- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-640-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00513-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- UAB „Legal balance“, R. J.
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės R. J. 362,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 326,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitas išlaidas.
2. Nurodė, kad nuomotojas UAB „Be kredito“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovė– nuomininkė R. J. 2020-09-03 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Baldai Spinta-Dorrigo-(duomenys neskelbtini) 13 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Pradiniam kreditoriui iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, 2021-01-19 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 362,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 29,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 392,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,09 bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovės R. J. prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020-09-03 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovui kilnojamąjį daiktą – spintą Dorrigo-(duomenys neskelbtini) 285 Eur vertės 13 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, t. y. iš viso sumokėti 395,88 Eur.
6. 2021-01-19 tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į atsakovės R. J. skolą ieškovei UAB Legal Balance. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2021-01-20 UAB Legal Balance pranešimu, todėl sprendė, kad atsakovė skolą turi atlyginti ieškovei.
7. Nurodė, kad atsakovė valdė ir naudojosi išnuomotu daiktu, bet nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, nepranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir negrąžino išsinuomoto daikto, į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2020-12-11 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovė yra skolinga 362,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 362,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (362,89 Eur / 326,60 Eur), taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.
9. Teismas sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, todėl reikalavimą dėl 326,60 Eur delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 29,39 Eur (326,60 Eur * 0,05 proc. / 100 proc. * 180 d.) dydžio delspinigius, kurie teismo vertinimu yra protingo, sąžiningo, teisingo dydžio, užtikrinantys šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteikiantys nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui iš atsakovės 326,60 Eur delspinigių; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovės 137 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Nurodo, kad teismas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – ir VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi jos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Spinta-Dorrigo-(duomenys neskelbtini)) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
12. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatyme numatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas skundžiamu sprendimu sumažindamas mokėtinų netesybų dydį iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos..
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovės delspinigius visoje apimtyje.
18. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kurios netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė R. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – spinta Dorrigo -(duomenys neskelbtini) 13 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, daikto negrąžino. Pradinė kreditorė 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nurodė, kad jei skola nebus sumokėta per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, sutartis bus nutraukta ir perduota tretiesiems asmenims išieškoti skolą. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovę informavo 2020 m. sausio 20 d. pranešimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių, 362,89 Eur sumoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, jai kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą, viso 29,39 Eur sumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas.
21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, į tai, kad sutartį ji iš dalies vykdė ir kt. Tuo tarpu, nustatydamas, kokia delspinigių suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
22. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kt., jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių prašomus priteisti 326,60 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 29,39 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes - atsakovė yra vartotoja, 0,5 proc. delspinigių dydis jai yra neproporcingas, tokiu būdu juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesai yra nepagrįstai sureikšminami palyginus juos su vartotojo. Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimui, toks netesybų sumažinimas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, nuostatas, o tuo pačiu ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
25. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu šaldytuvu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
26. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, o atsižvelgė į jas, kaip padedančias nustatyti orientacinį dydį. Be to ir teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šiose nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio. Be to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 29,39 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių delspinigių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui, neatitiktų ir ieškovės galimai patirtiems nuostoliams.
29. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 str. 2 d.).
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.