- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1299-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 22-55-3-00937-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų priežiūra“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3661-614/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų priežiūra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus komercinio arbitražo teisme iškeltoje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų priežiūra“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų priežiūra“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 36 300 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui M. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų bei turtinių teisių areštą, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos (36 300 Eur).
3. Nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes perleidinėja jam priklausantį turtą, jį varžo, tokiu būdu sukeldamas grėsmę, jog būsimas Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas pasunkės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės UAB „Skolų priežiūra“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 36 300 Eur sumos, areštavo atsakovui M. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, – lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, faktinio ir teisinio pagrindo turinį, pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei arbitražo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas neneigė aplinkybės, kad šiuo metu iš jo turto yra vykdomi išieškojimai; atsakovui nuosavybes teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. buvo suvaržytas (pritaikyta hipoteka); atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. perleido jam priklausiusias UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas; 2018 m. gegužės 21 d. perleido jam priklausiusias UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas; VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 30 d. antstolis I. G. yra pritaikęs areštą atsakovui priklausančiam sklypui Klaipėdoje (rinkos vertė 3 120 Eur, kuri yra ženkliai mažesnė už ieškovo pareikštą reikalavimą).
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis turi virš 100 000 Eur reikalavimo teisę kitose civilinėse bylose, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2709-262/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-935-XX/2019 dar nėra išnagrinėtos, o Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-323-425/2019 ieškovo M. K. ieškinį atmetė.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovas nesutinka, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė neįsigilinęs į faktines aplinkybes (ginčo esmę), nesusipažinęs su pateiktu ieškiniu ir atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Ginčas byloje kilo dėl teisinių paslaugų suteikimo/nesuteikimo fakto ir, ar pagrįstai atsakovui buvo sumokėta 36 300 Eur suma. Atsakovas teikė ataskaitą apie atliktus darbus, už paslaugas buvo sumokėta.
8.2. Atsakovas dalį jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų yra įvykdęs. Atsakovas teismo sprendimus vykdo intensyviai, nepaisant to, kad išieškomos sumos yra pakankamai didelės. Ieškovė nutyli, kad atsakovas yra įvykdęs jos atžvilgiu prievolių virš 20 000 Eur kitose civiliniuose ginčuose. Taip pat dalį savo turto atsakovas perleido dar iki visų civilinių teisinių santykių su P. P..
8.3. Atsakovas, realizuodamas savo turtą, didina turimas pajamas. Atsakovas turi reikalavimo teises į daugiau nei 200 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2709-262/2019 ieškinio reikalavimas yra 114 017,60 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-935-XX/2019 reikalavimas sudaro 111 840,24 Eur). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turimo turto/pajamų pakaks galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.4. Nagrinėjamu atveju galioja bendra teisės prezumpcija, kad asmuo yra sąžiningas. Byloje nėra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Atsiliepimas
8.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išėjo už reikalavimo ribų, nes skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai, tačiau ieškovė nereiškė prašymo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Vertindamas pareikštų reikalavimų preliminarų pagrįstumą, teismas netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsiliepimas
9.2. Antstolis I. G. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „NILL NILL“ vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017, kurioje 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista 49 879 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (49 879 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 993 Eur bylinėjimosi išlaidos (šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą). Atsakovas minėto teismo sprendimo nevykdo, skundžia antstolio procesinius veiksmus. Tokie veiksmai rodo atsakovo nesąžiningumą bei grėsmę, kad atsakovas nevykdys ir būsimo Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo ar apsunkins jo vykdymą.
9.3. Taip pat, atsakovas dalyvauja ir kituose teisminiuose ginčuose: civilinėje byloje Nr. e2-794-868/2019 (iš atsakovo M. K. priteista 22 918 Eur suma), civilinėje byloje Nr. e2A-266-560/2019 (iš atsakovo M. K. priteista 12 100 Eur suma), civilinėje byloje Nr. e2A-140-302/2019 (iš atsakovo M. K. priteista 3 312,39 Eur suma), civilinėje byloje Nr. e2-323-425/2019 (iš atsakovo M. K. priteista 1 905,75 Eur suma).
9.4. Atsakovas perleidinėja jam priklausantį turtą: 2018 m. gruodžio 21 d. pardavė UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas; 2018 m. gegužės 21 d. pardavė UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas. Šie sandoriai sudaryti po to, kai atsakovas pralaimėjo ne vieną civilinį ginčą ir iš jo buvo priteistos skolos. Atsakovui nuosavybes teise priklausančiam butui Burbiškių g. 46-9, Vilniuje, ir žemės sklypui Kalvarijų Sodų 8-osios g., Vilniuje, 2019 m. sausio 8 d. buvo pritaikyta hipoteka.
