Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-2-290/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-25
Bylos Nr.: 1A-2-290/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49908-2016-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis: V. B.
Nukentėjusysis: A. Č., J. V., T. V., T. T., L. M.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-290/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.2. (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. J., Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorui J. V.,išteisintajam V. B., jo gynėjui advokatui R. M.,nukentėjusiesiems A. Č., J. V., T. V., T. T., L. M.,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. ir nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad V. B. buvo kaltinamas tuo, jog vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotą A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai, priimdami išteisinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamojo V. B. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryšys, susijęs su kilusiais padariniais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu iš dalies tenkino prokuroro J. V., nukentėjusiųjų A. Č., T. V. ir J. V. apeliacinius skundus ir panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį bei pripažino V. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors V. B. neigė savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jo kaltei pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka. Vertindamas V. B. ir T. V. padarytus KET pažeidimus priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu teismas sprendė, kad nors T. V. ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau jei V. B. būtų įsitikinęs manevro saugumu ir davęs kelią ją lenkiančiam T. V. automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, V. B. charakterizuojančius duomenis, BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudos bausmę, taip pat skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinęs byloje pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teismas priėmė sprendimą pripažinti teisę į civilinius ieškinius, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai patikrinti svarbūs duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (BPK 20 straipsnio 2–3 dalys), apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo ir jo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui vien išvardijus dalį rašytinės bylos medžiagos, tačiau jos tinkamai nepatikrinus, neįvertinus atskirų reikšmingų bylos įrodymų – paties V. B. parodymų ir juos patvirtinančių liudytojos A. K. parodymų, papildomos įvykio vietos apžiūros ir kitų bylos duomenų, nėra pagrindo daryti išvados apie išsamų ir nešališką šios bylos išnagrinėjimą bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos visų aplinkybių įvertinimą pagal minėtas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taip byloje liko tinkamai nepatikrinti duomenys, leidžiantys spręsti, ar V. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Be to, tik dalies byloje surinktų įrodymų išdėstymas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (dalies iš jų išvis nenurodant), nepateikiant dėl jų jokio teisinio vertinimo, negali būti pripažinta teisiškai pagrįstu ir tinkamu teismo nuosprendžio motyvavimu, atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Č. prašo paskirti ekspertizę ar užduotį specialistui, tikslu nustatyti tikrąjį jo sveikatos sutrikdymo mąstą. Taip pat prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir V. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei patenkinti civilinį ieškinį, iš V. B. priteisiant 10 000 Eur neturtinę žalą.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis priimtas duodant prioritetą tik kaltinamojo parodymams ir gynybos argumentams, kai tuo tarpu visiškai neatsižvelgta į eismo įvykio situaciją, eismo įvykio mechanizmą bei neįvertintas realus nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą T. V. vairuojant automobilį „VW Passat“, V. B. vairuodamas automobilį „Audi 80“, išvažiavo skersai visą važiuojamąją dalį, o T. V. vengdamas susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Jam bandant minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės, tuo tarpu „Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T. V. bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis „Audi 80“ trenkėsi į T. V. vairuojamo automobilio „VW Passat“ dešinės pusės galines dureles. To teismas neįvertino ir nepagrįstai atmetė, pasiremdamas tik kaltinamojo parodymais ir liudytojos A. K., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, kelia pagrįstų abejonių tai, ar ši liudytoja nemeluoja, nes ji eismo įvykio vietoje nebuvo. O įvykus eismo įvykiui akivaizdu, kad ji būtų likusi eismo įvykio vietoje. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokie. Be to, visas ikiteisminis tyrimas buvo šališkas ir tik po skundų imuniteto tarnybai buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

5.2. Skunde teigiama, kad teismas visiškai nemotyvuotai atmetė nukentėjusiųjų parodymus, pasirėmė neprofesionaliai atliktos eismo įvykio vietos apžiūros duomenimis, kai eismo įvykio vietą užfiksavo nepatyrę pareigūnai. Pažymėtina, kad KET 125 punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad T. V. turėjo apvažiuoti kaltinamojo vairuojamą automobilį iš dešinės.

5.3. Apelianto įsitikinimu, absurdiškas teismo motyvas, kad „VW Passat“ vairuotojas per daug pasuko į kairę ir automobilis jau neaplenkinėjo kelyje esančio automobilio „Audi 80“, o nusuko savo vairuojamą automobilį „VW Passat“ nuo kelio. Kitaip nukentėjusysis T. V. elgtis ir negalėjo, nes jis stengėsi išvengti susidūrimo su staiga ir netikėtai į kelią iš dešiniojo kelkraščio išvažiavusiu V. B. vairuojamu automobiliu. Teismas taip pat nurodė, jog akivaizdu, kad automobiliams važiuojant tokiais skirtingais greičiais, susidūrimas negalėjo įvykti. Šis teiginys visiškai nelogiškas, nes akivaizdu, kad susidūrimas galimas tiek dvejiems automobiliams važiuojant bet kokiu ir net skirtingu greičiu, kas paprastai taip ir būna, tiek vienam stovint, todėl akivaizdu, kad teismas nesivadovavo elementariu eismo saugumo suvokimu ir vairuotojų elgesiu kelyje, todėl padarė paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas.

5.4. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino tikrojo eismo įvykio mechanizmo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiųjų parodymais, nes tiek apeliantas, tiek nukentėjusieji L. M. (kuris teisme patvirtino, kad artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir dar bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusysis T. V. (kuris patvirtino, kad važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį „Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, jis pastebėjo, kad „Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą) patvirtino įvykio aplinkybes ir paneigė kaltinamojo versiją, kad jis suko į kairę ir jį neva lenkė staiga atsiradęs automobilis. Šiuo atveju T. V. negalėjo numatyti, kad V. B. staiga išvažiuos iš kelkraščio ir važiuos į šalutinį kelią, kas pagrindinio keliu atžvilgiu ir susidūrimo metu atrodė lyg sukimo manevras. Be to, taip staiga pajudantį automobilį apvažiuoti iš dešinės T. V. negalėjo nei teoriškai, nei praktiškai. Be to, duženos šalutiniame kelyje nepaneigia fakto, kad V. B. išvažiavo tokiu manevru iš kelkraščio ir susidūrimas įvyko sankryžoje. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad būtent V. B. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą ir buvo būtinoji sąlyga eismo įvykio kilimui, nes V. B. nedarius tokio staigaus manevro eismo įvykis nebūtų kilęs, ir T. V. nebūtų turėjęs daryti lenkimo manevro.

5.5. Nukentėjusysis mano, kad jo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, gali pakelti ir kelti tik kelių kilogramų svorį. Sveikata sutrikdyta negrįžtamai ir nustatytas ne toks sveikatos sutrikdymo mastas. Pažymėtina, kad 2018-06-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II-o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasėkoje išliekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimą padaryto sužalojimo pasėkoje. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016-11-15 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4, b. 1. 187-188). 2018-06-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018-05-21 A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. 1. 195), kas sudaro 25 procentų bendrojo darbingumo netekimą ir tai akivaizdus nesutapimas su specialisto išvada. Negali net 15 procentų skirtis nustatytas netektas darbingumas, todėl skirtina ekspertizė ar pakartotinė užduotis kitam specialistui, kuris nustatytų tikrąjį sveikatos sutrikdymo mastą, nes padarytas nepataisomas sveikatos suluošinimas, kas gali atitikti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.20 punktą (kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas) ar 6.11 punktą - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo netekimas.

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Daiktus: CD laikmeną su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro, nuotraukas pateiktas T. V. 2017-06-08 apklausos metu, CD diską su papildomos įvykio vietos apžiūros T. V. parodymų patikrinimo vietoje, V. B. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukomis ir T. V. atsiųstomis nuotraukomis palikti prie bylos medžiagos. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi: priteisti iš kaltinamojo V. B.: nukentėjusiajam T. V. civilinį ieškinį 60 eurų už kelionių išlaidas, 500 eurų už gynėjo suteiktas paslaugas ir 500 eurų moralinę žalą, iš viso 1060 eurų; nukentėjusiajai J. V. 90 eurų už automobilio transportavimą ir 300 eurų moralinei žalai atlyginti, iš viso 390 eurų; nukentėjusiajam A. Č. civilinį ieškinį iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2 000 eurų neturtinės žalos ir 10 000 eurų iš kaltinamojo V. B. neturtinei žalai atlyginti.

6.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą priėmė išteisinamąjį nuosprendį padaręs klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Iš bylos medžiagos ir teismo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas savo išvadas dėl V. B. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik kaltinamajam V. B. palankiais įrodymais, be to, priežastinio ryšio aspektu, apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas kaltinamasis V. B. sukdamas į kairę nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo nukentėjusiojo T. V. ir taip sudarė kliūtį, o nukentėjusiųjų L. M., T. T., A. Č. bei liudytojų parodymus ir eksperto išvadas nepalankias kaltinamajam V. B. atmetė, - tai rodo teismo šališkumą.

6.2. Skunde pažymi, jog teismas išsamiai neišanalizavo ir neįvertino abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė KET. Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę buvo pripažinęs, jog jis pavojingai manevravo, todėl nukentėjusysis T. V. buvo priverstas dėl jo pavojingo manevravimo pakeisti savo važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo ir sunkesnių pasekmių, ir todėl vairuotojas T. V. buvo priverstas pažeisti KET. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. B. savo kaltę neigė, teigdamas, kad jis buvo suklaidintas advokato, todėl ir prisipažino jog prieš sukdamas į šalutinį kelią, į kairę, jį lenkiančio automobilio nematė, tačiau teismas šios aplinkybės išsamiai neištyrė, nenustatė ar kaltinamasis V. B. savo kaltę buvo pripažinęs dėl kieno nors įtakos ir dabar savo kaltę neigia norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.3. Prokuroro teigimu, KET transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Sukdamas į kairę nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas V. B. privalėjo duoti kelią jį lenkiančiai transporto priemonei T. V. vairuojamam automobiliui „VW Passat“. Vairuotojo pareiga „Duoti kelią“, kurios reikšmė aiškiai išdėstyta KET 3.2 punkte, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos. Šiuo atveju, kaltinamasis V. B. staiga įvažiavo iš autobusų stotelės į pagrindinį kelią pavojingai manevruodamas, kuriuo važiavo automobilis „VW Passat“ ir dėl to, nukentėjusysis T. V. buvo priverstas pažeisti KET, pakeisti savo važiavimo kryptį, jį lenkti siekiant išvengti susidūrimo ir sunkesnių pasekmių.

6.4. Prokuroro manymu, įvertinus specialisto L. A. ir eksperto V. Š. atliktų tyrimų išvadas bei jų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais darytina išvada, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo V. B. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, kadangi atlikdamas manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į pagrindinę gatvę kirsdamas skersai ištisinę eismo juostą ir nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, tai yra, nukentėjusiojo T. V. veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. B. nebūtų pavojingai manevravęs, o būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią jį lenkiančiam automobiliui „VW Passat“, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti kaltinamasis V. B., jeigu būtų neskubėjęs įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, nors, kaip teigia ekspertai, nukentėjusysis T. V. važiuodamas leistinu greičiu galimai būtų turėjęs objektyvias galimybes sustabdyti automobilį prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo, tačiau, jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, tačiau apylinkės teismas šią taisyklę taikė tik kaltinamojo V. B. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmenybę teikdamas automobilio “Audi 80“ kaltinamojo vairuotojo V. B. KET pažeidimui.

6.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo T. V. ir su juo važiavusių nukentėjusių keleivių nustatyta nebuvo. Teismas iš esmės neanalizavo dėl kokių priežasčių nukentėjusysis T. V. pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį „VW Passat“ ir darė manevrus į kairę, vengdamas susidūrimo su kliūtimi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors buvo blaivus ir nepavargęs, buvo šviesus paros metas, matomumas geras ir nebuvo jokių priežasčių abejoti vairuotojo nukentėjusiojo T. V. ir kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų parodymais. Teismas dėl neaiškių priežasčių atsisako remtis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir remiasi tik liudytojo R. M. parodymais, kuris parodęs, kad T. V. po įvykio jam buvo sakęs, kad jis stabdė savo automobilį ir nučiuožė, o T. V. neva teisme paaiškino kitaip, kad truputį pristabdė ir suprato, kad iš dešinės apvažiuoti kliūtį nėra galimybės, nes jo manymu taip būtų buvę dar blogiau, tai yra, nesuprantama koks tai prieštaravimas ir kokia reikšmę teismui jis turi. Be to, liudytojas R. M. paties eismo įvykio nematė ir eismo įvykio vietoje jo kilimo metu nebuvo. Teismas išsamiai neišsiaiškino ar šiuo atveju buvo galimybė nukentėjusiajam T. V. apvažiuoti automobilį „Audi 80“ iš dešinės, nes kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir automobilių apgadinimų, pirmas savo priekiu į automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekines ir galines dureles atsitrenkė kaltinamojo V. B. vairuojamas automobilis nublokšdamas į kairį šoną T. V. vairuojamą automobilį „VW Passat“. Iš to matyti, kad automobilis „VW Passat“ buvo baigiantis lenkti automobilį „Audi 80“, o jeigu būtų buvęs atidus, vairuotojas V. B. turėjo galimybę jį savalaikiai pastebėti, o ne aklai sukti nestebint esamos situacijos automobilio gale ir kairiame šone, žinant, kad iš paskos netoli nuo jo važiuoja automobilis „VW Passat“. Sukdamas į kairę kaltinamasis V. B. turėjo pasižiūrėti atgal ir tik įsitikinus, kad nematomojoje zonoje nėra jį lenkiančių autotransporto priemonių sukti į kairę, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė ir nepagrįstai išteisino kaltinamąjį V. B.. Be to, jeigu vairuotojas T. V. ir būtų pažeidęs KET, tai nėra prielaida jo nepraleisti.

