 2013 metus. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bankroto administratorė nurodė, jog Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės vadovu nuo 2009-11-10 iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. S. (Juridinių asmenų registre registruotas faktas nuo 2009-11-16). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „AGESA“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-3362-866/2017. Bendrovės vadovas A. S. per teismo nustatytą laikotarpį administratorei nei įmonės turto, nei dokumentų neperdavė, jam Vilniaus apygardos teismas 2017-08-07 d. nutartimi skyrė baudą. Ta aplinkybė, kad bendrovės dokumentai administratorei nebuvo perduoti, sudaro pagrindą manyti, jog visi bendrovės dokumentai vis dar yra buvusio bendrovės vadovo žinioje ir yra sąmoningai slepiami, siekiant trukdyti nustatyti įmonės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi pripažino BUAB „AGESA“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-431-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikino ir BUAB „AGESA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas, atžvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties išaiškinimus, 2018 m. vasario 19 d. nutartimi bankroto administratorei MB ,,Bankrosta“ nustatė terminą iki 2018 m. vasario 28 d. (imtinai) teismui pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl BUAB ,,AGESA“ nemokumo momento atsiradimo, taip pat motyvuotus paaiškinimus dėl BUAB ,,AGESA“ pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiradimo momento bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 160 straipsnis, 198 straipsnis). Taip pat gavus MB ,,Bankrosta“ paaiškinimus, teismas įpareigojo iki 2018 m. kovo 19 d. (imtinai) suinteresuotą asmenį A. S., taip pat VMI ir VSDFV Vilniaus skyrių, pateikti teismui atsiliepimus į BUAB ,,AGESA“ bankroto administratorės BM ,,Bankrosta“ pateiktus paaiškinimus dėl BUAB ,,AGESA“ nemokumo momento atsiradimo, taip pat dėl BUAB ,,AGESA“ pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką VMI atsiradimo momento, bei pateikti teismui savo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 142 straipsnis).Bankroto administratorė MB ,,Bankrosta“ 2018-03-23 pateikė paaiškinimus, nurodydama, jog buvęs įmonės vadovas perdavė dalį dokumentų, o prievolė VMI sumokti mokestinę nepriemoką bendrovei kilo 2010-01-15, nebuvo išnykusi ir skola didėjo. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į MB ,,Bankrosta“ paaiškinimus nurodė, jog visi paaiškinimams pateikti reikiami dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti 2018 m. vasario 23 d. (II t., b. l. 176-177). Teigė, jog pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką atsirado per klaidą, šią aplinkybę įrodinėja UAB „AGESA“ 2015 m. kovo 26 d. buhalterine pažyma (I t., b. l. 71), 2017 m. kovo 15 d. prašymu duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (I t., b. l. 72-74). Bankroto administratorė žino visas su mokestine nepriemoka ir jos susidarymu susijusias aplinkybes, nes ji atstovavo įmonę administracinėje byloje Nr. I-3272-811/2017, todėl dėl mokestinės nepriemokos skolos dokumentų negali pateikti. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė teismo išreikalauti iš VMI įrodymus apie tai, kad UAB „Staliksera“ sumokėjo už UAB „AGESA“ PVM bei įrodymus ar UAB „Staliksera“ patikslino PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. ir atstatė grąžintiną PVM pagal sandorius su UAB „AGESA“, tačiau VMI šiuos duomenis pateikti atsisakė (I t., b. l. 97-99), o teismas jų neišreikalavo. UAB „AGESA“ įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado 2010 m. sausio mėn. – mokestinę nepriemoką sudarė 2,03 Eur mokestinė nepriemoka už GPM. Nors bankroto administratorė paaiškinimuose nurodo, kad UAB „AGESA“ jau vėliausiai šiuo momento buvo nemoki, toks skolos dydis nėra nemokumo požymis. Byloje taip pat yra UAB „AGESA“ 2013 m. balansas (I. t., b. l. 24), iš kurio matyti, kad įmonė iš viso 2013 m. turėjo 408 655 Lt turto, praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu – 390 422 Lt turto. Vien iš šių duomenų matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai dar neviršijo pusė jos į balansą įtraukto turto ankstesniais laikotarpiais. VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė patvirtinti mokestinės nepriemokos perėmimą. Todėl laikytina, kad įmonė anksčiausiai galėjo tapti nemoki nuo 2015 m. kovo mėn., kai buvo netinkamai įformintas PVM užskaitymas po PVM deklaracijų patikslinimo.Taip pat A. S. nurodė, jog pirmą kartą VMI įmonės pareigų mokėti mokesčius biudžetui vykdymą tikrino 2014 m. gegužės – birželio mėn. atliekant operatyvų patikrinimą. VMI Operatyvaus patikrinimo 2014 m. birželio 25 d. pažymoje patikrinusi UAB „AGESA“ nustatė, kad jos skola biudžetui 2014 m. birželio 10 d. sudarė: 135 341,87 Lt (39 197,71 Eur) PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. gegužės 3 d. pateikus deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėn.) (II t., b. l. 115). UAB „AGESA“ 2015 m. kovo 26 d. buhalterine pažyma (I t., b. l. 71) nurodė, kad UAB „AGESA“ tikslina PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. mažindama mokėtiną PVM 122 695 Lt (35 534,93 Eur) pagal bendrovės išrašytas sąskaitas faktūras UAB „Staliksera“ už parduotą ilgalaikį turtą, patalpų ir įrengimų nuomą. UAB „AGESA“ užskaitymą tarp mokėtiną PVM turėjusios UAB „AGESA“ ir teisę pasinaudoti PVM atskaita turėjusios, bet ja nepasinaudojusios UAB „Staliksera“, įformino buhalterine pažyma, jis manė, jog toks įforminimas tinkamas ir daugiau papildomų veiksmų atlikti nereikia. 2015 m. gruodžio 9 d. VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nusprendė išieškoti dalį mokestinės nepriemokos, į kurią PVM nebuvo įtrauktas (I t., b. l. 13-14). UAB „AGESA“ dėl šios priežasties nemanė, kad dėl PVM užskaitymo įforminimas buvo netinkamas, todėl nėra jokios tyčios dėl susidariusios mokestinės nepriemokos. A. S. pripažįsta, jog UAB „AGESA“ nevisiškai tinkamai atliko savo pareigas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo įforminimo bei PVM tikslinimą įformino buhalterine pažyma, tačiau vos paaiškėjus, kad toks įforminimas netinkamas, įmonė nedelsiant ėmėsi veiksmų patikslinti ir tinkamai įforminti per klaidą susidariusią mokestinę nepriemoką.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog prašė įtraukti VMI į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 52 834,97 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt keturi Eur 97 ct) finansinį reikalavimą (301,67 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką ir 11,93 EUR šio mokesčio delspinigių; 2 433,10 Eur pelno mokesčio nepriemoka ir 213,25 Eur šio mokesčio delspinigių; 36 021,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 13 853,29 Eur šio mokesčio delspinigių). Pateikė Lentelėje detalizuotą 53464,97 Eur mokestinės nepriemokos susidarymą pagal datas, iš kurios matyti, jog pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką UAB „AGESA“ atsirado 2010 m. sausio mėn., ir nuo šios datos mokestinė nepriemoka didėjo.Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas nurodė, jog A. S. 2018 m. vasario 23 d. perdavė 3 dėžes dokumentų, kurie nebuvo sutvarkyti, todėl vieną dėžę paėmė, o kitas atsisakė paimti. Po kurio laiko paskambino buvusiam direktoriui, pareikalaudamas likusių dokumentų perdavimo, tačiau į jį raštu nesikreipė, anot jo, trūkstamų dokumentų duomenų nenurodė, nepateikė buvusiam vadovui reikalaujamų dokumentų sąrašo. A. S. atstovė nurodė, kad jos žiniomis balansui sudaryti ir kreditorių reikalavimams apskaityti buvo perduoti visi dokumentai. Pabrėžė, jog paskolos sutarties sudarymas negalėjo paveikti įmonės nemokumo, nes pinigai nebuvo dovanoti. Tai, kad paskola negrąžinta, t. y. UAB „Staliksera“, neįvykdė prievolės, nereiškia, jog yra UAB „AGESA“ kaltė, siekiant įmonę privesti prie bankroto. VMI atstovė nurodė, kad paskolos sudarymas paveikė įmonės nemokumą. Negalėjo nurodyti, ar visoms įmonės prašo pradėti tyčinio bankroto procedūras, kai apskaitoma skola biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių ir įmonės suteikia paskolas. Negalėjo nurodyti, kuo nagrinėjamu byloje pasireiškė tyčiniai UAB „AGESA“ veiksmai, kuriais būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar remiantis bankroto administratorės pateiktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti bankrutuojančios UAB „AGESA“ bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuoti kriterijai (požymiai ir prezumpcijos), pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas).Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.) pripažinus bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Bankroto administratorė UAB „AGESA“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu, jų nevykdymu. Bankroto administratorės procesiniame dokumente nurodyta, kad aplinkybė, jog bendrovės dokumentai administratorei nebuvo perduoti, sudaro pagrindą manyti, jog visi bendrovės dokumentai vis dar yra buvusio bendrovės vadovo žinioje ir yra sąmoningai slepiami, siekiant trukdyti nustatyti įmonės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą.Byloje nustatytas faktas, jog A. S. 2018 m. vasario 23 d. siekė perduoti 3 dėžes dokumentų, administratorės atstovas patvirtino, kad dalį dokumentų gavo, kokie dokumentai, dėl kurių jis negalėtų vykdyti administratoriaus funkcijų ir kokie dokumentai neperduoti ir / ar jų trūkumas galėtų pagrįsti ir atsiskleisti sąmoningai vykdytą neteisingą investicijų politiką, ydinga įmonės veiklą, nenurodė. Tai reiškia aplinkybė, jog