9.5. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15500-819/2019, kurioje trečiasis asmuo M. K. įrodinėja, jog 2018 m. birželio 18 d. sudarė ir pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleido 63 443,97 Eur reikalavimo teisę, tokiu būdu sumažindamas savo turtą.
9.6. Atsakovo teiginys, kad jis turi reikalavimo teises į daugiau nei 200 000 Eur sumą, yra deklaratyvus, nes jo nurodomose bylose nėra priimti galutiniai teismų procesiniai sprendimai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas turi reikalavimo teises į daugiau nei 200 000 Eur sumą.
10. Ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama juos prijungti prie bylos ir atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Ieškovė nurodė, kad palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į atskirąjį skundą. Teigia, kad atsakovas yra nesąžiningas, turi neįvykdytų prievolių. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas M. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus kaip atskirajame skunde, papildomai nurodydamas, kad yra įvykdęs prievoles antstolių vykdomosiose bylose. Pateikė antstolių patvarkymus dėl užbaigtų vykdomųjų bylų ir ieškinio atsakovėms UAB „Venecija LT“, UAB „Sagatėja“ ir UAB „NILL NILL“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (ieškinio surašymo data – 2019 m. gruodžio 10 d.) kopiją, teigdamas, jog jo atžvilgiu nėra galiojančių prievolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu pridėdamas antstolių patvarkymus dėl užbaigtų vykdomųjų bylų ir ieškinio atsakovėms UAB „Venecija LT“, UAB „Sagatėja“ ir UAB „NILL NILL“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (ieškinio surašymo data – 2019 m. gruodžio 10 d.) kopiją, nurodydamas, kad neturi neįvykdytų teismų sprendimų ar kitų pradelstų prievolių. Ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad apeliantas nors ir įvykdė dalį teismų sprendimų, tačiau dar neįvykdė dalies turtinių prievolių, kurių dydis sudaro 78 562,24 Eur sumą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių rašytiniai paaiškinimai ir kartu su jais pateikti įrodymai yra susiję su apelianto finansine padėtimi aktualiu laikotarpiu ir galėjimu įvykdyti galimai ieškovei palankų procesinį sprendimą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
17. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui, kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktus ieškinio priedus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti tenkintas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015).
19. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
20. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliantas galimybes įvykdyti ieškovei galimai palankų arbitražo sprendimą grindžia tuo, jog jis yra įvykdęs dalį vykdomų išieškojimų, turi reikalavimo teises į daugiau nei 200 000 Eur sumą, dėl kurių vyksta ginčai Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2709-262/2019 (reikalavimas yra 114 017,60 Eur) ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-935-XX/2019 (reikalavimas 111 840,24 Eur). Be to, teigia, kad parduodamas savo turtą tik didina turimas pajamas.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą finansinę padėtį, gaunamas pastovias pajamas ir t. t. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2709-262/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-935-XX/2019 vis dar nėra išnagrinėtos, todėl teigti, kad apelianto turima reikalavimo teisė į daugiau nei 200 000 Eur sumą šiai dienai yra visiškai reali, nėra pagrindo. Be to, apelianto pateikti antstolių patvarkymai dėl užbaigtų vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl egzistuojančios grėsmės būsimam arbitražo teismo sprendimui įvykdyti.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Nagrinėjamu atveju, ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas išparduoda jam priklausantį turtą, t. y. pardavė UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas, taip pat Klaipėdos rajone, Dauparų-Kvietinių seniūnijoje, Eglynų kaime esantį žemės sklypą. Nors minėtas turtas buvo parduotas dar iki ieškovei kreipiantis su ieškiniu į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, tačiau tai įvyko apeliantui jau dalyvaujant kitose teisminiuose procesuose, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie apelianto veiksmai gali kelti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, esant šioms aplinkybėms egzistuoja reali grėsmė, jog arbitražui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomu.
24. Teismų praktikoje aiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos ieškinio reikalavimų suma (CPK 145 straipsnio 2 dalis), t. y. 36 300 Eur, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti, t. y. nesuvaržo apelianto teisų labiau, nei tai yra būtina. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
25. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
27. Ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ prašo priteisti 1 436,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (atskirasis skundas netenkinamas), ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, ataskaita ir sąskaitos išrašas) įrodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 1 436,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl jos priteisiamos ieškovei UAB „Skolų priežiūra“ iš apelianto (atsakovo) M. K..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų priežiūra“ naudai 1 436,35 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir trisdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.