6.6. Prokuroras skunde nurodo, jog apklaustas teismo ekspertas V. Š. nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas lenkė neleistinoje vietoje ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, o specialistas L. A. išvadoje nurodė, kad išsibarstę šukės ir iškritę detalės, rodo, kad susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje. Teismas išsamiai neišanalizavo autotechninės ekspertizės išvadoje ir specialisto išvadoje esančių išvadų apie tai, kad šio eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. B. veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis „VW Passat“, sudarė jam kliūtį ir dėl to įvyko susidūrimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta lenkimas lėčiau važiavusio automobilio „Audi 80“ buvo priverstinis, o kaltinamajam V. B. sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, nukentėjusysis T. V. neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Ekspertas V. Š. taip pat nurodė, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio „VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Teismas neįvertino ir neanalizavo eksperto V. Š. bei specialisto L. A. duotus parodymus teisme apie tai, jog abu vairuotojai padarė pažeidimus, tačiau automobilis „Audi 80“ pradėjo sukti skersai važiuojamosios kelio dalies per anksti, neprivažiavęs šalutinio kelio, tai yra šioje situacijoje jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir tik tada sukti į kairę įsitikinęs, kad yra saugu, nes vienu metu abu vairuotojai išvažiuoti ir daryti posūkį į kairę techniniu požiūriu tokio veiksmo atlikti negalėjo, o susidūrimas įvyko dėl to, kad V. B. nepraleido jį lenkiančio T. V.. Vairuotojas V. B. sukdamas į kairę buvo kirtęs ištisinę liniją, o turėjo atlikti posūkį vėliau, pavažiavęs toliau į priekį ir kita trajektorija kaip tvirtina ekspertas V. Š., tačiau teismas šių kaltinamojo V. B. pažeidimų iš vis neaptarė ir neįvertino, kas šiuo atveju yra labai svarbu, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo V. B. veiksmai.

6.7. Prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė ir į automobilių nustatytus apgadinimus iš ko matyti, kad automobilis “Audi 80“ pirmas savo priekiu atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ dešinę pusę (automobilis „Audi 80“ dar nebuvo pasukęs į kairę tiek, kad nebūtų galima jo lenkti iš kairės), ir jeigu kaltinamasis V. B. būtų buvęs atidus, jis turėjo galimybę ir laiko pastebėti jį lenkiantį automobilį „VW Passat“, nes matyti, kad posūkio metu ,,VW Passat“ jau buvo bebaigiantis lenkti automobilį “Audi 80“. Nukentėjusioji T. T. parodė, kad jai važiuojant T. V. automobilyje kaip keleivei, ji pajuto stiprų smūgį į T. V. automobilio dešinės pusės galines dureles ir prarado sąmone. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis T. V.. Liudytojas policijos patrulis R. K. parodė, kad jo manymu baudžiamas tas, kas sudarė pavojingą situaciją, tai yra V. B.. Tai yra, teismas neįvertino šių aplinkybių ir to, kad V. B. turėjo būti itin atsakingas ir atidus, daryti posūkį į kairę tik atlikęs paruošiamuosius veiksmus, kurie užtikrintų saugų ir atsakingą posūkių darymą, turėdamas paisyti ypatingų sankryžoje galiojančių reikalavimų, pasukti savo vairuojamą automobilį tinkamu momentu, t. y. kad liktų laiko tinkamai atlikti visus parengiamuosius veiksmus posūkiui. Neturėdamas vairavimo patirties, nes automobilį vairavo tik nepilnus metus laiko, jis neįvertino bendros susidariusios situacijos, kad staiga išvažiuodamas iš šalikelėje esančios autobusų sustojimo stotelės ir važiuodamas lėtai pavojingai manevruodamas sukėlė šį eismo įvykį.

6.8. Prokuroro vertinimu, civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. B. padarytai žalai atlyginti, nes dėl šio eismo įvykio nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala, kuri įrodyta, bei neturtinė žala, nes šio nusikaltimo metu nukentėjusieji buvo patyrę ilgalaikius išgyvenimus, didelius dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją bei patyrė ir buitinius nepatogumus.

7. Nukentėjusysis T. V. apeliaciniu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

7.1. Skunde nurodo, kad 2016 m. spalio 22 d. nebuvo supažindintas su įvykio vietos apžiūros protokolu, pareigūnai nedavė pasirašyti abiem vairuotojams, nedavė pateikti pastabų, neįtraukė liudininkų pareiškimų, kad neveikia galinis kairys posūkio žibintas. Pareigūnams fiksuojant įvykio aplinkybes V. B. „Audi 80“ vairuotojas nurodė, kad stovėjo kelkraštyje į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau byloje šių duomenų nėra užfiksuota. Varėnos policijos komisariate tyrėjas V. A. į apklausos kambarį pirmiausia pasikvietė V. B., po kelių minučių pakvietė užeiti ir mane. Apklausos kambaryje buvo nubraižyta schema, kurioje buvo nurodytos abi stotelės ir pažymėta, kad V. B. įvažiavo į pagrindinį kelią nuo kelkraščio prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi.

7.2. Skunde pažymi, kad 2016 m. gruodžio 28 d. liudytojo apklausos protokole A. K. nurodo, kad turi įprotį visada žvilgsniu palydėti žmones, kurie atvežą į stotelę. Matė, kaip V. buvo įjungęs kairį posūkio signalą, apsisukinėjo. Stovėdama stotelėje matė, kad V. stovi vietoje ir nevažiuoja. Jai pasidarė neramu, todėl nuėjo iki V. paklausti kas atsitiko. Kadangi jau buvo beveik 9 valanda, grįžo į autobusų stotelę ir išvažiavo. Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) pamato policiją važiuojant į avarijos vietą. Liudytoja A. K. apklausos protokole nurodo, kad apie 8.40 val. V. B. vežė iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės. 8.40 val. jau buvo įvykęs autoįvykis, nes Bendros pagalbos centrui paskambinta 8.42 val. 9.01 val. policijos ekipažas atvyko į įvykio vietą, bet viską stebinti A. K. to nemato, o policijos automobilį pamato prie (duomenys neskelbtini).

7.3. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A. į prokuroro J. V. klausimą: ,,Audi 80“ suka įstrižai neprivažiavus šalutinio kelio, ar jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir sukti, ar ne per anksti pradėjo sukti? Atsakė, kad tikėtina, kad per anksti pradėjo sukti, turi sukti taip, kad nekirstų priešpriešinės juostos. Ekspertas V. Š. paaiškino, kad nebuvo užakcentuota ta situacija, kokiu atstumu buvo automobilis „VW Passat“, kai ,,Audi 80“ pradėjo važiuoti šalutiniu keliu, buvo tiriama, kada „Audi 80“ pradėjo kairio posūkio manevrą ir darydamas posūkį pradėjo užtverinėti kelią lenkiančio automobilio vairuotojui. „Audi 80“ buvo priešpriešinėje juostoje, darydamas kairį posūkį ir kirto ištisinę ženklinimo liniją, jis turėjo atlikti posūkį vėliau ir kita trajektorija.

7.4. Nukentėjusiojo teigimu, siekdamas išvengti susidūrimo su „Audi 80“, kuris esant nedideliam atstumui iki jo vairuojamos transporto priemonės staigiai ir netikėtai įvažiavo į pagrindinį kelią, kirto ištisinę liniją. Jeigu V. B. prieš keičiant važiavimo kryptį būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir duotų kelią (nekliudytų) pagrindiniu keliu, leistinu 90 km/h greičiu važiavusiam „VW Passat“ automobiliui, jam nebūtų reikėję keisti važiavimo krypties. Jeigu „Audi 80“ vairuotojas V. B. būtų atidus prieš dar kartą darydamas posūkio manevrą į kairę, nebūtų pats kirtęs ištisinės linijos ir duotų kelią lenkiančiam „VW Passat“ automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, kas akivaizdžiai rodo, jog V. B. elgėsi nusikalstamai ir nerūpestingai (nenumatė, kad sukdamas į kairę sudarys kliūtį jį lenkusiam automobiliui, nors galėjo ir turėjo tai numatyti) padarė KET pažeidimą, kuris buvo būtinoji nagrinėjamoje situacijoje atsiradusių padarinių kilimo sąlyga.

8. Nukentėjusioji J. V. apeliaciniu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

8.1. Skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A., duodamas parodymus teisme, teigė, jog tikėtina, kad V. B. per anksti pradėjo sukti taip, kad nekirstų priešpriešinės juostos. 2017 m. lapkričio 8 d. autotechninės ekspertizės išvadoje ir eksperto V. Š. teisme duoti parodymai patvirtina, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad V. B. nepraleido jį lenkiančio T. V. automobilio, kad posūkį turėjo atlikti vėliau ir kita trajektorija.

8.2. Skunde pažymi, kad nukentėjusioji T. T. teisme paaiškino, kad kai T. V. suriko ,,ką jis daro“, ji prarado sąmonę. Supranta taip, kad jeigu būtų surikęs ir būtų praėję kažkiek laiko, dar būtų galėjusi pasižiūrėti, o tai iškart smūgis ir prarado sąmonę, o atsipeikėjusi pamatė, kad įlenktos durelės.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji palaikė prokuroro apeliacinį skundą, taip pat prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Išteisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V., nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

10. Tiek Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros, tiek nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su V. B. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma patenkinti civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotą A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad V. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog V. B. pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo eismo įvykio priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikų ir jo metu atsiradusių padarinių (keleivių sužalojimo) buvo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo T. V. veiksmai, nes būtent šis vairuotojas dar iki susidūrimo su automobiliu ,,Audi 80“ priėmė neteisingus sprendimus, kurių padariniai ir buvo kontaktas su automobiliu ,,Audi 80“ ir nuvažiavimas nuo kelio bei atsitrenkimas į medžius. Teismas įvertino VĮ ,, (duomenys neskelbtini) regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje nurodytus duomenis (atitinkamus įspėjamuosius kelio ženklus ir horizontalų kelio ženklinimą), patvirtinančius, kad kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre lenkimas buvo draudžiamas, specialisto bei eksperto išvadas ir jų paaiškinimus, padarė išvadą, kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai (minėtame kelio ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo linija (KET 3 priedo linija Nr. 1.1), kuri draudžia šią liniją kirsti ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė (kaip nustatyta byloje – iš kairės pusės) lėčiau važiuojantį automobilį ,,Audi 80“, šio automobilio vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir taip sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo; kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas per daug pasuko automobilį į kairę, kad tokio jo manevro jau nebuvo galima laikyti lenkimu, tokiu manevru ,,VW Passat“ vairuotojas nusuko nuo kelio ir tik tokiu būdu galėjo pasibaigti jo važiavimas) buvo nepriimtini, techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytas faktas, jog V. B. vairuojamo automobilio ,,Audi 80“ posūkio lemputė nedegė, ir pripažino nukentėjusiųjų T. V. ir L. M. parodymus nevienodais bei prieštaraujančiais kitų proceso dalyvių parodymams, specialisto ir eksperto išvadoms, kuriais negalima grįsti kaltinamojo kaltės. Todėl teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. B. buvo sustojęs stotelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes bylos įrodymai patvirtina, kad jis buvo sustojęs priešingos kelio pusės autobusų stotelėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi).

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi ekspertus ir nukentėjusiuosius), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog V. B. nepadarė veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Be to, apylinkės teismas neįvertino teisės požiūriu abiejų eismo dalyvių pažeistų KET reikalavimų, kurio eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimas buvo besąlyginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Todėl apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

15. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

16. Kaltinamasis V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), kadangi vežė savo draugės senelę A. K. į autobusų stotelę. Važiavo automobiliu ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugės mamai A. K.. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra 2017 m. spalio pradžioje ir apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Jis vairavo būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti šią transporto priemonę. Jo vairavimo stažas, nuo 2015 m. spalio 30 d. yra nedidelis, jis tuo metu buvo pradedantysis vairuotojas. Matomumas, kelio ir oro sąlygos tuo metu buvo geros. A. K. jis išleido autobusų stotelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, kadangi A. K. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Išleidęs A. K. pats pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą, apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apsisukęs važiavo negreitai, nes iki posūkio link (duomenys neskelbtini) kaimo labai nedidelis atstumas. Posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą jam apsisukus buvo kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Jis nežino, kokiu greičiu tuo metu važiavo, tikrai ne didesniu nei leistinu. Kaltinamasis nurodė, kad po to, kai apsisuko, jis niekur nebuvo sustojęs ir važiavo link posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis ketino sukti. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nežino, kiek metrų buvo likę iki posūkio į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini) kai įjungė kairį posūkio signalą. Prisimena, kad tą signalą įjungė susigretinęs su autobusų stotele, esančia (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostą kairiau. Matė, kad priešpriešais atvažiuoja krovininis automobilis, kuris dar buvo toli priekyje. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų. Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posūkio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtą punktyrinę liniją ir pasuko į kairę. Pradėjus sukimo manevrą į kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iš paskos važiavęs automobilis. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio jo automobilis pariedėjo į priekinį ir priekine dalimi žiūrėjo link (duomenys neskelbtini), o atsitrenkęs automobilis kirto (duomenys neskelbtini) keliuką ir nuvažiavo į priekyje esantį mišką. Susidūrimo metu savo automobilyje jis buvo vienas. Kada įvyko susidūrimas A. K. dar stovėjo autobusų stotelėje. Ji matė, kaip viskas įvyko. A. K. buvo priėjusi prie jo mašinos ir klausė ar jis nesužalotas. Jis pasakęs, kad nesusižalojęs. A. K. paklausė ar jai pasilikti, bet jis pasakęs, kad nėra reikalo jai laukti. Po susidūrimo jis nuėjo link automobilio ,,VW Passat“, kuriame buvo 4 asmenys, tai yra vyriškis sėdėjo už vairo, o kitas vyriškis sėdėjo dešinėje priekinėje keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo moteris, o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo kitas vyriškis. Nei vieno iš šių asmenų jis nepažinojo. Nei jis, nei ,,VW Passat“ vairuotojas nesakė, kad kažkuris iš jų yra kaltas. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis važiavo 100 km/h greičiu ir nespėjo sustabdyti. Eismo įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai, iš viso keturi policininkai iš (duomenys neskelbtini) ar iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnai apžiūrėjo eismo įvykio vietą, atliko matavimus ir nufotografavo eismo įvykio vietą. Jis ir ,,VW Passat“ vairuotojas dalyvavo toje apžiūroje. Jis neprisimena ar tada pasirašė kokiame protokole. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pasakyta jokių pastabų dėl jo važiavimo, greičio. Jis paaiškino, kad pats tikriausiai ištisinės linijos nekirto, nes jeigu būtų kirtęs, tai tikriausiai ir jis į mišką būtų nulėkęs. Smūgį į savo automobilio priekį jis pajuto sukdamas jau į (duomenys neskelbtini) keliuką ir tikslios savo trajektorijos nepamena, bet jo automobilį apsuko link (duomenys neskelbtini).

17. Nukentėjusysis A. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. buvo patekęs į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis ir jo draugai L. M., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur mokosi kolegijoje. Važiavo sidabrinės spalvos automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. V.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo T. T., o L. M. sėdėjo už vairuotojo. Pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą jis buvo atsisukęs į T. ir L. ir bendravo. Nuo minėtos sankryžos kažkiek pavažiavus, jis išgirdo T. sakant : ,,Ką jis daro?“, tada jis atsisuko ir pro automobilio priekį pamatė, kaip skersai visą važiuojamąją dalį važiuoja raudonos spalvos ,,Audi 80“ markės automobilis. Automobilis “Audi 80“ nerodė posūkio į kairę. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu, vengdamas susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. T. bandė minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės. ,,Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T., bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi 80“ trenkėsi į T. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, į dešinės pusės galines dureles. Automobilis ,,VW Passat" tapo nevaldomas, nulėkė nuo kelio ir priekine dalimi atsitrenkė į medžius. Po įvykio iš automobilio jis išlipo pirmas, jam skaudėjo nugarą, t. y. apatinę nugaros dalį. Paskui iš automobilio išlipo T.. Jis buvo prie automobilio, kai automobilio viduje buvęs L. pasakė, kad T. prarado sąmonę. Maždaug po 4 min. L. pasakė, kad T. sąmonę atgavo, tada iš automobilio išlipo L., o paskui ir T. T. paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o po kažkiek laiko, jis negali nurodyti, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jį paguldė ant neštuvų ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jis buvo gydomas, nes jam buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Maždaug po 5 dienų, jis buvo išleistas iš ligoninės į namus gydytis ambulatoriškai. Iš karto po eismo įvykio jo draugas L. skundėsi skausmais šone. Jis matė, kad T. buvo prakirstas dešinysis antakis, o ant kaktos buvo guzas. T. tuo metu sveikata nesiskundė. Šio eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad jam kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ jam išmokėjo 3653,44 Eur draudimo išmoką. Šią draudimo išmoką sudaro: 94,43 eurų patirtos gydymo išlaidos, 559,01 eurų nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos bei 3000 draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo, kad jam būtų atlyginta padaryta 10000 eurų neturtinė žala. 3000 eurų jam jau išmokėjo draudimo bendrovė, tai likusią sumą prašo priteisti taip: 2000 eurų iš draudimo bendrovės ir 5000 eurų iš kaltinamojo asmens. Jis po įvykusio eismo įvykio iki šiol patiria neigiamas emocijas, skauda nugarą, negali sportuoti, važinėti dviračiu, reguliariai lankosi pas gydytojus, dėl skaudančios nugaros turėjo pakeisti darbą. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį atlyginti.

18. Nukentėjusysis L. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 8.38 val., (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), jis pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.10 val., jis ir jo draugai A. Č., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,VW Passat“, kurį vairavo T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o T. T. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A. Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, nes visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), ir pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, kelio danga buvo drėgna. Pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos maždaug 3-4 kilometrus, jis pamatė, kad dešinėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis, ar buvo įjungti automobilio galiniai žibintai, jis neatkreipė dėmesio. Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir dar bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Pamačius, kad tas automobilis suka, nepraleisdamas jų automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, T., vairavęs automobilį, suriko ,,ką jis daro“. T., bandydamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tą automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau T. nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Ir tą akimirką į važiuojantį T. automobilį, į dešinės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. Susidūrimas įvyko 10-15 metrų pavažiavus nuo stotelės. T. sušuko, kad automobilio nevaldo. Nuo smūgio automobilis tapo nevaldomas ir nulėkė nuo kelio, kur priekine automobilio dalimi atsitrenkė į medžius. Po smūgio, praėjus kelioms minutėms A. išlipo iš automobilio, o T. T. automobilyje prarado sąmonę, jis pats sąmonės praradęs nebuvo. Po kelių minučių iš automobilio išlipo ir T.. Po keliolikos minučių jam ir T. būnant automobilio viduje, T. atgavo sąmonę, ir jis pastebėjo, kad jai ant kaktos yra labai didelis guzas. Tada, jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad iš sustojusio automobilio išlipęs vyras, su benzopjūklu nupjovė medžius, kurie blokavo T. vairuojamo automobilio dureles, ir tada jis padėjo T. išlipti iš automobilio. Kalbant su A., kuris stovėjo išlipęs iš automobilio, šis pasakė, kad darosi sunku stovėti ir skauda nugarą. Po automobilių susidūrimo T. paskambino tel. Nr. 112 ir pranešė, kas nutiko. Tuomet po kiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė A. Č., o T. kitu automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį taip pat nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes jam skaudėjo dešinį šoną. Buvo padaryta rentgenograma, tačiau lūžių neradus, buvo išleistas tą pačią dieną gydytis į namus. Eismo įvykio metu jis nukentėjo, nes buvo sumušta blauzda, dėl skausmų dešiniajame šone jis juto didelį fizinį skausmą, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taip pat tris savaites buvo priverstas vartoti vaistus nuo skausmo. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jis civilinio ieškinio nereiškia.

19. Nukentėjusioji T. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, 2016 m. spalio 22 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.00 val., ji ir jos bendramoksliai L. M., T. V. ir A. Č. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurio modelio ir valstybinio numerio nežino, vairuojamu T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., L. M. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o ji sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A. Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kur paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kiek laiko ar kiek kilometrų važiavo, ji nurodyti tiksliai negali, tačiau važiuojant staiga pajuto stiprų smūgį ir iš karto prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino. Sąmonę ji atgavo T. automobilyje, kuris, kiek matė, buvo nuvažiavęs į šalikelę. Po kurio laiko ji taip pat išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri teikė pagalbą A. Č.. Tuo metu prie jos priėjo nepažįstama moteris, kurios apibūdinti negali, nes buvo šoko būsenoje. Moteris pasiūlė nuvežti ją į ligoninę. Ji sutiko ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir minėta moteris ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad apžiūrėję gydytojai ją tą pačią dieną išleido į namus ambulatoriniam gydymui. Po kelių dienų ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją V. V., dirbančią VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, tolimesniam gydymui. T. T. patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

20. Nukentėjusysis T. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. ryte, vairuodamas mamos J. V. automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Jo vairavimo stažas 2 metai. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. Č., ant kairės galinės sėdynės sėdėjo L. M., o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje ant sėdynės sėdėjo T. T.. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat, nesnigo ir nelijo, važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, kokiu konkrečiai atstumu įvardinti negali, jis pastebėjo, kad ,,Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis ,,Audi 80“ važiavo 20-30 km/h greičiu. Visa tai įvyko dar neprivažiavus posūkio į (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti susidūrimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi 80“, nes priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, T. V. nurodė, kad jis kirto ištisinę vidurio liniją ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis paaiškino, kad prieš jį važiuojantis automobilio ,,Audi 80“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas ištisinę vidurio liniją, nes dar nebuvo privažiavęs posūkio į kairę pusę, kur jau yra brūkšninė linija. Kadangi automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles ties veidrodėliu, tada tiesiog perbrėžė visą dešinę jo automobilio pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo šio smūgio „Audi 80“ automobilis buvo nublokštas į šoną, o jo automobilis nuvažiavo į priekyje esantį mišką, kur atsitrenkė į pakelės medžius. Važiuojant po smūgio jokių stabdymo žymių nebuvo, kadangi jis tuo metu nestabdė. Nubloškus jo automobilį nuo pagrindinio kelio, jis važiavo tiesiai, prieš pat atsitrenkiant į medžius pamatė, kad jo automobilio greitis buvo 70 km/h. Nukentėjusysis T. V. paaiškino, kad pastebėjęs kelyje kliūtį jis vadovavosi nuojautomis, nestabdė ir stengėsi aplenkti staiga įvažiavusį ,,Audi 80“. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis negalėjo aplenkti ,,Audi 80“ automobilio iš dešinės, nes jam nebūtų pakakę asfaltuotos dalies. T. V. nurodė, kad susidūrimas įvyko ant pagrindinio kelio, ties ištisine linija, maždaug 30 m iki posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo sužaloti visi jo automobilio keleiviai. T. V. paaiškino, kad automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas, darydamas tuos manevrus, pradėdamas važiuoti bei atlikdamas posūkio manevrą, nerodė jokių posūkio signalų. Jis mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas, kuris išvažiuodamas į važiuojamą dalį nežiūrėjo į veidrodėlius, nesidairė ir nepamatė jo automobilio, po to, jis pasuko į kairę taip pat nežiūrėdamas į veidrodėlius, tai jis turėjo praleisti jo automobilį, nes jis važiavo jau kita eismo juosta, jį lenkdamas. Išvengti šių padarinių jis neturėjo realios galimybės, nes negalėjo numatyti, kad automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas darys staigų manevrą į kairę, nes nerodė jokių ženklų, kad ruošiasi daryti kokius nors manevrus, važiavo dešine kelio puse į priekį ir staigiai suko į kairę. Sustabdyti automobilio jis negalėjo, nes iki automobilio ,,Audi 80“ buvo labai nedidelis atstumas, ir tas vairuotojas staigiai suko į kairę. Jokių transporto priemonių kelyje prieš įvykį ir jam vykstant nebuvo. Autobusų stotelėse nebuvo jokių žmonių. Iš automobilio, keleiviai po įvykio išlipti negalėjo, eismo įvykyje buvo kažkokie vyrai, kurie išpjovė medžius, tada jie ir išlipo. Eimo įvykio metu buvo sužaloti su juo važiavę A. Č., L. M. ir T. T., kurie buvo nugabenti greitosios med. pagalbos automobiliais į gydymo įstaigą. Nurodė, kad, T. T. į gydymo įstaigą nuvežė automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo draugė. Atvykę policijos pareigūnai kažką matavo, tačiau jis nebuvo supažindintas su matavimais, pareigūnai jam nieko nedavė pasirašyti. Pareigūnams įvykio metu jis konkrečiai nurodė vietą, kur buvo jo automobilis, kai į jį atsitrenkė automobilis ,,Audi 80“. Vėliau, jam susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla, jis pastebėjo, kad neteisingai pažymėta automobilių susidūrimo vieta. Nukentėjusysis T. V. tvirtina, kad susidūrimo vieta buvo pagrindiniame kelyje, o ne šalutiniame. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo, jo turtas sugadintas nebuvo, kadangi automobilis ,,VW Passat“ priklauso jo motinai J. V.. T. V. prašė jo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kalto asmens 500 eurų advokatui turėtas išlaidas, 60 eurų kelionės išlaidas ir 500 eurų neturtinės žalos.

21. Nukentėjusioji J. V. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. V. yra jos sūnus. Automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Šiuo automobiliu 2016-10-22 ryte jos sūnus T. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 08.45 val., T. atsiuntė SMS žinutę, kad atsitiko avarija, kad yra sužeistų, bet jam viskas gerai. Ji iškart paprašė savo draugą R. M. nuvežti ją į avarijos vietą. Atvykus į avarijos vietą, ten jau buvo greitosios med. pagalbos automobilis, kuriame buvo A. Č.. T. pasakė, kad T. T. išvežė pakeleivingas automobilis, o L. M. skundėsi skausmu šone. T. automobilis stovėjo už važiuojamosios dalies miškelyje, o automobilis „Audi 80“ stovėjo ant šalutinio kelio. Avarijos vietoje buvo keli policijos pareigūnai, jie rūpinosi sužeistaisiais. Tuo metu avarijos vietoje (duomenys neskelbtini) policininkų dar nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prisimena, kad policininkas klausė “Audi 80“ vairuotojo, ar jis matė, kad neveikia automobilio kairės posūkio žibintas. Tas vairuotojas pasakė, kad posūkis veikė, kai išvažiavo iš kaimo. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams V. B. parodė, iš kurios vietos jis išvažiavo, tai buvo tolėliau nuo stotelės. Kai policijos pareigūnai matavo avarijos vietoje, aiškinosi, kas ir kur buvo, ji buvo toje vietoje. Ji ir jos sūnus T. sakė policijos pareigūnams, kad užfiksuotų, nufotografuotų, kad neveikia automobilio “Audi 80“ kairiojo posūkio žibintas. Pareigūnai sakė, kad viskas užfiksuota. Jai atvykus į avarijos vietą nebuvo jokių moterų, nei vienoje, nei kitoje autobusų stotelėje jokių žmonių nebuvo. Kada kažkuris policininkas “Audi 80“ vairuotojui pasakė, kad jis kirto ištisinę liniją, tai vairuotojas nesigynė, nesiginčijo, nieko nesakė, kad nekirto tos ištisinės linijos, kažką tiesiog numykė ir tiek. Nukentėjusioji nurodė, kad “Audi 80“ vairuotojas sakė, kad atvežė močiutę į autobusų stotelę, bet nieko nesakė apie tai, kad močiutė matė, kaip įvyko avarija. O kai ji atvyko į avarijos vietą, jokios močiutės nebuvo nei vienoje stotelėje. Nei jos sūnus T., nei L. nieko nesakė apie tai, kad stotelėje būtų buvusi kokia moteris. Vaikai sakė, kad avarijos liudytojų nebuvo. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas jos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2013-07-02 už 2200 eurų. 2018 kovo 26 d. už minėtą automobilį ji gavo 1097 eurų išmoką iš draudimo bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“. Šį automobilį ji turėjo parsigabenti iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, todėl, ji už jo gabenimą sumokėjo 90 eurų. Dėl to, jai buvo padaryta 90 eurų turtinė žala. Taip pat jai padaryta ir moralinė žala, kurią ji vertina 300 eurų, kadangi ji ilgą laiką neturėjo automobilio, už jį nebuvo sumokėta draudimo išmoka, turėjo skolintis iš kitų asmenų ir tuo laikotarpiu negalėjo juo naudotis. Be to, sūnui T. įteikus pranešimą apie įtarimą ir jį apklausus kaip įtariamąjį jai pablogėjo sveikata, tai yra, ji kreipėsi į medikus ir jai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Dėl šio įvykio ji patyrė neigiamas emocijas, išgyveno, todėl ji šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 300 eurų neturtinei ir 90 eurų turtinei žalai atlyginti.

22. Liudytojas V. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. K.. Prisimena, kad ryte, buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis ir yra nukentėjusių asmenų. Atvykus į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įvykio vietoje buvo automobilių vairuotojai ir keleiviai. Vieno iš automobilių keleivį padėjo paguldyti ant neštuvų ir medikai išsivežė. Iškvietė operatyvinę grupę, kadangi eismo įvykis su sužalotais asmenimis. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnui V. A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Iš karto pradėjo įforminti eismo įvykio vietą. Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę antkelio. Taip pat užfiksavo transporto priemonės ,,VW Passat“ važiavimo kryptį. Kuris pareigūnas alkotesteriu tikrino abiejų vairuotojų blaivumą nepamena. Jie buvo blaivūs. Liudytojas nurodė, kad jis schemą perbraižė kabinete, kurioje pažymėjo visas su minėtu įvykiu susijusias detales. Susidūrimo vieta galėjo būti nepažymėta, jeigu jos nenurodė vairuotojai. Surinktą medžiagą perdavė operatyvinės grupės darbuotojui. Užfiksavus visas aplinkybes, iškvietė techninę pagalbą, kuri iš eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikštelę.

23. Liudytojas V. A. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką operatyvinėje grupėje kartu su vyriausiuoju patruliu G. S.. Tikslaus laiko neatsimena, ryte buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų. Atvykus į įvykio vietą su tarnybiniu automobiliu rado du automobilius. Šiuo metu neprisimena kokios buvo markės automobiliai. Įvykio vietoje buvo automobilių vairuotojai. Pradėjo įforminti įvykį. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietą, jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, vardų, pavardžių neprisimena, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patruliai. Taip pat alkotesteriu vairuotojams buvo patikrinti girtumo laipsniai. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Liudytojas nurodė, kad praėjo daug laiko ir šiuo metu gerai nepamena aplinkybių, palaiko anksčiau duotus parodymus. Jis patvirtino, kad nufotografavo eismo įvykio vietą. Policijos komisariate iš fotoaparato nuotraukos buvo perkeltos į foto lenteles ir prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Skaitmeninės nuotraukų laikmena buvo palikta darbiniame fotoaparate. Fotoaparatas tarnybinis, jis laikomas policijos komisariate. Eismo įvykio apžiūros metu be policijos pareigūnų dalyvavo ir eismo įvykio dalyviai, tai yra T. V. ir V. B., tačiau jie į protokolą nebuvo įtraukti, kadangi tokio pobūdžio eismo įvykį jis įformino pirmą kartą, todėl nežinojo, kad tai reikalinga daryti.

24. Liudytojas G. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016 m. spalio 22 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką operatyvinėje grupėje kartu su tyrėju V. A.. Per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų. Į įvykio vietą jau buvo nuvykę patruliai V. S. ir R. K.. Jie nuvyko tam, kad įformintų eismo įvykį, kuriame buvo sužalotų asmenų. Atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo aukščiau nurodyti patruliai ir eismo įvykio dalyviai, V. B. ir T. V.. Atvykus į eismo įvykio vietą, nukentėjusiųjų asmenų nebuvo, jie jau greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išgabenti į gydymo įstaigą. Eismo įvykio apžiūros planą sudarė pirmiausiai į įvykio vietą atvykę patruliai, tai yra V. S. ir R. K.. Liudytojas nurodė, kad jis nėra kompetentingas įforminti eismo įvykių, kurių metu sužaloti žmonės, tai atlieka operatyvinės grupės pareigūnas, todėl jis negali nurodyti kaip ir kokie duomenys privalo būti įforminti ir perkelti. Jo funkcijos buvo apsaugoti eismo įvykio vietą. Jam nei vienas eismo dalyvis ar kitas asmuo nepateikė informacijos, kad neveikė automobilio ,,Audi 80“ galinis kairės pusės posūkio žibintas, todėl tokia informacija tikrinama nebuvo. Girtumo matavimo prietaiso pagalba eismo įvykio dalyviams pirmiau atvykę patruliai nustatė kad abu vairuotojai buvo blaivūs. Jis su V. A. abu vairuotojus, tai yra V. B. ir T. V. pristatė į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jų kraujas, tikslu nustatyti ar jie blaivūs. Liudytojas nurodė, kad ,,Audi 80“ jau buvo šalutiniame kelyje, kai į jį atsitrenkė ,,VW Passat“ automobilis.

25. Liudytojas R. K. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Neprisimena, kada tiksliai įvyko eismo įvykis, apie kurį klausiama, bet tai galėjo būti 2016 metų spalio mėnesį. Tą dieną dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką viename ekipaže su vyriausiuoju patruliu V. S.. Gavus pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis ir yra sužeistų asmenų, jie su vyr. patruliu V. S. pirmi atvyko į avarijos vietą. Avarijos vietoje buvo susidūrę du automobiliai, vienas buvo miškelyje, antras automobilis buvo ant kelio į (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įvykio vietoje buvo abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai. Kiek prisimena, buvo sužalotas kažkurio automobilio keleivis-vaikinas. Sužeistą žmogų išvežė medikai. Buvo iškviesta (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato operatyvinė grupė, nes eismo įvykio metu buvo sužaloti žmonės. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnui V. A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Dalyvaujant abiem vairuotojams, buvo įforminta eismo įvykio vieta, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant šalutinio kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patrulis V. S.. Alkotesteriu abiem vairuotojams buvo patikrintas blaivumas jie buvo blaivūs. Iškvietė techninę pagalbą, kuri iš eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikštelę. Liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo“, o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Jis sakė ,,VW Passat“ vairuotojui, kad šis iš viso toje kelio atkarpoje negalėjo daryti lenkimo manevro, nes ten yra ištisinė linija. Pasakė, kad jis pažeidė Kelių transporto taisykles. Vairuotojas lyg ir sutiko su jo pastebėjimais. Liudytojas nurodė, kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti ,,Audi 80“ iš dešinės, nes toje vietoje kelias pakankamai platus ir erdvus, saugus tokiam apvažiavimui. Liudytojas nurodė, kad jo manymu buvo viršytas greitis. Jis nurodė, kad pagal kelių eismo taisykles ,,VW Passat“ vairuotojas negalėjo toje vietoje lenkti, nes ant kelio buvo ištisinė linija apie 200 metrų ir buvo sankryža su šalutiniu keliu. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Prisimena, kad abu automobiliai buvo techniškai tvarkingi, nes vairuotojai pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ar atvykus į eismo įvykio vietą degė ,,Audi 80“ galinis kairės pusės žibintas nurodyti negali, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, nepamena. Nei vienas iš eismo įvykio dalyvių ar įvykio vietoje buvusių asmenų nepareiškė pretenzijos, kad nedega automobilio ,,Audi 80“ galinis kairės pusės posūkio žibintas.

26. Liudytoja A. K. apklausta apylinkės teisme parodė, kad V. B. - jos anūkės R. K. draugas. Anūkė R. šiuo metu gyvena su V. B. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 22 d. apie 08.40 val., V. automobiliu vežė ją iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), autobusas iš stotelės turėjo išvažiuoti 09.00 val. V. ją išleido stotelėje, kuri yra žiūrint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kryptimi. Ją išleidęs V. pavažiavo truputį į priekį. Ji matė, kad V. važiuoja įjungęs kairįjį posūkį, ir ten apsisuko, nes turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ji turi įprotį, kad visada žvilgsniu palydi žmones, kurie atveža į stotelę. Nesvarbu, ar tai būtų jos vaikai, ar anūkai. Tiesiog pažiūri, kaip jie pasuka į (duomenys neskelbtini) kelią. Ji nurodė, kad apsisukinėdamas V. buvo įjungęs kairį posūkį, tada apsisuko, o po to pavažiavo į priekį ir rodydamas kairį posūkio signalą ruošėsi sukti į kairę - link (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo priekiu į V. automobilį, į (duomenys neskelbtini) pusę, o nugara į (duomenys neskelbtini) pusę, ir tada pajuto, kad ją kažkas aptaškė, nes buvo palyta, ant asfalto buvo balos, ir staigiai pro ją pravažiavo mašina nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Ji nematė, ar tos mašinos gale švietė kokie žibintai. Tiesiog viskas įvyko labai staigiai, ji net nesuprato, kad V. mašina susidūrė su kita mašina. Matė, kad V. suka į kairę pusę, o tuo pačiu momentu dideliu greičiu pralėkė kita mašina, tada V. mašina sustojo, taip ir neužsukusi į kairę, o tos kitos mašinos jau nesimatė. Stovėdama stotelėje ji matė, kad V. stovi vietoje, nevažiuoja. jai pasidarė neramu, ji priėjo prie V. ir paklausė, kas atsitiko. V. atsakė, kad jo mašiną kliudė kita mašina, kuri atlėkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi jau buvo beveik 09.00 val., todėl ji grįžo į autobusų stotelę, atvažiavo autobusas, ir ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) jos autobusas prasilenkė su autobusu, važiuojančiu į (duomenys neskelbtini) ,tada ji pamatė, kad paskui autobusą, važiuojantį į (duomenys neskelbtini), važiuoja policijos automobilis. Ji suprato, kad policija važiuoja į avarijos vietą. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo, nemoka vairuoti, bet visada labai atidžiai stebi viską, kas vyksta kelyje.

27. Liudytoja R. K. – N. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad V. B. yra jos sesers R. K. draugas. 2016 m. spalio 22 d. apie 9.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. B.. Jis pasakė, kad įvyko avarija, kad niekas iš savų negali atvažiuoti į avarijos vietą, kad jis nežino ką daryti. Tada labai sirgo jos dukrytė, buvo aukšta temperatūra, jos vyras pasiliko su dukrele, o ji išvažiavo automobiliu į avarijos vietą. Į avarijos vietą atvažiavo gal po 10 minučių. Atvažiavus pamatė vieną automobilį įvažiavusį į mišką, o V. B. automobilis stovėjo ant kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilyje, kuris buvo miškelyje, sėdėjo jauna moteris, kuriai buvo sumušta galva. Buvo dar vienas aukštas vaikinas, kuris skundėsi skausmu nugaroje ir bloga savijauta. Tuo metu pradėjo lyti, todėl ji pasakė tam vaikinui, kad tegul jis sėda į jos automobilį kol atvažiuos greitoji pagalba. Ji kalbėjo su to automobilio vairuotoju, tai buvo jaunas vaikinas. Liudytoja nurodė, kad ,,VW Passat“ vairuotojas priėjęs sakė: ,,buvo greitis, viską daro greitis“. Atvažiavus medikei, ji apžiūrėjo nukentėjusius ir pasakė, kad abiejų sužalotų, vaikino ir merginos vienu greitosios automobiliu negali vežti. Todėl, ji pati pasisiūlė kurį nors sužeistąjį nuvežti į ligoninę. Vaikinas atrodė nukentėjęs labiau, todėl greitosios pagalbos automobilis jį išvežė į (duomenys neskelbtini), o ji savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuvežė moterį. Važiuojant moteris pasakė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) į paskaitas, kad labai skubėjo, kad nežino, kaip įvyko avarija. Palikus moterį (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji grįžo į avarijos vietą. Ji buvo avarijos vietoje ir tada, kai atvyko policija. V. B. klausė, kaip jis čia atsidūrė, jis pasakė, kad atvežė į autobusų stotelę močiutę, kuri autobusu važiavo į (duomenys neskelbtini). V. nebuvo susižalojęs, tas kitas vairuotojas irgi nebuvo susižalojęs. Avarijos vietoje buvo dar vienas to kito automobilio keleivis, jį pažino, tai buvo L. iš (duomenys neskelbtini), buvęs jos bendradarbis. Žino, kad V. B. automobilis buvo tik neseniai po techninės apžiūros, jis buvo techniškai tvarkingas ir veikė visi posūkių signalai, šviesos ir visa kita. V. pats pasakojo, kad jis jau buvo pasukęs į (duomenys neskelbtini) kaimo keliuką, kai dideliu greičiu atlėkė automobilis ir susidūrė su jo automobiliu. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, daug vairuoja ir todėl mano, kad dėl eismo įvykio kaltas ne V. B., o kito automobilio vairuotojas, kuris, matyt lėkė labai dideliu greičiu ir kirto vidurio ištisinę liniją.

28. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., ryte jam paskambino J. V. ir paprašė pagalbos sakydama, kad sūnus T. pateko į avariją. Kartu su J. jis nuvažiavo į avarijos vietą, kuri buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje buvo šalutinis kelias į kažkokį kaimą. Avarijos vietoje buvo du automobiliai ,,VW Passat“, kurį vairavęs T. V. ir automobilis ,,Audi 80“. Tomo automobilis buvo miškelyje. Automobilis ,,Audi 80“ stovėjo ant to šalutinio kelio priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jis gerai prisimena, kad automobilio ,,Audi 80“neveikė kairės pusės posūkio žibintas. Jis klausė T., kaip čia taip atsitiko. T. atsakė, kad ,,Audi 80“ vairuotojas nerodė posūkio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi 80“ manevro, todėl ir įvyko susidūrimas. Jo manymu automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas tiesiog pagavo ,,žioplį“, neparodė posūkio, neįsitikino, kad gali saugiai įvažiuoti į važiuojamąją dalį, nerodė posūkio sukdamas į šalutinį kelią, todėl ir įvyko avarija. Kada jis atvažiavo į avarijos vietą, tai abiejuose autobusų stotelėse jokių žmonių nebuvo. Prisimena kaip T. V. policininkas sakė, kad “Audi 80“ nerodė posūkio. Policininkui paklausius ,,Audi 80“ vairuotojo dėl posūkio, tas atsakė, kad vakar posūkis veikė. Policininkas į tai pasakė, kad nesvarbu ar veikė vakar, turi veikti šiandien ir dabar. Prisimena, kad ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad įsodino į autobusą močiutę ir išsuko iš stotelės. Pats vairuotojas sakė ir rodė, kad išsuko iš stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi.

29. Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir kuo išsamiau išnagrinėti apeliacinius skundus bei įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį buvo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir apklausti ekspertai, surašę ekspertizės aktą bei nukentėjusieji.

29.1. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas V. Š. patvirtino savo ekspertizės išvadą ir parodė, kad techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Vienas iš jų darė kairį posūkį, prieš tai įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir darė kairį posūkį tada, kada neleistinoje vietoje transporto priemonę lenkė kitas automobilis. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas šiame ruože negalėjo važiuoti priešpriešine juosta, kadangi buvo linija, kuri draudžia tai daryti. Autobuso sustojimas, kur išleido „Audi 80“ automobilio vairuotojas keleivę, yra žymiai toliau nei vyko susidūrimas, todėl jo nuomone, jeigu automobilio „VW Passat“ vairuotojas išvažiavo todėl, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas išvažiavo iš maršrutinio transporto sustojimo, tai eksperto vertinimu, seniai jį būtų pralenkęs ir susidurti ties sankryža negalėjo. Jeigu automobilį perkelsime į važiuojamosios dalies dešinę pusę, žiūrint link (duomenys neskelbtini), tai gautųsi situacija, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojui lėtinant greitį važiavimo kryptimi dešinėje eismo juostoje, automobilis „Audi 80“ būtų priešpriešinio eismo juostoje įvažiuojantis į šalutinį kelią. Jeigu „VW Passat“ vairuotojas būtų lėtinęs greitį, važiavimo krypties eismo juostoje, tai yra neįvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tai šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kadangi stabdomam automobiliui „VW Passat“ artėjant link „Audi 80“, pastarojo vairuotojas, darydamas kairį posūkį, būtų atlaisvinęs „VW Passat“ eismo juostą. Tas pasukimas kertant buvo nepriimtinas, bet čia tokia situacija susidaro, kad kai reikia padaryti kairį posūkį ir matai iš paskos atvažiuojantį automobilį, tai paprastai stengiesi kuo greičiau atlaisvinti eismo juostą, kad nepriversti lėtinti greičio. Jeigu matai, kad artėjantis automobilis nelenkia, anksčiau ar vėliau pradėsi posūkį, tai tokiu atveju kirsti ištisinės linijos negalima. Eismo taisyklių pažeidimas ne eksperto kompetencija. Eismo įvykį sąlygojo tai, kad vienas nevykdė Kelių eismo taisyklių ir antras nevykdė Kelių eismo taisyklių. Galima sakyti, kad abiejų veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei situacija būtų taip klosčiusi toliau, tai automobilis „VW Passat“, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, būtų atsitrenkęs į sukančiojo automobilio „Audi 80“ kairį šoną ar galinę dalį. Jeigu automobilis „Audi 80“ daro kairį posūkį, kai jį lenkia, tai jis užtvertų kelią, įvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą priekine dalimi, dabar pervažiavęs priešpriešinę juostą, jau sankirtoje randasi, o toje situacijoje jis būtų įvažiavęs priekine dalimi į priešpriešinę eismo juostą. „VW Passat“ vairuotojas arba stabdydamas priešpriešinėje juostoje atsitrenktų, arba lygiai taip pat nusukinėdamas gal išvengtų kontakto, bet nuvažiuodamas atsitrenktų į medžius. Faktas, „Audi 80“ negalėjo taip atlikti posūkio, tuo labiau, kad buvo lenkiantysis. Byloje nebuvo pateikta automobilio „VW Passat“ nuotraukų iš dešinio šono, bet kiek matėsi sugadinimai, vis dėl to automobilis „Audi 80“ kontaktavo priekiniu kairiu kampu su automobilio „VW Passat“ dešiniu šonu kažkur priekinio dešinio sparno ir durelių sandūroje. Ištisinė linija nubrėžta tam, kad neatsirastų lenkiančios transporto priemonės, kuri sudarytų kliūtį. Sprendžiant pagal transporto priemonių padėtį, susidūrimas įvyko kelio (duomenys neskelbtini) sankryžos su keliu link (duomenys neskelbtini) artimesniajame kairiajame kampe. Susidūrimas įvyko jau už sankirtos. Vairuotojas nebuvo užbaigęs posūkio manevro, dar trūko išvažiuoti beveik per visą automobilio ilgį. Jam trūko išvažiuoti iš kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, susidūrimo momentu automobilis „Audi 80“ buvo priešpriešinio eismo juostoje tik priekiniu kairiuoju ratu, įvažiavęs už važiuojamųjų dalių sankirtos. „VW Passat“ vairuotojas turėjo tokioje situacijoje sulėtinti greitį važiavimo krypties eismo juostoje ir apvažiuoti sukantį į kairę automobilį „Audi 80“ pro dešinę pusę. Kuris vairuotojas pirmas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus negali pasakyti. Lenkimas tame kelio ruože buvo neleistinas. Lenkimas ten nebuvo galimas ir pagal ženklą, jei jis yra, ir pagal ištisinę liniją. Ekspertas apklausos metu negali atlikti skaičiavimų, gali tik paaiškinti pateiktą savo išvadą. Tos aplinkybės, kad išvažiavo iš kažkokios visuomeninio maršrutinio transporto stotelės, o nevažiavo kažkur nuo (duomenys neskelbtini), tai tos aplinkybės nebuvo nagrinėtos, to sustojimo stotelė net nebuvo užfiksuota, nebuvo jokių duomenų, kur ta stotelė yra. Tie klausimai nebuvo užduoti, todėl ir nebuvo sprendžiami. Negalėjo nurodyti, kad pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo automobilio „VW Passat“ veiksmai, nes jei atlikdamas pateikė išvadą, kad abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykį, tai negalėjo teismo posėdyje pasakyti, jog pagrindinė sąlyga kažkokio tai vairuotojo veiksmai. Pagarsinus liudytojo parodymus apylinkės teisme (t. 5, b. l. 138), ekspertas papildomai parodė, kad jei „VW Passat“ būtų atsitrenkęs į „Audi 80“ galinę dalį, tai būtų viskas tvarkoje. Ji važiavo priešpriešine eismo juosta, stabdė, bet ne laiku stabdė ir atsitrenkė į galinę dalį, o dabar sakysime automobilis „VW Passat“ juda dideliu kampu iš dešinės į kairę ir jis atsitrenkia. Kontaktas įvyksta ne važiuojamojo dalyje kelio (duomenys neskelbtini), o už važiuojamosios dalies ir automobilis „VW Passat“ juda dideliu kampu, nukreiptas iš dešinės į kairę. Iš pradžių važiavo priešpriešine eismo juosta, pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis „Audi 80“ pradeda daryti kairį posūkį, automobilio „VW Passat“ vairuotojas staigiai nusuka į kairę. Jeigu „Audi 80“ vairuotojas nebūtų atlikęs manevro, posūkio, tai „VW Passat“ vairuotojui nebuvo jokio reikalo nusukinėti automobilį į kairę pusę. Eksperto vertinimu, į kairę „VW Passat“ nusuko dėl to, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas pradėjo kairės posūkį, o automobilis „VW Passat“ važiavo priešpriešine eismo juosta ir matydamas, kad užtveria jam kelią, nusuko automobilį į kairę pusę. Ar buvo įjungtas posūkio signalas ar ne visą laiką, kai automobilio „Audi 80“ vairuotojas pajudėjo iš sustojimo, negali pasakyti. 10 ekspertizės akto paveikslėlyje parodyta automobilio „Audi 80“ techninio judėjimo trajektorija, atliekant kairį posūkį, matosi, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas posūkio metu kerta ištisinio ženklinimo liniją. Jei nebūtų buvę ženklo, tai viskas būtų buvę tvarkoje, lenkimas yra priimtinas ir galimas, pagrindinė sąlyga, kad darant kairį posūkį, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui. Jei nėra ženklo, o yra punktyrinė linija, tai sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei. Kada „VW Passat“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ar jau buvo linija ar nebuvo ekspertas negali pasakyti. Stabdymo žymės pažymėtos, tai tų duomenų pagrindu buvo sustatyta tokia schema. Važiavo priešpriešine eismo juosta, įvažiavo į ruožą, kuris paženklintas ištisine ženklinimo linija, t. y. į tą ruožą, į kurį negalėjo įvažiuoti. Tai nebuvo priežastis, vienas vairuotojas važiuoja kelio ruože, kuriuo važiuoti negalima, kitas vairuotojas atlieka kairį posūkį, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo metu kai jo automobilį lenkė kita transporto priemonė. Čia abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo. Išskirti pagrindę sąlygą techniniu požiūriu šiuo atveju negalima, eismo įvykį sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai. Viena iš sąlygų, kad važiavo priepriešine eismo juosta, tai kita sąlyga buvo, kad aplamai išvažiavo iš sustojimo į kelią. Tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti automobilį „Audi 80“ iš dešinės pusės. Tie veiksmai turėjo būti atliekami žymiai anksčiau. Nustatyti kiek laiko automobilio „Audi 80“ vairuotojas, pradėjęs važiuoti, iki posūkio judėjo, tada pasižiūrėti kokiame atstume buvo automobilis „VW Passat“ ir tada būtų galima nagrinėti situaciją. Koks buvo automobilio „Audi 80“ greitis prieš darant posūkį duomenų nėra, todėl negalima pasakyti, kur buvo „VW Passat“ automobilis, kada jo eismo juostoje atsirado kliūtis, gal jo nebuvo matomumo zonoje. „VW Passat“ vairuotojas galėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kada tos linijos dar nebuvo, iki ištisinės linijos pradžios ir jo važiavimas galėjo užsitęsti ilgiau. Galėjo kirsti ir artėjimo zonoje.

Žemesnės instancijos teismas

29.2. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas L. A. patvirtino savo ekspertizės išvadą, jog prie eismo įvykio prisidėjo abu vairuotojai. Nebuvo žinių, ar automobilis „Audi 80“ vairuotojas rodė posūkį, tik kad suko į kairę. Galėjo būti ir taip, kad jis važiavo ir nepažiūrėjo į veidrodėlį ir pradėjo posūkį kairėn, tai ir buvo viena iš sąlygų, kad įvyko šis eismo įvykis. „VW Passat“ vairuotojas galbūt tikėjosi, kad jis tiesiog aplenks „Audi 80“ automobilį ir nebus jokių grėsmių, turbūt neįvertino, kad bus posūkis į kairę. Susidūrimo kampas buvo smailas, nes „VW Passat“ vairuotojas nusukinėjo į kairę. Bandė išvengti susidūrimo ir nusukinėjo į kairę, galbūt šioje situacijoje būtų nusukinėjęs į dešinę, tai galbūt irgi galėjo išvengti susidūrimo. Jie galėjome atkurti tik susidūrimo momentą, kokiu greičiu automobilis važiavo prieš susidūrimą iš esamų duomenų nustatyti negalima, automobilis „VW Passat“ galėjo važiuoti ir 90 km/h ir 100 km /h. Buvo nurodytam, kad važiavo 90 km/h greičiu, kas buvo priimtina. Medžiai nebuvo stoti, todėl juos galėjo nukirsti. Teoriškai, „VW Passat“ vairuotojas galėjo įvažiuoti anksčiau iki ištisinės juostos, kai buvo punktyrinė linija. Pagal surinktus duomenis, šukės užfiksuotos už sankirtos. Jeigu rodo kairio posūkio signalą, akivaizdžiai rodo, kad automobilis suks, tai iš paskos vairuojantis automobilis turėtų imti veiksmų, kad sulėtinti greitį ir nesusidurti su priešais esančiu automobiliu. Jei jis suka į kairę, tam ruošiasi tvarkingai, iš paskos važiuojantis automobilis neturėtų lenkti, nes prieš lenkdamas jis turi įsitikinti, ar niekas priekyje iš esančių automobilių nesiruošia sukti į kairę.

29.3. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis T. V. parodė, kad važiuojant pagrindiniu keliu, maždaug 30 metrų iš priekio, iš stotelės išsuko į pagrindinį kelią be posūkio, kaip iš giedro dangaus, kad išvengti susidūrimo kirto ištisinę liniją. Jau buvau beveik apvažiavęs, ties sparnu prilietė kontaktas ir stipriausias smūgis buvo į galines duris, ko pasėkoje nubloškė nuo kelio. Nukirto gal 6-7 medžius. Ekspertizėje parašyta, kad ant 20 km atsitrenkė, tačiau jokių stabdymo žymių ten nėra, tik šiaip žymės. V. B. patraukė mašiną iš įvykio susidūrimo vietos, nes kai atsisuko, matė, kad važiuoja, sakė draugams, kad gal bėga ir liepė filmuoti ar kažką daryti. Tai jis pavažiavo, patraukė mašiną nuo pagrindinio kelio, nes gal galvojo trukdys. Stiklo šukių ten net nebuvo, tai bet kas galėjo nukristi toliau negu kur buvo susidūrimo įvykis. Labai nedidelis atstumas buvo iki susidūrimo, tai sustabdyti, buvo beveik neįmanoma. Jei būtų atsitrenkęs į galą, tai būtų šimtu procentų kaltas, o galima išvengti susidūrimo ir būtų visi gražiai pravažiavę, bet kai nepažiūrėjo per galą, nei per veidrodėlius, tai taip gavosi. Būtų tiesiog apvažiavęs, kirtęs ištisinę liniją, išvengdamas susidūrimo. Gavosi, kad jis dar kartą suko, nes nematė, visiškai nežiūrėjo. „Audi 80“ automobilį pastebėjo iš toli, atrodė, kad jis stovėjo arba lėtai važiuoja, bet kai priartėjo, matė, kad jis juda ir išsuko į pagrindinį kelią, kai buvo labai ne daug atstumo. Lauke buvo šviesu. Iš pradžių nematė automobilio „Audi 80“ galinių šviesų, posūkio tai tikrai nebuvo. Kažkodėl policijos aikštelėje posūkis atsirado ir nuotraukos buvo ištrintos ir eismo įvykio schema. Prokurorė po trijų mėnesių pasakė, kad nuotraukų nuo pat pradžių nebuvo. Nuotraukos šiaip nedingsta. Jis pridėjo savo darytas nuotraukas, automobilio šoninio sugadinimo, bet kodėl ekspertams tai nebuvo nusiųsta nežino. Jis bandė jį aplenkti ir išvengti susidūrimo, kad dar kartą suks jis neįtarė. Vieną kartą užtvėrė kelią „Audi 80“, o kitą kartą, sukdamas jį nustūmė nuo kelio. Kelią užtvėrė ant pagrindinio kelio, dar kai išvažinėjo iš stotelės. Susidūrimas įvyko ant pagrindinio kelio. Automobilis „Audi 80“ buvo patrauktas nuo susidūrimo vietos, jis iš lėto važiavo, kažkur ant 10 km/val., vos riedėdamas į šalutinį kelią. Prašo pripažinti V. B. kaltu ir gal teises atimti kokiems 5 metams. Dėl ieškinio buvo 500 eurų dėl advokato, nes buvo priverstas samdytis advokatą. Už žalą niekas neatlygino, draudimas mamai atlygino nebent, nes mašina buvo mamos. Neturtinė žala, tai patirti išgyvenimai r stresas sugaištas laikas, daug reikėjo susirašinėti, nes iš pradžių kaltė krito jam ir reikėjo įrodyti, kad jis nekaltas. Reikėjo važinėti į (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą. Iš viso palaiko 1 060,00 eurų ieškinį.

29.4. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji J. V. parodė, kad nukentėjusysis T. V. yra jos sūnus, automobilis „VW Passat“ priklauso jai nuosavybės teise. Kai iš sūnaus gavo žinutę, paskambino ir sužinojusi kuri vieta iš karto ten nuvažiavo. Kai atvažiavo į įvykio vietą, buvo greitosios pagalbos automobilis, policija apžiūrėjo, ėmė parodymus. Kai „Audi 80“ stovėjo su įjungtu avariniu, tai tikrai nedegė posūkis. Dar keli vairuotojai buvo sustoję ir policijos pareigūnams sako, ar pažymėjote, kad nedega kairys žibintas, tai pareigūnai sakė, kad pažymėjo. Kai atvažiavo policijos ekipažas, kai apklausinėjo pačius vairuotojus, tai V. B., parodė, kad jis nuo kelkraščio, kur autobusų stotelė, išvažinėjo į pagrindinį kelią ir policijos pareigūnas žymėjosi. O kai jos sūnų ir jį nuvežė į policijos komisariatą, lygiai taip pat policijos komisariate buvo pabraižyta schema, pažymėtos stotelės, pažymėta iš kur išvažiavo, o paskui kai praėjo daugiau nei pusę metų, kai pradėjo reikšti kaltinimus T. V. ir leido susipažinti su bylos medžiaga, tai jiems buvo šokas, nes buvo visiškai pakeistas šitas įvykis, kitaip pateikta situacija. T. V. sužalojimų nepatyrė, vairuodavo atsakingai, neviršindavo greičio. Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti jos sūnui, patyrė išgyvenimus, nes nesitikėjo. Jei viskas būtų užfiksuota kaip buvo, kaip rodė, tai nebūtų reikėję įrodinėti, nes viskas būtų apiforminta tinkamai. Sūnui buvo šokas ir jis labai pergyveno. Jai taip pat depresija buvo prasidėjus, turėjo gerti medikamentus. Automobilis buvo neberemontuojamas, bet draudimas sumokėjo. Ieškinį palaiko. Įvykio vietoje iš pradžių policijos pareigūnai liepė parodyti jos sūnui, kaip viskas buvo, tada V. B. rodė, kad įvažinėjo į pagrindinį kelią. Jo klausė, kurioje apytiksliai vietoje jis įvažiavo į pagrindinį kelią, tai jis rodė, kad va čia. Jis rodė, kur įvažiavo į pagrindinį kelią ir šiek paėjęs apytiksliai parodė, kur buvo susidūrimas. V. B. nesakė, ką darė stotelėje.

Žemesnės instancijos teismas

29.5. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į paskaitas. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, todėl gana gerai viską matė. Buvo šiek tiek nusisukęs, kalbėjo su kolega L. M., bet kai T. pasakė „ką jis čia daro“, jis matė kaip automobilis išvažinėjo iš stotelės be posūkio ir tada T. V. suko į kairę, bandydamas išvengti smūgio. Manevro vairuotojas nebaigė ir toliau suko į kairę, to pasėkoje buvo smūgis į pertvarą tarp priekinių ir galinių durelių, ko pasėkoje jam lūžo stuburas dvejose vietose. Kai V. pasakė, ką jis daro, atsisuko. Pamatė priešais automobilį. Nematė, nei kad būtų degęs posūkis, nei kad kažkas kitas būtų įjungtas. Posūkio tikrai nebuvo, nes mirksi ir matai, o dėl šviesų negali šimtu procentų pasakyti, bet mano, kad ir šviesų nebuvo. Atstumas nebuvo didelis, kad stabdyti. Jis iš savo kampo matė, kad buvo išvažiuota iš stotelės ir tiesiai link (duomenys neskelbtini) nusukimo. Nepasakys, ar T. V. bandė stabdyti, tik žino, kad bandė išvengti smūgio, rikiuodamasis į kairę, nes iš priekio nebuvo automobilių, buvo tuščias kelias. Po to T. pradėjo sakyti, kad filmuoti, kad nebėgtų, jis kiek galėjo atsisuko, tai matė kaip buvo patraukta mašina iš pagrindinio kelio į kelkraštį. Po to jis išlipo iš mašinos ir laukė greitosios mašinos, kai greitoji atvažiavo, jį išvežė, todėl kas vyko toliau negali papasakoti. Jis patyrė stuburo lūžius, dar buvo L3 kompresinis skyrelinis lūžis, kas byloje nėra pažymėta, čia paskutinius tyrimus pasidarė. Jo civilinis ieškinys yra 10 000,00 eurų. 3 000,00 išmokėjo draudimo bendrovės. Iš kaltininko prašo 8 000, 00 eurų, iš draudimo 2 000,00 eurų. Iš įvykio vietos buvo patrauktas „Audi 80“ automobilis ir buvo pavažiuota iš susidūrimo vietos į šalikelę. Negali pasakyti, kiek metrų patraukė automobilį. Kai V. atvažiavo, greitoji jį buvo išvežusi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. V. B. buvo atvažiavęs pas jį, siūlė tartis, siūlė pinigų, kad atsiimtų ieškinį, tačiau, suma, kurią jis siūlė, neatitiko patirtų sužalojimų.

29.6. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji T. T. parodė, kad kai įvyko eismo įvykis važiavo kartu su kolegomis į (duomenys neskelbtini) kolegiją (duomenys neskelbtini) mieste, Informacinių technologijų fakultetą. Paskaitos prasidėdavo 9 valandą, bet kadangi mokėsi ištisiniu būdu, tai vykimas į paskaitas neprivalomas. Įvykio dieną jie vyko į atsiskaitymą, todėl galėjo atvykti bet kuriuo metu, nes atsiskaitymai vykdavo visą dieną. Kadangi jie mokėsi ne vienoje grupėje, tai dažniausiai važiuodavo ne kartu, tačiau tą dieną važiavo vienu automobiliu. Įvykio metu ji sėdėjo galinėje sėdynėje už keleivio. Jai kelio nesimatė. Prieš įvykį ji su L. kalbėjo apie tvarkaraščius, kaip tik buvo iš rankinės juos išsitraukusi, paklausė ar galės kartu grįžti. Dėjo tvarkaraščius į rankinę ir tokiu būdu nematė nei kelio, nieko. Pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę, išlipo iš mašinos, kiek prisimena lyg visi buvo lauke, greitoji buvo atvažiavusi, A. teikė pagalbą. Prie jos priėjo nepažįstama moteris, pasiūlė nuvežti į gydymo įstaigą. Ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Buvau šoko būsenoje, kai išlipo jai kiti pasakojo, jog galvojo, kad ji numirė. Suprato, kad jie prie medžio, lyg A. buvo skausmai galvoje. Daugiau nelabai ką žino, nes ją atgavus sąmonę išvežė į ligoninę. Negali pasakyti, kurioje vietoje susidūrė, nei kokiam kilometre, nes buvo praradusi sąmonę. Automobilį, kuriuo ji važiavo, vairavo Tomas. Susidūrimo visiškai nematė. T. tikrai labai atsakingas, mažai kalba. A. visada priekyje sėdėdavo, tai telefoną žiūrėdavo, paskaitoms ruošdavosi ar kažką šiaip žiūrėdavo, o ji su L. kalbėjo. Ji sėdėjo už A. Č.. Po viso įvykio, po visko, atgavus sąmonę suprato, kad smūgis buvo į jos pusę. Dešinėje pusėje buvo ruoželiai supjaustyti nuo stiklo, tai ji atsitrenkė galva į stiklą, prarado sąmonę ir po to dar kartą atsitrenkė į sėdynę, jai guzas atsirado. Ji jau apylinkės teisme minėjo, kadangi tarp jos ir T. bei kitų ekipažo narių yra nemažas amžiaus skirtumas, tai jei jie nebūtų atsakingi, tai ji su jais ir nevažiuotų į paskaitas. T. tikrai labai atsakingas. Ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų neturi.

29.7. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis L. M. parodė, kad įvykio metu jis sėdėjo gale už vairuotojo ir su T. aptarinėjo grafikus ir išgirdo T. sakant: „ką jis daro“. Pamatė mašiną, išvažiuojančią iš autobuso stotelės, T. bandė aplenkti, bet gavo smūgį į šoną. Tik T. pasakė, kad nebevaldo, jis susigūžė į gemalo pozą, susilenkė prie sėdynės, jog laukti smūgio, nes matė artėjančius medžius. Kaip ir T. sakė, T. yra atsakingas vairuotojas, jis neseniai buvo pabaigęs dviejų metų tą vadinamą „klevo lapą“, jis niekada neviršindavo greičio, ramiai važinėdavo, kitą kartą net atsibosdavo, sakydavo, kad greičiau, nes pavėluos, bet jis niekada su jais važiuodamas neviršindavo greičio. Pats smūgis buvo kai automobilis „Audi 80“ atsitrenkė dar prieš posūkį į (duomenys neskelbtini) , o kai jie atsitrenkė, stovėjo tarp medžių. T. liepė žiūrėti numerius, kad nepabėgtų, bet automobilis sustojo už posūkio, arčiau į (duomenys neskelbtini) pusę. Kiek suprato, V. norėjo suktis į (duomenys neskelbtini), tačiau nepasuko, nes pasimaišė jų mašina. Matė, kad yra autobusų stotelė ir gale autobusų stotelės stovi automobilis, išsukinėja į kelią be posūkio ženklo. Matėsi, kad automobilis juda link važiuojamosios dalies. Mano, kad T. V. aplenkdamas norėjo išvengti susidūrimo, nes greitis vis tiek 80-90 km/h, o išsukant automobiliui nenorėsi trenktis į save, tai norisi aplenkti per vieną ar kitą pusę. Jis gal būtų bandęs stabdyti, bet kelio danga buvo šlapia, tai būtų tikriausiai atsitrenkę į galą. Jis nematė posūkio. Iš dešinės žvyrkelis, ta dešinė pusė kaip ir pavojingesnė, V. kirto ištisinę juostą, bet jis pasirinko taip, nes priešais nebuvo nei vienos mašinos ir iš kairės buvo daugiau vietos. Nei iš priekio, nei iš galo daugiau automobilių nebuvo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) priešais posūkį į (duomenys neskelbtini) buvo gautas smūgis į šoną. Susidūrimas įvyko ant pagrindinio kelio. Buvo vienas susidūrimas, paskui kiek supratau pagal T. veiksmus, jis prarado mašinos valdymą ir jie čiuožė link medžių už posūkio į (duomenys neskelbtini).

30. 2016 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, schema ir fotolentelės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, sankryžoje į (duomenys neskelbtini) kaimą susidūrė automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą yra šukės, kurios yra šalutiniame kelyje. Taip pat protokole buvo nurodyta, jog autobusų stotelė į (duomenys neskelbtini) pusę yra 41 m atstumu nuo autobusų stotelės esančios (duomenys neskelbtini) kryptimi, o stotelė (duomenys neskelbtini) kryptimi yra 88 metrų atstumu nuo posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vidurio linija siaura, ištisinė, kuri tęsiasi 220 metrų (t. 1, b. l. 71-74, 75-89, 90, 91, 94-98, 99-102).

31. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis. Protokole pažymėta, kad apšvietimo signalų prietaisų būklė – dėl apgadinimų nepatikrinta (t. 1, b. l. 103-108). 2017-12-28 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse pažymėta, kad po apžiūros paimti iš automobilio priekinio ir galinio posūkio žibintai (t. 1, b. l. 103-108).

32. 2016 m. gruodžio 22 d. informacija pateikta iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. K. (t. 1, b. l. 109), o automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. V. (t. 1, b. l. 118).

33. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1, b. l. 110-117). 2017 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1, b. l. 119-130).

34. 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Č. kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 103-104). 2018 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasėkoje išliekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimą padaryto sužalojimo pasėkoje. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4, b. l. 187-188). 2018 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 195).

35. 2016 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. M. kliniškai nustatytas blauzdos sumušimas. Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 148-149).

36. 2017 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T. T. kliniškai nustatyta paviršinės muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 183-184).

Žemesnės instancijos teismas

37. 2016 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 4, b. l. 86).

38. 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio priekinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima. Tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. (t. 2, b. l. 5-6).

39. 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog: šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio šono priekinę dalį (priekinį sparną) dešinio šono priekine dalimi, atsitrenkė iš paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“. Susidūrimas tarp automobilių įvyko už pagrindinio kelio važiuojamosios dalies ribų, automobiliams sankryžoje jau įvažiavus į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, o susidūrimo metu tarp automobilio ,,VW Passat“ dešinio šono ir automobilio ,,Audi 80“ kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po šio smūgio automobilis ,,Audi 80“ buvo atblokštas į dešinę bei dar pavažiavęs sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tuo tarpu automobilis ,,VW Passat“ toliau judėjo į priekį, pervažiavo įstrižai šalutinį kelią ir nuvažiavęs nuo kelio apie 24 km/h greičiu priekine dalimi dar atsitrenkė ir į medžius bei liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrą tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posūkio manevrą, nusuko į kairę ir šalutiniame kelyje atsitrenkė į jį, o taip pat šio eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas (t. 1, b. l. 149-159).

40. 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina: šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi - sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu-važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 71 km/h greičiu, dešiniuoju šonu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. Susidūrimo metu, automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas nusuko automobilį į dešinę ir efektyviai stabdomas automobilis sustojo sankryžos tolimesniame kampe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo, automobilis ,,VW Passat“ toliau efektyviai stabdomas pervažiavo kelią link (duomenys neskelbtini) ir miške, apie 25 km/h greičiu, priekine dalimi kiek kairiau vidurio, sustojo atsitrenkęs į medį. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Susidūrimo momentu tarp automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. Susidūrimo metu automobilis ,,VW Passat“ judėjo apie 71 km/h greičiu. Po susidūrimo automobilio ,,VW Passat“ judėjimo greitis buvo apie 68 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. Susidūrimo metu automobilis ,,Audi 80“ judėjo apie 34 km/h greičiu. Po susidūrimo automobilio ,,Audi 80“ judėjimo greitis buvo apie 34,6 km/h. Prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 187-196).

Žemesnės instancijos teismas

41. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų bylos, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. T. V., kuris vairavo automobilį „VW Passat“, ir V. B., kuri vairavo automobilį „Audi 80“. Pažymėtina tai, kad kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų. V. B. kaltinime inkriminuota, kad jis pažeidė 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas nurodo, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 141 punktas numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

42. Byloje esantys ekspertizių aktai ir ekspertų parodymai bei Valstybės įmonė ,, (duomenys neskelbtini) regiono keliai“ pažyma, patvirtina, kad KET pažeidė ir T. V., t. y. KET 3 priedo 1.1 punkto ir 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta. Taigi bylos duomenys rodo, kad KET eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, akivaizdžiai pirmenybę teikdamas automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo T. V. padarytam KET pažeidimui (lenkimui neleistinoje vietoje, kertant ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją), nors šis pažeidimas savaime nebūtų galėjęs sukelti avarinę situaciją, jeigu V. B. vairuojamas automobilis sankryžoje sukdamas į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nebūtų užtvėręs kelio jį lenkusio automobilio ,,VW Passat“, vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį. Pažymėtina, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojo T. V. veiksmai: lenkimas nelestinoje vietoje, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, sukimas dar kairiau ir susidūrimas su kelią jam užtvėrusiu „Audi 80“ automobiliu buvo ne jo paties padaryto pažeidimo, o V. B. padaryto pažeidimo pasekmė, ir turi būti vertinama kaip natūrali T. V. reakcija į susidariusią avarinę situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamas eismo įvykis technine prasme kilo būtent dėl vairuotojo V. B. KET pažeidimų ir jo neatsargių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

44. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių V. B. parodymus, kad jis posūkį į kairę iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą pradėjo daryti įsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad atstumas iki jo artėjančios transporto priemonės apie 150 metrų buvo saugus, kad jis nematė, jog linko jo artėjantis automobilis būtų pradėjęs lenkimo manevrą ar rodęs posūkį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusieji T. V., A. Č., L. M., T. T. patvirtino, jog V. B. vairuojamas automobilis staiga išvažiavo iš autobusų stotelės į važiuojamąjį dalį, nerodė kairio posūkio ir truputį pavažiavęs tiesiai vėl suko į kairę, taip sudarydamas kliūtį jį bandžiusiam aplenkti T. V.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį.

45. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo nenuoseklūs ir netikslūs, tačiau akivaizdu, kad šių asmenų parodymai paneigė V. B. parodymus apie jo manevro saugumą:

45.1. T. V. parodė, kad važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, pastebėjo, kad ,,Audi 80“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą, važiavo 20-30 km/h greičiu. Siekdamas išvengti susidūrimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi 80“, nes priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, kirto ištisinę vidurio liniją ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis ,,Audi 80“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas ištisinę vidurio liniją, nes dar nebuvo privažiavęs posūkio į kairę pusę, kur jau yra brūkšninė linija. Kadangi automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles ties veidrodėliu. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

45.2. A. Č. patvirtino, kad matė, jog skersai visą važiuojamąją dalį važiavo raudonos spalvos ,,Audi 80“ markės automobilis. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu ir, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. T. bandė minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės. ,,Audi 80“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T., bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi 80“ trenkėsi į T. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, į dešinės pusės galines dureles. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

45.3. L. M. patvirtino, jog matė, kad dešinėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis. Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). T., bandydamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tą automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Ir tą akimirką į važiuojantį T. automobilį, į dešinės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

45.4. Aplinkybę, kad į nukentėjusiojo T. V. automobilį trenkėsi kitas automobilis, vairuojamas V. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusioji T. T., nurodžiusi, kad važiuojant staiga pajuto stiprų smūgį ir prarado sąmonę, pagal sužalojimus atsitrenkė į jos dureles. Remiantis parodymais ji sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme.

46. Remiantis aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų parodymais, jie visi patvirtino, kad automobilis ,,Audi 80“ suko staiga į kairę pusę (pagrindinį kelią), o T. V., siekdamas išvengti susidūrimo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau ,Audi 80“ automobiliui pasukus dar kairiau, įvyko susidūrimas (į dešinę T. V. vairuojamo automobilio pusę trenkėsi ,,Audi 80“ automobilis, vairuojamas V. B.). Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu minėti liudytojai savo parodymus patvirtino, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti. Netikėti šiais liudytojų parodymais, priešingai nei teigiama apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusieji analizuojamo eismo įvykio aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, esminių prieštaravimų jų parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant V. B. kaltės klausimą. Juo labiau, kad juos patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas R. K. taip pat parodė, kad įvykio vietoje ,,Audi 80“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo“, o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad T. jam pasakė, kad ,,Audi 80“ vairuotojas nerodė posūkio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi 80“ manevro, todėl ir įvyko susidūrimas. Liudytojas V. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įformino įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Liudytojas V. A. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą rado du automobilius. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietą, jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patruliai. Nors šie liudytojai nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuoti automobilių ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“ apgadinimai (automobilio ,,Audi 80“ apgadinta priekinė dalis, o ,,VW Passat“ – priekinė dalis ir dešinės pusės šonas) (t. 1, b. l. 103-108, 119-130) patvirtina, kad automobilis ,,Audi 80“ pirmas savo priekiu atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ dešinę pusę ir leidžia teigti, kad automobilis „Audi 80“ dar nebuvo pasukęs į kairę tiek, kad nebūtų galima jo lenkti iš kairės. Tai sutampa su minėtų nukentėjusiųjų parodymais ir 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu eismo įvykio eigos mechanizmu.

47. Dėl apylinkės teismo argumento, jog nebuvo nustatytas faktas ar veikė V. B. kairio posūkio lemputė, pažymėtina, kad nukentėjusieji A. Č., L. M., T. V. nuosekliai tvirtino, kad automobilio „Audi 80“ kairys posūkis prieš pradedant manevrą nemirksėjo. Liudytojai V. S., V. A., G. S., R. M. taip pat negalėjo patvirtinti, jog įvykio vietoje rado automobilį „Audi 80“ su mirksinčiu kairiu posūkiu. Eismo įvykio vietos apžiūros schemoje nebuvo pažymėta, kad automobilio „Audi 80“ kairys posūkio žibintas degė, tai patvirtina ir šios schemos priedai (fotonuotraukos – t. 1, b. l. 76,77,78), kur matosi, kad dega tik dešinys posūkio žibintas (įjungtas avarinis signalas), o kairys posūkio žibintas nedega. Įvykio schemoje nėra pažymėta, kad kairys posūkio žibintas veiktų (mirksėtų). 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio priekinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima. Tyrimui pateikta automobilio “Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio galinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima (t. 2., b. l. 5-6). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus ekspertizės išvadas, kad kairio posūkio lemputės buvo techniškai tvarkingos ir eismo įvykio metu turėjo šviesti jei buvo įjungtos bei nukentėjusiųjų parodymus, kad jie nematė automobilio „Audi 80“ mirksinčio kairio posūkio, darytina išvada, kad V. B., staigiai sukdamas į šalutinį kelią, esantį kairėje pusėje posūkio nerodė.

48. Nors apylinkės teismas kaltinamojo V. B. parodymus viso proceso metu laikė nuosekliais, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš V. B. parodymų apylinkės teisme, jis neigė savo kaltę, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl eismo įvykio buvo pripažinęs ir bandė tartis su nukentėjusiuoju A. Č. dėl žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 72-73, 76-80). Aplinkybę dėl pokalbio apie susitaikymą ir bandymo tartis dėl žalos atlyginimo patvirtino ir liudytojas A. Č. (t. 2, b. l. 30-33, 41-44, 45-47, 91-93, 94-96). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

Žemesnės instancijos teismas

49. Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis V. B. savo kaltės apylinkės teisme ir nepripažino, tačiau jis neneigė, kad išvažiavo automobiliu ,,Audi 80“ iš (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini). Išleidęs keleivę autobusų stotelėje, pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą, apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostą kairiau. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų. Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posūkio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtą punktyrinę liniją, rodė kairį posūkį ir pasuko į kairę. Pradėjus sukimo manevrą į kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iš paskos važiavęs automobilis (t. 4, b. l. 76-78). Taigi, iš esmės V. B. patvirtino, kad matė iš paskos jo važiuojantį automobilį „VW Passat“, atliko posūkio manevrą į kairę ir susidūrė su iš paskos važiavusiu T. V. automobiliu, kas iš esmės atitinka ekspertizės akte nurodyta eismo įvykio eigos mechanizmą.

50. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. B. buvo sustojęs priešingos kelio pusės stotelėje, nes A. K. turėjo bilietą į (duomenys neskelbtini) ir teisme patvirtino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Kaip matyti V. B. nuosekliai tvirtino, kad keleivę (liudytoją A. K.) išleido autobusų stotelėje, esančioje kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi), po to pavažiavo į priekį ((duomenys neskelbtini) kryptimi), kelyje apsisuko posūkio į (duomenys neskelbtini) vietoje ir tuo pačiu keliu ((duomenys neskelbtini) kryptimi) nuvažiavo link posūkio į (duomenys neskelbtini), o prieš sukdamas į (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele (duomenys neskelbtini) kryptimi, pradėjo rodyti kairįjį posūkį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. K., nurodžiusi, kad V. automobiliu vežė ją iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), autobusas iš stotelės turėjo išvažiuoti 09.00 val. V. ją išleido stotelėje, kuri yra žiūrint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kryptimi. Ją išleidęs V. pavažiavo truputį į priekį. <...> apsisukinėdamas V. buvo įjungęs kairį posūkį, tada apsisuko, o po to pavažiavo į priekį ir rodydamas kairį posūkio signalą ruošėsi sukti į kairę-link (duomenys neskelbtini). <...> Matė, kad V. suka į kairę pusę, o tuo pačiu momentu dideliu greičiu pralėkė kita mašina, tada V. mašina sustojo, taip ir neužsukusi į kairę, o tos kitos mašinos jau nesimatė. Aplinkybę, kad A. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojos pateiktas autobuso bilietas (t. 4, b. l. 31). Vis dėlto, šios aplinkybės, priešingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, kad V. B. staiga pajudėjo iš kitoje kelio pusėje esančios autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi ir įvažiavo į jų važiuojamąją kelio dalį, nerodydamas kairio posūkio, o T. V., bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę bandydamas apvažiuoti V. B. automobilį ir jį aplenkti iš kairės. Todėl tai, kad V. B. liudytoją A. K. išleido autobusų stotelėje, esančioje kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) kryptimi), nėra priežastiniu ryšiu susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, automobilių susidūrimas įvyko ne V. B. išvažinėjant iš autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tiek V. B., tiek ir A. K. patvirtino, kad išleidęs liudytoją kitoje kelio pusėje, V. B. pavažiavo į priekį ir apsisuko ketindamas grįžti į (duomenys neskelbtini). 2016-10-22 įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 77-asis kilometras, sankryža į (duomenys neskelbtini) kaimą (t. 1, b. l. 71-74,75-91, 94-98, 99-102). Nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė, kad susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje, ant ašinės linijos apie 30 metrų iki posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Ekspertas V. Š. bei specialistas L. A. taip pat duodami parodymus patvirtino, kad automobilis „Audi 80“ pradėjo sukti skersai važiuojamosios kelio dalies per anksti, neprivažiavęs šalutinio kelio.

51. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Šioje byloje pateiktos dvi specialistų išvados, atsakančios į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. 2017-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog : automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio šono priekinę dalį (priekinį sparną) dešinio šono priekine dalimi, atsitrenkė iš paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“. Susidūrimas tarp automobilių įvyko už pagrindinio kelio važiuojamosios dalies ribų, automobiliams sankryžoje jau įvažiavus į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, o susidūrimo metu tarp automobilio ,,VW Passat“ dešinio šono ir automobilio ,,Audi 80“ kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po šio smūgio automobilis “Audi 80“ buvo atblokštas į dešinę bei dar pavažiavęs sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tuo tarpu automobilis ,,VW Passat“ toliau judėjo į priekį, pervažiavo įstrižai šalutinį kelią ir nuvažiavęs nuo kelio apie 24 km/h greičiu priekine dalimi dar atsitrenkė ir į medžius bei liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrą tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posūkio manevrą, nusuko į kairę ir šalutiniame kelyje atsitrenkė į jį, o taip pat šio eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai,- vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas (t. 1, b. l. 142-153). 2017-11-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi- sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu- važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 71 km/h greičiu, dešiniuoju šonu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. Susidūrimo metu, automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas nusuko automobilį į dešinę ir efektyviai stabdomas automobilis sustojo sankryžos tolimesniame kampe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo, automobilis ,,VW Passat“ toliau efektyviai stabdomas pervažiavo kelią link (duomenys neskelbtini) ir miške, apie 25 km/h greičiu, priekine dalimi kiek kairiau vidurio, sustojo atsitrenkęs į medį. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Susidūrimo momentu tarp automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai-kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo,- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai- sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 187-196). Specialistas L. A. tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino pateiktą išvadą ir nurodė, kad V. B. posūkio į kairę manevrą pradėjo anksčiau nei prasidėjo šalutinis kelias, t. y. kirsdamas ištisinę liniją. Ekspertas V. Š. taip pat tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje patvirtino savo ekspertizės išvadas ir nurodė, kad susidūrimas įvyko todėl, jog V. B., darydamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido jį lenkiančio T. V. automobilio. Ekspertas nurodė, kad eismo įvykį sąlygojo tai, kad ,,Audi 80“ vairuotojas bet kokioje susidariusioje situacijoje ar ten buvo sudaryta kliūtis ar nebuvo, jis turėjo leisti baigti lenkimą neleistinoje vietoje ,,VW Passat“ vairuotojui. „Audi 80“ veiksmai prieš eismo įvykį, kada “Audi 80“ vairuotojas pradėjo daryti kairį posūkį, neleistinoje vietoje buvo lenkiantysis automobilis ir tai buvo daryti nesaugu. Atkreiptinas dėmesys, kad abu ekspertai apklausiami nurodė, kad V. B. posūkio į kairę manevrą pradėjo per anksti, dar neprivažiavęs šalutinio kelio, kas teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia V. B. argumentus, kad jis priartėjo prie kairės kelio ženklinimo linijos ir privažiavęs šalutinį kelią pradėjo sukti į kairę, o susidūrimas įvyko ne pagrindiniame, bet šalutiniame kelyje.

52. Sprendžiant iš atliktų tyrimų matyti, kad jeigu automobilio „VW Passat“ vairuotojas prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje būtų sulėtinęs greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavęs sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pritartina ekspertizės aktuose padarytoms išvadoms, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Passat“ vairuotojo T. V. veiksmai, t. y., kad kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, tačiau pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis teisėjų kolegijos vertinimu yra tai, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojas V. B., sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas V. Š., duodamas parodymus teisme patvirtino, kad prieš sukant į kairę yra persirikiuojama, paliekama iš paskos važiuojančiai transporto priemonei vietos apvažiuojant iš dešinės pusės, tačiau šiuo atveju V. B. įvažiavo į T. V. važiavimo juostą staiga ir T. V. neturėjo techninės galimybės lenkti iš dešinės pusės, todėl buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Kaip jau buvo minėta, V. B. pats patvirtino, kad matė T. V. atvažiuojantį automobilį, todėl laikydamasis KET turėjo įsitikinti, kad įvažiuoti iš kelkraščio (autobusų stovėjimo stotelės) į pagrindinį kelią yra saugu, prieš sukdamas į kairę turėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau sudarė kliūtį ir nedavė kelio T. V. vairuojamai transporto priemonei, kurios judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko T. V. buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešą ir bandyti aplenkti V. B. automobilį, kad išvengtų susidūrimo, tačiau V. B. staigiai pradėjus posūkio manevrą į kairę, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, užkirto kelią ir sudarė kliūtį T. V. automobiliui, todėl įvyko susidūrimas. Pažymėtina, kad nors V. B. ir nurodė, kad žiūrėjo į automobilio veidrodėlius, kad įsitikintų ar nėra iš paskos važiuojančių automobilių, tačiau vienkartinio pasižiūrėjimo nepakanka, nes šiuo atveju sukant į kairį šoną ir kertant kitą važiuojamojo kelio juostą, reikia žiūrėti į veidrodėlius tiek kartų, kad įsitikinti, jog atlikti posūkio manevrą yra saugu. Juolab, kad kaip matyti iš paties V. B. parodymų jis matė iš paskos važiuojantį T. V. vairuojamą automobilį, todėl turėjo įvertinti savo veiksmus ir norimi atlikti posūkio manevro saugumą.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. V. veiksmai, lenkimas pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lėčiau važiavusio automobilio, pats savaime yra pavojingas ir keliantis grėsmę eisme dalyvaujantiems asmenims. Sutiktina, kad aptariamoje situacijoje T. V. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo kilimo sąlyga. Nors ir neginčijamai nustatyta, kad T. V. galėjo ir turėjo matyti V. B. vairuojamą automobilį, tačiau jis negalėjo numatyti V. B. daromų šiurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Jeigu V. B. prieš sankryžoje pasukant į kairę, būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir būtų praleidęs neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį automobilį ,,VW Passat“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. T. V. būtent dėl netinkamų V. B. manevrų kelyje buvo priverstas išvažiuoti į kairiąją kelio pusę, taip siekdamas išvengti susidūrimo.

Žemesnės instancijos teismas

54. Bylos duomenimis, V. B. vairuojamas automobilis staiga persirikiavo į T. V. važiuojama kelio juostą, taip sudarydamas kliūtį T. V. vairuojamam automobiliui ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, posūkio į kairę manevrą pradėjo neprivažiavęs šalutinio kelio ir nedavęs kelio jį lenkiančiam T. V. automobiliui. Apklausiamas tiek apylinkės teisme, teik ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertizės aktą pateikęs ekspertas V. Š., patvirtino, kad V. B. prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį automobilį ,,VW Passat“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, V. B. veiksmai vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi kaip ir jis pats nurodė, matė automobilį „VW Passat“ ir tikėjosi, kad spės pasukti į kairę, tačiau, kaip matyti iš turimų duomenų, nesustojo visiškai prieš manevro atlikimą ir dar kartą nepasižiūrėjo į veidrodėlį bei neįsitikino, kad atlikti posūkio į kairę manevrą yra saugu, nors privalėjo tai padaryti. Atsižvelgiant į ekspertizių išvadas matyti, kad nors ir T. V. neleistinoje vietoje lenkė V. B. vairuojamą automobilį, tačiau pastarasis turėjo galimybę ir privalėjo sustoti ir praleisti jį lenkiantį automobilį, ko reikalauja KET 101 punktas, numatantis, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šis KET 101 punkto reikalavimas yra besąlyginis, tai yra, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsitikinti prieš darant manevrą, persirikiavimą, ar kertant eismo juostą, ar tai saugu, ar nesutrukdys kitam eismo dalyviui. Taip pat KET 128 punktas, numatantis, kad jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent V. B. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga, nes jis, pajudėdamas nuo autobusų stotelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, elgėsi nerūpestingai, tinkamai neįvertino atstumo iki T. V. iš galo artėjančio automobilio ir jo greičio, sudarė šiam kliūtį pagrindiniame kelyje, dėl ko T. V. buvo priverstas lenkti neleistinoj vietoje lėtai važiuojantį V. B., o vėliau, keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas link (duomenys neskelbtini), nepraleido jį lenkiančio T. V. vairuojamo automobilio, nors privalėjo besąlygiškai leisti T. V. užbaigti pradėtą lenkimo manevrą ir jam netrukdyti.

55. Priešingos išvados neleidžia daryti ir išteisintojo V. B. gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad remiantis papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 94–102), atstumas, kurį turėjo nuvažiuoti abu eismo įvykio automobiliai nuo autobusų stotelės ((duomenys neskelbtini) kryptimi) iki posūkio į (duomenys neskelbtini) yra 88 m, tačiau transporto priemonėms judant skirtingu greičiu ir vienai lenkiant kitą lėčiau važiuojančią transporto priemonę nurodytą atstumą neįmanoma susidurti už sankryžos. Kaip matyti iš byloje esančios 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės išvados duomenų, tuo metu kai automobilis „Audi 80“ pradėjo savo posūkio manevrą į kairę jis nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs maždaug 18,65 m atstumu ir važiuodamas 29 km/h greičiu susidūrimo vietą pasiekė per 1,7 s. Tuo tarpu automobilis „VW Passat“, V. B. pradėjus savo posūkio manevrą į kairę, važiavo kairiau automobilio „Audi 80“ ir buvo 37,1 m atstumu iki susidūrimo vietos bei važiuodamas 90 km/h greičiu pasiekė susidūrimo vietą per 1,7 s. Iš esmės ta pačios išvados nurodytos ir 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akte, kad automobiliui „Audi 80“ pradėjus posūkio į kairę manevrą, jis buvo nutolęs nuo susidūrimo vietos apie 22 m atstumu, o automobilis „VW Passat“, važiuojant leistinu 90 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo apie 41 m atstumu. Abi transporto priemonės, įvertinus tai, kad juda skirtingais greičiais, susidurtų po 1,78 s. Minėti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad V. B. automobilis staigiai pakeitė važiavimo kryptį, nuo kelkraščio (autobusų stotelės) važiuodamas lėtai ir stengdamasis išvengti susidūrimo T. V. pradėjo lenkimą kirsdamas ištisinę liniją, tuo tarpu V. B. neužilgo pradėjo posūkį į kairę, taip sudaręs kliūtį ir nepraleisdamas „VW Passat“, kuris važiavo žymiai greičiau ta kryptimi už V. B. vairuojamo automobilio.

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog nukentėjusysis turėdamas pareigą saugiai važiuoti keliu, turėjo galimybę automobilį “Audi 80“ ir jo judėjimo kryptį pastebėti, o pastebėjęs, laiku stabdyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo arba apvažiuoti jį iš dešinės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiuo vertinimu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis T. V. kelyje susidariusią situaciją vertinti ir priimti sprendimą turėjo, būdamas stresinėje būsenoje, vos per kelias sekundes. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad, siekdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, įsitikinęs, kad ten nėra transporto priemonių ir jis galės aplenkti “Audi 80“ automobilį. Nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė, jog nelenkė V. B. vairuojamo automobilio iš dešinės pusės, kadangi jam atrodė, kad neužteks važiuojamosios dalies tai saugiai padaryti, t. y. jo vairuojamo automobilio ratai tokiu atveju galėjo užvažiuoti ant kelkraštyje esančio neasfaltuoto kelio (žvyrkelio), kas didintų situacijos pavojingumą. Taigi, vertinant T. V. veiksmus, lenkimas per ištisinę kelio skiriamąją liniją buvo pateisinamas ir būtinas, siekiant išvengti galimo susidūrimo su V. B. vairuojamu automobiliu. Juo labiau, kad kaip jau minėta pradėjus lenkimo manevrą ir persirikiavus į priešpriešinio eismo juostą, kelias buvo tuščias, tiesus, todėl jis niekam neužkirto kelio važiuoti, nekirto V. B. automobilio judėjimo trajektorijos ir nesudarė kliūties. Tuo tarpu apylinkės teismo keliama versija, kad nukentėjusysis T. V. galėjo sustabdyti automobilį paneigta ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože lenkė lėčiau važiavusį automobilį “Audi 80“, o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

Žemesnės instancijos teismas

57. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis, neeliminuojant T. V. padarytų KET pažeidimų, kurie neatsiejamai susiję su įvykusiu eismo įvykiu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vis dėlto V. B. nusikalstamas nerūpestingumas lėmė eismo įvykio kilimą, t. y., aptariamoje situacijoje automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. B. neįsitikinimas, kad sukti į kairę yra saugu ir nepraleidimas jį lenkusio teisiai važiavusio T. V. vairuojamo automobilio „VW Passat“, apribojo jo galimybę išvengti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą. Juk net jei T. V. pažeidė KET ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei lenkė V. B. automobilį neleistinoje vietoje, tačiau jei V. B. būtų įsitikinęs, kad sukti į kairę yra saugu ir praleidęs jį lenkusį T. V. automobilį, t. y. nepažeistų KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo ir sužalojimų kitiems padarymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Č. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. M. ir T. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 103-104, 148-149, 183-184, t. 4, b. l. 187-188, 195). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – dviejų žmonių nežymiu ir vieno asmens nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kas atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (analogiškai šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinėse nutartyse Nr. 2K-450/2003, 2K-19/2007, 2K-297/2009, 2K-355/2013; Klaipėdos apygardos teismo apeliacinėje nutartyje Nr. 1A-198-174/2017).

58. Taigi, apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinusi įrodymus, nustatė, kad V. B., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus (2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija), tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

59. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. Č. apeliacinio skundo jis prašo skirti ekspertizę ir nustatyti tikrąjį dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo mąstą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio apelianto prašymo.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. Č. patirtas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 103-104). Iš esmės tas pats sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas ir 2018 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad nurodyta, kad A. Č. nustatyti sužalojimai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimą ir sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016-11-15 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nesikeičia (t. 4, b. l. 187-188). 2018 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 195). Apklausiamas apeliacinės instancijos 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje ekspertas S. J. patvirtino savo išvadą dėl A. Č. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas patvirtino, kad būklė yra gerėjanti ir tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada dėl 75 proc. darbingumo nustatymo, o procentai išvadose yra nurodyti daugiau kaip iliustracija, kad nustatytas sveikatos sužalojimo mastas neperžengia nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nepereina į sunkų (t. 6, b. l. 43-44). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, abejoti nukentėjusiajam A. Č. nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu ir byloje pateiktų eksperto išvadų patikimumu ir skirti pakartotinę ekspertizę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl bausmės

61. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis). V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis)), kaltės nepripažino, praeityje neteistas, yra baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. V. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę V. B., taip pat atsižvelgia ir į jį charakterizuojančią medžiagą: praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam, kadangi eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo T. V. veiksmai.

62. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

63. Nagrinėjamu atveju V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, V. B. buvo baustas už tai, kad vairavo mopedą, neturėdamas tam teisės (nusižengimas padarytas 2014 m. rugsėjo 4 d., t. 4 b. l. 88-89). Praėjus daugiau, nei metams, V. B. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o 2017 m. balandžio 13 d. padarė naują KET pažeidimą – viršijo leistiną greitį ir yra baustas administracine nuobauda. Nors ir padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, buvo sistemingo V. B. elgesio pasekmė, tačiau padaryti nusižengimai liudija tai, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti KET, elgtis neatsakingai. Įvertintina ir tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl vairuotojo neatsargumo, buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, kas sąlygojo ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą, todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

64. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

65. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. V. yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. B. priteisti 90 eurų išlaidų už automobilio transportavimą ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausęs automobilis ,,VW Passat“, kurio netekus į darbą turėjo vaikščioti pėsčiomis, patyrė nepatogumus. Dėl eismo įvykio įteikus pranešimą apie įtarimą jos sūnui T. V., ji patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją (t. 3, b. l. 13).

66. Nukentėjusysis T. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 500 eurų advokato išlaidoms, 60 eurų kelionės išlaidoms ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos, važinėti apklausas, negalėjo išvykti dirbti į užsienį (t. 3, b. l. 155-157). Teisėjų kolegijos vertinimu, 500 eurų patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, jų sumokėjimą patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti pinigų priėmimo kvitai, todėl jie priteistini iš kaltu pripažinto V. B.. Tuo tarpu duomenų, kurie pagrįstų realiai T. V. patirtas kelionės išlaidas, nėra pateikta, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

67. Nukentėjusysis A. Č. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų neturtinės žalos ir iš V. B. – 10 000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl patirtos traumos neteko 50 proc. darbingumo, dėl traumos reikėjo atidėti mokslus, o tai sugriovė planus buvusioje darbovietėje padaryti karjerą ir dirbti gerai apmokamą darbą. Negali aktyviai sportuoti, važinėti dviračiu, tėvams padėti atlikti buities darbus (t. 4, b. l. 136-147).

68. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

69. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusieji neabejotinai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama iš kalto asmens. Vis dėlto, byloje civiliniu atsakovu įtrauktas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ kviečiamas į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme neatvyko, neišsakė savo pozicijos dėl pateiktų civilinių ieškinių, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Byloje trūkstant duomenų apie nukentėjusiesiems civilinio atsakovo išmokėtą žalos atlyginimą bei nukentėjusiųjų patirtą žalą įrodančius dokumentus, nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiųjų T. V., J. V. ir A. Č. teisės reikalauti atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiesiems T. V., J. V., A. Č. pripažintina teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimai dėl ieškinių dydžių perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

70. Panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir priimant V. B. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį, daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Paketas Nr. 1 CD laikmena su garso įrašu iš BPC, paketas Nr. 2 nuotraukos prie įtariamojo T. V. apklausos protokolo ir paketas Nr. 3 kompaktinis diskas su nuotraukomis – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį dėl V. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 30 MGL dydžio (1130 eurų) bauda.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi V. B. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 mėnesių savanoriško sumokėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą terminą.

Taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį bei 68 straipsnį ir nuteistajam V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiesiems T. V., J. V. ir A. Č. pripažinti teisę į civilinių ieškinių dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš V. B. 500 (penkis šimtus) eurų nukentėjusiajam T. V. jo patirtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso įrašu iš BPC, nuotraukas pateiktas prie T. V. apklausos protokolo bei kompaktinį diską su nuotraukomis - palikti saugoti prie bylos.

Šis apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis