Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versola“ ieškinį atsakovui UAB „Budela“ dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. priėmė preliminarų sprendimą (1 t., e. b. l. 39-40), kuriuo tenkino ieškovo UAB „Versola“ ieškinį ir iš atsakovo UAB „Budela“ priteisė 6 370,44 Eur skolos, 664,38 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 10 d. priimti atsakovo UAB „Budela“ prieštaravimai (1 t., e. b. l. 101-104) dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad atsakovas niekada nėra išreiškęs savo sutikimo dėl nuomos kainos padidinimo, o Nuomos sutarties 3.3. p. numato, jog nuomos mokesčio pakeitimas galimas tik abiem šalims sutarus ir pasirašius priedą prie Nuomos sutarties. Tik raštu sudarytas Nuomos sutarties pakeitimas yra galiojantis bei sukuria teises ir pareigas sutarties šalims, tačiau jokie rašytiniai Nuomos sutarties pakeitimai tarp šalių nebuvo sudaryti. Atsakovas nesutiko su vienašaliu nuomos kainos padidinimu ir apie tai kelis kartus informavo ieškovą ragindamas išspręsti susidariusią problemą taikiu būdu. 2015-12-22 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu nuo 2015-04-01 faktiškai sumokėtas permokas (t. y. Nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio ir ieškovo vienašališkai išrašytos sumos skirtumą) išskaičiuoti iš būsimos sąskaitos - faktūros. 2016-01-19 atsakovas kreipėsi pakartotinai informuodamas ieškovą, kad pasibaigus 2015 finansiniams metams buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad nuo 2015-04-01 PVM sąskaitos - faktūros už nuomą buvo išrašomos neteisingai, ne pagal Nuomos sutartį, todėl prašė išrašyti kreditinę sąskaitą 2 412,41 Eur permokėtai sumai (likutis 2015 m. sausio mėn. PVM sąskaita faktūra) ir 2 670,39 Eur sumai plius PVM (nuo 2015-04-01 permokėta suma). 2016-02-26 atsakovas, gavęs 2016 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą už patalpų nuomą, vėl kreipėsi į ieškovą prašydamas pataisyti sąskaitą faktūrą ir išrašyti kreditinę sąskaitą permokai, tačiau Ieškovas tokius prašymus ignoravo. Atsakovas 2016-05-02 ieškovo raštu Nr. 05/02-1 buvo informuotas apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio. Atsakovas 2016-05-03 raštu dar kartą akcentavo, kad jokių Nuomos sutarties pakeitimus patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė, o Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį atsakovas yra sumokėjęs ir skolos Ieškovui neturi. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22254-l012/2016 naikintinas, o ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu liudijęs I. Š. parodė, kad 2015 m. pirmoje pusėje derėjosi su buvusiu atsakovo vadovu E. V. dėl nuomos kainos padidinimo, o kai atsakovo vadove tapo V. B., ji pareikalavo grąžinti permokėtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 27 d. tarp ieškovo ir UAB „Piliuona“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2011/06/01, pagal kurią UAB „Piliuona“ perdavė UAB „Budela“ 5 metų terminui naudotis ir valdyti už užmokestį patalpas pažymėtas indeksu 9-34, esančias Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, o UAB „Budela“ įsipareigojo mokėti 4 500,00 Lt (1 303,29 Eur) dydžio nuomos mokestį su PVM iki 10 einamojo mėnesio dienos (1 t., e. b. l. 5-7). Patalpos, esančios Konstitucijos pr. 12, kuriose buvo atsakovo nuomojama patalpa nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. birželio 1 d. nuosavybės teise priklausė ieškovui pagal 2013 m. gruodžio 5 d. Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį (1t., e. b. l. 9-15). 2013 m. gruodžio 9 d. Pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie nuomojamų patalpų, esančių Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, savininkų pasikeitimą (1 t., e. b. l. 19). 2015 m. kovo 30 d. UAB „Piliuona“ vėl priklausė patalpos, esančios Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3439-467/2015. Ieškovas su UAB „Piliuona“ 2015 m. balandžio 7 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PIL/VER-1, pagal kurią UAB „Piliuona“ perdavė UAB „Versola“ 10 metų terminui naudotis ir valdyti už užmokestį patalpas, esančias Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, o UAB „Versola“ įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį sutarta tvarka (1 t., e. b. l. 24-26).

Juridinių asmenų registro duomenys (EPP priedas l. 2-4) patvirtina, kad atsakovo UAB „Budela“ direktoriumi nuo 2012-07-26 iki 2015-11-03 buvo E. L. (buvusi pavardė – V.), o nuo 2015-11-05 direktore tapo V. B.. Ieškovas teigia, kad dėl Nuomos sutarties kainos pakeitimo susitarė su E. L..

Ginčo šalys neginčija faktinių aplinkybių, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. ieškovas teikė atsakovui sąskaitas už patalpų nuomą, nuomos kainą nurodant 1600,00 Eur, kad šias sąskaitas atsakovas gavo ir apmokėjo. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia trimis neapmokėtomis sąskaitomis: (i) 2016 m. vasario 1 d. PVM sąskaita – faktūra Serija VERP Nr. 635 už patalpų nuomą (1600,00 Eur) ir komunalines bei eksploatacines paslaugas – viso 2 296,91 Eur sumai (1 t., e. b. l. 8); (ii) 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaita – faktūra Serija VERP Nr. 657 už patalpų nuomą (1600,00 Eur) ir komunalines bei eksploatacines paslaugas – viso 2 219,18 Eur sumai (1 t., e. b. l. 23), (iii) 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Serija VERP Nr. 680 už patalpų nuomą (1600,00 Eur) ir komunalines bei eksploatacines paslaugas – viso 2 097,16 Eur sumai (1 t., e. b. l. 16). Atsakovas teigia, kad nėra skolingas ieškovui, nes nuo 2015 m. balandžio mėn. susidarė permoka po 296,71 Eur už kiekvieną mėnesį, nes šalys nesusitarė dėl nuomos kainos padidinimo, ieškovas ją skaičiavo vienašališkai. Ieškovas laikosi pozicijos, kad dėl nuomos kainos padidinimo buvo susitarta.

Atsakovas 2015 m. gruodžio 22 d. prašymu (1 t., e. b. l. 105) nurodė ieškovui, kad nuo 2015-04-01 ieškovas padidino nuomos kainą nuo 1303,29 Eur iki 1600,00 Eur, tačiau nepateikė dokumento, patvirtinančio nuomos kainos padidėjimą, todėl atsakovas prašė nuo 2015-04-01 sumokėtas permokas išskaičiuoti iš būsimų mokėjimų arba pateikti dokumentą, patvirtinantį susitarimą dėl kainos padidinimo. 2016 m. sausio 19 d. prašymu (1 t., e. b. l. 106) atsakovas prašė ieškovo išrašyti kreditinę sąskaitą permokėtai sumai. Ieškovas, atsakydamas į šį atsakovo prašymą, 2016-02-25 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., e. b. l. 107) nurodė, kad atsakovas apie kainos padidinimą buvo informuotas, atsakovas daugiau nei 9 mėnesius mokėjo didesnį nuomos mokestį, todėl ieškovo išrašytos sąskaitos yra teisingos. Atsakovas 2016-02-26 prašymu (1 t., e. b. l. 108) prašė ieškovą ištaisyti 2016-02-01 sąskaitą, kurioje neteisingai nurodytas 1600,00 Eur nuomos mokestis ir pakartotinai prašė išrašyti kreditines sąskaitas už permokas.

Ieškovas 2016 m. gegužės 2 d. pranešimu (1 t., e. b. l. 112) vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, nurodydamas, kad atsakovas laiku neatsiskaito už patalpų nuomą. 2016 m. gegužės 3 d. atsakymu (1 t., e. b. l. 113) atsakovas nurodė, kad nelaiko, jog yra pavėlavęs atsiskaityti už nuomojamas patalpas, tačiau sutinka atlaisvinti patalpas iki 2016-05-18.

Byloje tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar Nuomos sutartyje nustatyta nuomos kaina šalių susitarimu buvo padidinta 2015 m. balandžio mėn. nuo 1303,29 Eur iki 1600,00 Eur. Priklausomai nuo to, ar šalys susitarė dėl nuomos kainos padidinimo, vertintinas ir ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimas, dėl to teismas pirmiausia pasisako dėl Nuomos sutarties pakeitimo.

Dėl ginčo sutarties pakeitimo

Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas remiasi CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, teigdamas, kad iš atsakovo konkliudentinių veiksmų (sąskaitų apmokėjimo nuo 2015 m. balandžio mėn.), galima daryti išvadą, kad ginčo šalys atsisakė Nuomos sutarties 3.3 punkto nuostatos, kad nuomos mokesčio pakeitimas galimas tik abiems šalims sutarus ir pasirašius priedą prie sutarties. Atsakovas nurodo, kad dėl nuomos mokesčio (kainos) padidinimo šalių susitarimo nebuvo, ieškovas kainą padidino vienašališkai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).

Byloje nustatyta, kad Nuomos sutarties 3.3 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, kad nuomos mokesčio pakeitimas galimas tik abiems šalims sutarus ir pasirašius priedą prie sutarties. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu liudijęs liudytojas I. Š. (garso įrašas nuo 00:04:15 iki 00:25:38) patvirtino, kad Nuomos sutarties tekstas buvo rengiamas nuomotojo. Ieškovo pranešimas apie nuomos kainos padidinimą (1 t., e. b. l. 22) yra be datos (data prirašyta ranka), atsakovas į bylą pateikė analogišką pranešimą be prierašo apie datą (EPP priedas l. 22), teigia, kad tokį pranešimą gavo ne 2015 m. balandžio mėn. (kaip teigia ieškovas), bet 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje. Teismas pažymi, kad ieškovo pranešimas apie nuomos kainos padidinimą (1 t., e. b. l. 22) laikytinas vienašališku ieškovo valios išreiškimu apie pageidavimą gauti didesnį nuomos mokestį, nes tekste vartojamos formuluotės „maloniai prašome mokėti nuomos kainą nuo 2015.04.01 d 1600 Eur/mėn. Plius PVM“, bet ne abiejų sutarties šalių bendru ketinimu (suderinta valia) keisti Nuomos sutarties kainą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos teigdama, kad Nuomos sutarties 3.3 punktas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog sutarties kaina galėjo būti keičiama tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas. Tokią savo poziciją dėl ieškovo reikalavimo sumokėti šalių neaptartą kainą nepagrįstumo išreiškė: 2015 m. gruodžio 22 d. prašymu (1 t., e. b. l. 105); 2016 m. sausio 19 d. prašymu (1 t., e. b. l. 106); 2016-02-26 prašymu (1 t., e. b. l. 108) ir 2016 m. gegužės 3 d. atsakymu (1 t., e. b. l. 113). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovė nurodė, kad tik 2015 m. lapkritį tapus vadove ir pradėjus tikrinti bendrovės dokumentus, kilo įtarimas dėl nuomos kainos nepagrįstumo, o 2016 m. pradžioje atlikus auditą už 2015 m. buvo nustatyta, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovui už patalpų nuomą. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus, kodėl atsakovo bendrovė net 9 mėnesius mokėjo neva nepagrįstas sąskaitas, atsakovo vadovė nurodė, kad bendrovė valdo keletą parduotuvių, nuomojasi keletą skirtingų patalpų, buhalteriją tvarko samdoma bendrovė, sąskaitos kiekvieną mėnesį yra skirtingo dydžio, nes prie nuomos mokesčio pridedami mokesčiai už komunalines paslaugas, todėl buhalterijai nekilo įtarimas dėl didesnių sąskaitų. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu liudijęs liudytojas I. Š. (garso įrašas nuo 00:08:00 iki 00:09:30) nurodė, kad dėl nuomos kainos padidinimo tarėsi su buvusiu atsakovo vadovu telefonu, tačiau pasikeitus atsakovo vadovui su nauja vadove V. B. ieškovo atstovas I. Š. vis tiek derėjosi dėl nuomos kainos padidinimo palaipsniui, t. y. nuo 2016-01-01 kaina didinama iki 1400,00 Eur/mėn., nuo 2017-01-01 – iki 1500,00 Eur, nuo 2018-01-01 – iki 1600,00 Eur/mėn. Taigi tai taip pat patvirtina atsakovo poziciją, kad raštu šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos kainos padidinimo, nes ieškovo atstovas 2015 m. pabaigoje derėjosi su atsakovo vadove dėl kainos padidinimo, o tokie ieškovo veiksmai nebūtų logiški tuo atveju, jei šalys būtų susitarusios dėl nuomos kainos padidinimo iki atsakovo vadovų pasikeitimo. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo šalių valios sutapimas dėl Nuomos sutarties sąlygų keitimo, t. y. ieškovas neįrodė, kad su buvusiu atsakovo direktoriumi E. L. susitarė dėl Nuomos sutarties kainos padidinimo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, pažeisdamas sutarties laisvės principą, primeta Nuomos sutarties sąlygas, dėl kurių atsakovas nesutinka. Taigi šiuo atveju teismas konstatuoja, kad konkretūs atsakovo elgesio faktai (apmokamos sąskaitos) nepripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies normą, nes remtis pastarąja teisės norma sutarties šalys gali tuomet, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška.

Byloje pateiktais ginčo šalių buhalteriniais duomenimis (1 t., e. b. l. 20-21; 114-115) nustatyta, kad ieškovas sąskaitas atsakovui su padidinta nuomos kaina (1600,00 Eur/mėn.) išrašė nuo 2015-04-01 iki 2016-04-01, t. y. iš viso 13 sąskaitų, iš kurių 8 sąskaitos buvo atsakovo apmokėtos iki 2015-12-08 (1 t., e. b. l. 20). Taigi faktiškai atsakovas už 8 sąskaitas iki 2015-12-08 sumokėjo 2373,68 Eur daugiau nuomos mokesčio (1600,00 - 1303,29 = 296,71 Eur * 8) nei buvo susitarta Nuomos sutartimi. Tarp šalių kilus ginčui atsakovas neapmokėjo 5 ieškovo sąskaitų su padidinta nuomos kaina (1600,00 Eur/mėn.). Po nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, atsakovas sumokėjo ieškovui 2016-05-05 1703,19 Eur ir 2016-06-03 1041,75 Eur (1 t., e. b. l. 115), iš viso 2744,94 Eur, ieškovas šių mokėjimo fakto nagrinėjamoje byloje neginčijo. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti 6370,44 Eur skolos pagal PVM sąskaitas – faktūras Serija VERP Nr. 635, Nr. 657, Nr. 680. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta iš ieškovo reikalaujamos sumos atėmus faktinę atsakovo permoką už 8 sąskaitas iki 2015-12-08, bylos nagrinėjimo metu atsakovo sumokėtas sumas bei ieškovo nepagrįstai skaičiuotą nuomos kainos skirtumą pagal 5 sąskaitas (1600,00 - 1303,29 = 296,71 Eur * 5 = 1483,55 Eur) matyti, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui (6370,44 Eur - 2373,68 Eur - 2744,94 Eur – 1483,55 Eur = - 231,73 Eur). Teismas pažymi, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs priešinio reikalavimo ieškovui, todėl teismas nesprendžia, ar ieškovas yra skolingas atsakovui ir kiek konkrečiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2016-05-05 preliminarus sprendimas nagrinėjamoje byloje naikintinas, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju naikinant priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikytinas 2017 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 817,60 Eur (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=143081).

Atsakovas UAB „Budela“ baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti 3572,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra patiektas atsakovo pašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-44652) ir pridėti įrodymai, patvirtinantys 2278,01 Eur išlaidų apmokėjimą (2 t., e. b. l. 9-12), kurias sudaro (i) prašymo dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo parengimas; (ii) prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimas; (iii) atskirojo skundo parengimas; (iv) prašymo antstoliui dėl vykdymo veiksmų sustabdymo parengimas; (viso 16,30 val.). Šis prašymas ir su juo pateikti įrodymai prijungti prie bylos 2017-02-28 parengiamojo posėdžio metu, kitų įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas atsakovui priteistina 1676,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (0,85+0,4+0,4+0,4 = 2,05 * 817,60 Eur).

Nagrinėjamoje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 6,66 Eur. Vadovaujantis CPK 92 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-234/1K-326 patvirtinto Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžius ir apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, ši suma (6,66 Eur) priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7-8 dalimis,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-22254-1012/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-15720-2016-3, naujas bylos Nr. e2-10128-1012/2017).

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Budela“, j. a. k. 177390343, iš ieškovo UAB „Versola“, j. a. k. 211722550, 1676,08 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir 8 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Versola“, j. a. k. 211722550, į valstybės biudžetą 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.