- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-748-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14467-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 404,94 Eur skolą, 8,44 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra atsakovei priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, bet buto karšto vandens ir šilumos teikimo – vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos tinklų, todėl laikytina, kad neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už į butą pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 404,94 Eur skola. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 0,02 proc. tarifu ieškovė apskaičiavo mokėtinus 8,44 Eur delspinigius. Nurodė, kad atsakovės mokėjimai buvo užskaityti senesnėms skoloms, dėl kurių vyksta išieškojimas, o atsakovė prašymo užskaityti konkrečias įmokas nepateikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė išdėstyti skolos mokėjimą. Nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. gavo teisę į šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensavimą, todėl skolos suma turi pasikeisti. Atsakovės teigimu, ji atliko mokėjimus, tačiau ieškovė jų neužfiksavo. Be to, nors bute gyvena viena, ieškovė mokesčius skaičiuoja dviems gyventojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės K. K. priteisė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 404,94 Eur skolos, 8,44 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 8,69 Eur pašto išlaidų. Teismas sprendė išdėstyti sprendimo vykdymą per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei po 70,00 Eur, o mokant paskutinę įmoką padengti visą likusią teismo priteistą sumą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam šildymas tiekiamas iš centralizuotų sistemų, todėl, nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis) iš kurių ieškovei kilo prievolė tiekti šilumos energiją, o atsakovei – sumokėti jos kainą. Atsakovei pripažinus ir neginčijant, jog atsakovei priklausančiam butui teikta šilumos energija, teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad paskaičiavimai dėl mokėtinų sumų atlikti pagal skaitiklių parodymus apie bute suvartotą karštą vandenį ir šilumos skaitiklio bei daviklių parodymus dėl šilumos energijos bei buto plotą. Pažymėjo, kad dėl nurodyto bute gyvenančių ar deklaruotų asmenų skaičius neturėjo jokios įtakos apskaičiavimams, todėl nėra pagrindo pripažinti atliktų paskaičiavimų kaip klaidingų.
7. Teismas, susipažinęs su esančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. raštu, nustatė, jog atsakovės gaunamos pajamos ginčo laikotarpiu buvo 257,48 Eur. Sprendė, kad byloje atsakovei neįrodžius aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu jos pajamos buvo mažesnės ir jai priklausė kompensacija, laikė nepagrįstais atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus, jog skolos suma turi būti perskaičiuota dėl atsakovei priklausančios kompensacijos.
8. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti prašomos priteisti sumos ir dėl atliktų dalinių mokėjimų. Nustatė, kad atsakovė atliko ieškovei 233,80 Eur sumos dalinius mokėjimus ginčo laikotarpiu, tačiau jie paskirstyti senesnėms atsakovės skoloms padengti pagal išduotus vykdomuosius raštus. Pažymėjo, kad nėra byloje duomenų apie šalių sudarytą susitarimą dėl įmokų paskirstymo ar atsakovės nurodymo, kokios skolos apmokamos atliekant dalinius mokėjimus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė tik po bylos iškėlimo pageidavo, jog būtų atliktas įmokų paskirstymas už šioje byloje esantį ginčo laikotarpį, o ieškovė pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį turėjo atliekamais mokėjimais padengti senesnes skolas, laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovė nepagrįstai neįskaitė atsakovės sumokėtų įmokų už šios bylos ginčo laikotarpio skolą.
9. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už butui teiktą šilumos energiją buvo apskaičiuota 414,02 Eur mokėtina suma. Iš atsakovės atliktų mokėjimų buvo apmokėta 9,08 Eur suma, todėl ieškovės reikalavimą dėl likusios 404,94 Eur skolos priteisimo laikė pagrįstu ir įrodytu ir tenkino. Taip pat priteisė ir 0,02 proc. tarifu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. apskaičiuotus 8,44 Eur delspinigius už praleistą terminą apmokėti už šilumos energiją. Sprendė taip pat priteisti 5 proc. procesinių palūkanų bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas sprendė dėl atsakovės labai sunkios materialinės padėties išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį mokėti po 70,00 Eur, o mokant paskutinę įmoką padengti visą likusią teismo priteistą sumą. Nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, o atsakovės pajamas sudaro senatvės pensija, kurios dydis nesiekia 300 Eur per mėnesį. Vertino, kad dėl gaunamų mažų pajamų atsakovės negalės sumokėti visos teismo priteistos sumos iš karto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliantė K. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria išdėstytas skolos sumokėjimas 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad dėl sudėtingo pandeminio laikotarpio, staigių kainų pasikeitimo, apribojimų ir pakeitimų mokant pensijas ir kompensacijas, prašo leisti atlikti nenustatyto dydžio mokėjimus arba įpareigoti atlikti mokėjimus per 12 mėnesių laikotarpį. Su teismo įpareigojimu mokėti per mėnesį po 70,00 Eur ieškovei nesutinka dėl mažų pajamų, kadangi per mėnesį atlikus atskaitymus pensijos suma sudaro 178,00 Eur, o per mėnesį pervedama suma sudaro 184,21 Eur.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus;
12.2. nėra pagrindo pakeisti skolos išdėstymo laikotarpį. Ieškovė nėra kredito įstaiga, o negaudama pinigų iš vartotojų bus priversta savo veiklai pinigus skolintis iš bankų ar akcininkų ir mokėti palūkanas. Atidedant ilgesniam laikotarpiui teismo sprendimo vykdymą apeliantei bus suteiktas nepagrįstas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš kitus vartotojus, būtų neatsižvelgta į ieškovės interesus ir pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tuo atveju, jeigu apeliantės materialinė padėtis yra sunki, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių apeliantė nesikreipė dėl kompensacijos šildymui skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta išdėstyti priteistos skolos sumokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas apsiriboja tik šios dalies teismo sprendimo vertinimu, nepasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo dydžio bei su juo susijusių pirmosios instancijos teismo argumentų.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).
18. CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės sunkią finansinę padėtį, išdėstė priteistą skolą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 70,00 Eur, o mokant paskutinę įmoką padengiant visą likusią teismo priteistą sumą. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, prašo leisti mokėti nenurodant konkretaus dydžio mokėjimų arba išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. apeliantei buvo išmokėta 28,63 Eur vienišo asmens išmoka, ir laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išmokėta 184,21 Eur senatvės pensija.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus apie jos finansinę padėtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog apeliantės materialinė padėtis yra labai sunki, taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pasinaudoti procesinės teisės normose įtvirtinta teismo teise modifikuoti įprastą teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir išdėstyti priteistą skolą.
22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog įvertinus labai sunkią atsakovės materialinę padėtį, t. y. jos gaunamas išmokas, susidariusią situaciją dėl kainų augimo, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 35,00 Eur, o mokant paskutinę įmoką padengiant visą likusią teismo priteistą sumą. Nors ieškovė su tokiu apeliantės prašymu nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas ieškovės nesutikimo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. Visų pirma ieškovė remiasi tuo, jog nėra kredito įstaiga ir dėl to negaudama pinigų iš vartotojų bus priversta skolintis ir mokėti dideles palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas, į šį argumentą, atkreipia dėmesį, kad apeliantės skolos suma nėra ypatingai didelė, todėl mažai tikėtina aplinkybė, jog sėkmingai veikianti ieškovė kaip įmonė dėl atsakovės skolos išdėstymo patirs tokias neigiamas pasekmes, kokias nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą. Kita vertus, išdėstant sprendimo vykdymą, vertintina kiekvieną kartą individuali situacija, todėl ir sprendimo vykdymo modifikavimo galimybė sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia išimtinę sprendimo vykdymo modifikavimo aplinkybę. Dar daugiau, vertintina, jog ir ieškovė turėtų būti suinteresuota sprendimo įvykdymu apskritai, todėl, įvertinus apeliantės materialinę padėtį, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė bus pajėgi mokėti kiekvieną mėnesį po 70,00 Eur. Sumažinus mokėtinas įmokas, ieškovė, būdama didelė įmonė, jai susidariusį įsiskolinimą atgaus per ilgesnį laikotarpį, todėl nėra pagrindo vertinti, jog tokiu atveju nukentės ieškovės interesai ar bus pažeistas lygiateisiškumo principas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog suteikiant apeliantei galimybę padengti įsiskolinimą per ilgesnį laikotarpį bus nepagrįstai suteiktas apeliantei pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir kitus vartotojus. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui išdėstyti sprendimo vykdymą dėl sunkios apeliantės materialinės padėties, o įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas nelaikytinas nepagrįstu pranašumo suteikimu. Kita vertus, sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė teisė ir jos taikymas išskirtinio pranašumo nesuteikia, kadangi sprendimu priteistos skolos sumokėjimas išdėstomas (o ne apskritai skolininkas atleidžiamas) per ilgesnį laikotarpį, tokiu būdu sudarant galimybę skolingam asmeniui įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvertintina apeliantės materialinė padėtis, ir tai, jog labai mažas pajamas gaunančiai apeliantei suteikta proceso teisės normose įtvirtinta galimybė, nevertintina kaip nepagrįstas pranašumas ar privilegija.
25. Ieškovės argumentas, jog nesuprantama, dėl kokių priežasčių apeliantė nesikreipė dėl kompensacijos šildymui suteikimo, nesudaro pagrindo vertinti susiklosčiusios faktinės situacijos kitaip, nei išdėstyta aukščiau. Pažymėtina, kad, viena vertus, (ne)sikreipimas dėl kompensacijos šildymui neeliminuoja CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės svarstyti sprendimo vykdymo išdėstymą. Kita vertus, apeliantės įsiskolinimas yra susidaręs, todėl tokie ieškovės pasvarstymai sprendimo vykdymo išdėstymui neturi teisinės reikšmės.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantės reikalavimui leisti atlikti mokėjimus nenurodant konkrečių sumų. Pažymėtina, kad toks išdėstymas būtų neaiškus ir nesuprantamas, sukeltų papildomus neaiškumus vykdymo procese ir neatitiktų ieškovės interesų.
27. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau apeliantė pagrindė aplinkybę dėl skolos išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, t. y. dvylikos mėnesių laikotarpiui. Dėl nurodyto keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Nors apeliacinis skundas tenkintas, tačiau tai nekeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas buvo reiškimas dėl procesinio pobūdžio klausimo, kuris neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
31. Apeliantė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir ją išdėstyti taip:
„Išdėstyti sprendimo vykdymą per 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei po 35,00 Eur, o mokant paskutinę įmoką padengti visą likusią teismo priteistą sumą.“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.