vadovas sąmoningai slėpė dokumentus, siekiant trukdyti nustatyti įmonės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, yra neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad pati savaime nekonkretizuotų dokumentų neperdavimo aplinkybė pernelyg nutolusi priežastiniu su įrodinėjama veika dėl tyčinio bankroto (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, jog nėra pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose nurodytais pagrindais.Minėta, kad apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti š naujo, pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo administratorę pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl BUAB ,,AGESA“ nemokumo momento atsiradimo, taip pat motyvuotus paaiškinimus dėl BUAB ,,AGESA“ pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką. Administratorė 2018-03-23 pateikė paaiškinimą, jog pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką VMI bendrovei kilo 2010-01-15 ir nuo to laiko nebuvo išnykusi, todėl visą UAB „Agesa“ veiklos laikotarpį didėjo, todėl laikytina, kad UAB „Agesa“ vėliausiai 2010-01-15 jau buvo nemoki.Teismas sprendžia, kad 2018-03-23 pateikti paaiškinimai nereiškia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties įvykdymo ir pažeidžia imperatyvią taisyklę dėl jos privalomumo (CPK 18 straipsnio reikalavimas vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą). Tai sudaro pagrindą atmesti BUAB „AGESA“ bankroto administratorė prašymą pripažinti BUAB „AGESA“ bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1184-196/2017).Teismas sutinka su A. S. argumentu, jog bankroto administratorė nepateikė jokių BUAB „AGESA“ nemokumą patvirtinančių įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su nemokumo atsiradimo momentu. Skolos atsiradimo termino nurodymas savaime nereiškia įmonės nemokumo. VMI sudarytoje lentelėje nurodyta, jog „2010 m. 01 mėn. įmonė buvo skolinga 2,03 eurus“, jai apskaičiuoti 0,37 euro centų delspinigiai. Byloje yra pateiktas įmonės 2013 m. balansas (I. t., b. l. 24), iš kurio matyti, kad UAB „AGESA“ iš viso 2013 m. turėjo 408 655 Lt turto, praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu – 390 422 Lt turto. Argumentas, kad įmonė 2010-01-15 jau buvo nemoki, turėdama 2,03 eurus skolos, kai 2013 m. balanse nurodytas didelės vertės turtas, visiškai neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl UAB „AGESA“ mokumo, nurodė, jog analizuojant atsakovo pateikto aktualaus balanso ir 2016 m. balanso duomenis visų pirma pažymima, jog visose balanso eilutėse deklaruojami duomenys už 2015, 2016 bei 2017 metų 2-jų mėnesių laikotarpius faktiškai nesiskiria, o duomenys už tą patį 2016 m. laikotarpį balansuose nesutampa (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3362-866/2017). Kaip minėta, bankroto administratorė visiškai neįrodinėja nemokumo momento atsiradimo, ir jo nesieja su tyčinio bankroto kriterijais. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, remdamasis VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis, konstatavo, kad BUAB „AGESA“ turėdama 135 341, 87 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, apskaičiuotą 2013 m. gegužės 3 d., ne tik 2013 m. gruodžio 20 d. suteikė itin didelę 376 200 Lt paskolą susijusiam asmeniui, bet ir 2013 m. gruodžio 3 d. sutartimi perleido vienintelį realią vertę turintį įmonės turtą. Todėl teismas sprendė, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų tvarka, taip užkertant kelią aukštesnės eilės kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokią išvadą, teismo vertinimu, taip pat patvirtino BUAB „AGESA“ bankroto byloje patvirtinti tik antros eilės kreditorių VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) finansiniai reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje, pasisakydamas dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog tokia išvada nepagrįsta, nes atsakovės bankroto byloje yra patvirtinti tik dviejų kreditorių – VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus, finansiniai reikalavimai, o pastarojo kreditoriaus reikalavimas sudaro vos 883,66 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad šios aplinkybės bei minimų kreditorių reikalavimo teisių atsiradimo momento pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką VMI atsiradimo momento, t. y. nevertino, ar įmonės valdymo organams sudarant skundžiamoje nutartyje minimus sandorius įmonė jau turėjo pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, ar tikrai tyčiniais (sąmoningais) įmonės valdymo organų veiksmais (nurodytais sandoriais) buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.930¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės vien VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti įmonės bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.Byloje nustatyta, kad BUAB „AGESA“ pagal 2013 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. PS 2013/12-01 suteikė paskolą 376 200 Lt sumai UAB „Staliksena“ (kuri nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. valdė 66 proc. įmonės akcijų, o UAB „Staliksena“ 25 proc. akcijų valdo A. S., tame tarpe jis buvo ir šios įmonės vadovu).Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. įplaukos į kasą sudarė 110 000 Lt; iš jų UAB „Staliksera“ už turto nuomą, išlaidos 110 000 Lt paskolos su UAB „Staliksena“ dengimui. Taigi šios dvi įmonės veikė kartu, gaudamos pajamas viena iš kitos. Tokiu atveju galima spręsti, jog paskolos suteikimas atitiko ilgametę šalių verslo praktiką dėl bendradarbiavimo. Kaip teisingai nurodė A. S. atstovė, pinigai buvo suteikti paskolos sutarties pagrindu, o UAB „Staliksena“ turėjo juos grąžinti suėjus terminui, t. y. šalių nesąžiningumo negalima preziumuoti. Tai, kad UAB „Staliksena“ negrąžino pinigų, nėra pagrindi spręsti dėl BUAB „AGESA“ vadovo tyčios pažeisti kreditorių interesus. Kaip minėta, atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį, o VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis nustatė 135 341, 87 Eur įsiskolinimą biudžetui, apskaičiuotą 2013 m. gegužės 3 d. Taigi paskola buvo suteikta iki VMI pateikė reikalavimą dėl skolos biudžetui. A. S. nurodė, jog pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką atsirado per klaidą ir pateikė UAB „AGESA“ 2015 m. kovo 26 d. buhalterinę pažymą (I t., b. l. 71), 2017 m. kovo 15 d. prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (I t., b. l. 72-74). Šios aplinkybės bankroto administratorė nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs UAB „Staliksena“ siekį perimti ir apmokėti už UAB „AGESA“ įsiskolinimą (tai pagrindžia 2017 m. kovo 15 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, UAB „Staliksena“ sutikimas perimti skolą, atsisakant teisės susigrąžinti PVM), sprendžia, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad tyčiniais (sąmoningais) trečiojo asmens A. S. veiksmais buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.930¹ straipsnis), įmonė privesta prie nemokumo būsenos. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta prašymą pripažinti BUAB „Agesa“ bankrotą tyčiniu, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).Kasacinis teismas nurodė, jog tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-252/2014).VMI ir bankroto administratorė paaiškinimuose nenurodė, kaip 2013 m. gruodžio 3 d. sutartis dėl UAB „AGESA“ turto perleidimo UAB „Staliksera“ paveikė įmonės nemokumą ir kodėl toks veiksmas jų laikomas tyčiniu blogu įmonės valdymu, kai abi šias įmones siejo tarpusavio įprastas bendradarbiavimas. Minėta, kad pirma VMI operatyvaus patikrinimo 2014 m. birželio 25 d. pažyma buvo parengta po turto perleidimo sandorio. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad trečiojo asmens A. S. nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo apie skolą sandorio sudarymo metu, yra labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-07-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, jau yra pasisakęs dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo reikšmės tyčinio bankroto kontekste. Minėtoje byloje kasacinis teismas pripažino pažeistą CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, kai buvo atsiskaityta su vienu iš įmonės kreditorių ir tai lėmė vėlesnį įmonės veiklos nutraukimą, nors atsiskaitymo metu įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla.Kaip nurodė trečiasis asmuo A. S., VMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nusprendė išieškoti dalį mokestinės nepriemokos, į kurią PVM nebuvo įtrauktas (I t., b. l. 13-14), todėl atsakovė iki 2015 m. manė, kad PVM įskaitymo įforminimas buvo tinkamas, VMI tais pačiais metais taip pat nesikreipė ir neprašė išieškoti PVM, todėl iki to laiko apie PVM mokestinę nepriemoką įmonei nebuvo žinoma. VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė patvirtinti mokestinės nepriemokos perėmimą, t.y. trečiojo asmens A. S. pastangomis nepavyko sureguliuoti skolos užskaitymo valstybei. Todėl laikytina, kad atsakovė galėjo tapo nemoki nuo 2015 m. kovo mėn., kai buvo netinkamai įformintas PVM užskaitymas po PVM deklaracijų patikslinimo. Tačiau, kaip jau sprendė teismas, bankroto administratorė neįrodė, kad trečiojo asmens A. S. veiksmai buvo tyčiniai (sąmoningi), siekiant pažeisti atsiskaitymo su VMI ir VSDFV paskaičiuotos skolos sumokėjimo eiliškumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, 10 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutarė:

atmesti bankroto administratorės MB „Bankrosta“ prašymą pripažinti BUAB „AGESA“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė