- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2451-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00505-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. P. atstovės advokatės E. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P. ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį, kuriame ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Atsakovas pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jam iš ieškovės 868,88 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, kadangi 2015 m. birželio 19 d. nutartimi klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo išspręstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 19 d. nutartyje buvo nustatyta, jog atsakovas pastatė tvorą valstybinėje žemėje, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas neatliko savavališkos statybos. Dėl šių aplinkybių ieškovė pateikė nurodymus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o jų nepašalinus pareiškė ieškinį teisme dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismo nuomone, atsakovui laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų statant tvorą, nebūtų užvesta ir iškelta ši civilinė byla, o ieškovei nebūtų kilusi pareiga elgtis pagal imperatyvias įstatymo normas pareikšti ieškinį dėl atsakovo elgesiu atsiradusių pasekmių. Teismas sprendė, kad paties atsakovo elgesys buvo netinkamas, dėl jo nesąžiningo elgesio ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovo atstovė prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą nutartį ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė CPK 270 str. 5 d. 3 p., 277 str. 1 d. 3 p., kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo išspręsti bet kuriuo atveju - tiek priteisdamas apelianto išlaidas iš ieškovės, tiek atsisakydamas jas priteisti. Nurodytos teisės normos įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teismas, atmesdamas prašymą priimti papildomą nutartį, nenurodžius ir nesant jokių atsisakymo ją priimti pagrindų, padarė procesinį teisės pažeidimą;
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies normas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl paties atsakovo kaltės. Teismo konstatavimas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra perteklinis, išeinantis už ginčo ribų - aplinkybės, sietinos su tvoros pastatymu, ieškinį palikus nenagrinėtu, byloje nebuvo nustatinėjamos, jos yra susijusios ne su atsakovo elgesiu proceso metu;
3. Atsakovas nepripažino ieškinio. Atsakovas pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą - statybos įteisinimo procedūras.
4. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015 pateiktais išaiškinimais, turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamam atvejui. Šioje byloje buvo atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai, kad jeigu pareiškėjas nebūtų pažeidęs įstatymų, nebūtų buvusi iškelta byla dėl termino pratęsimo. Teismas išaiškino, kad pareiškėjo R. P. prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl Nacionalinės žemės tarnybos procesinio elgesio - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo priimtas palankus teismo sprendimas, apskundimo, vadinasi, šios proceso šalies elgesys yra pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priežastis.
5. Ieškovė netinkamai pasinaudojo teise į teisminę gynybą, nes kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, žinodama, jog atsakovas tuo metu jau buvo inicijavęs termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą teismine tvarka ir esant nepasikeitusioms sąlygoms, dėl kurių terminą pirmą kartą pratęsė ir pati ieškovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas;
2. Inspekcija nagrinėjamoje byloje tinkamai atliko savo pareigas ir sąžiningai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis;
3. Tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas po civilinės bylos Nr. e2-11-445/2015 iškėlimo teismine tvarka pratęsė nurodymo terminą, nereiškia, kad Inspekcija nesilaikė neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvirkščiai, Inspekcija sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdė savo funkcijas;
4. Atsakovo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015 yra priimta susiklosčius visiškai kitokiai teisinei situacijai;
5. Kadangi 2014 m. kovo 27 d. pasibaigė ieškovės nurodymo atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, ieškovė teisėtai ir pagrįstai vykdė savo pareigą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nurodymo vykdymo termino pabaigos 2014 m. gegužės 26 d. kreipėsi su ieškiniu į Teismą. Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą vien todėl, kad 2015 m. balandžio 2 d. įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2715-423/2014, kuria atsakovui savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 10 d. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pratęsė nurodymo įvykdymo terminą, o ne panaikino nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, patvirtina ir įrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, atsakovas pažeidė įstatymus, todėl pagrįstai buvo pareikštas ieškinys ir atsakovas turi prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2015 m. birželio 18 d., t.y. iki 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartimi nebuvo išspręstas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei į tai, jog nagrinėjama pirmosios instancijos teismo byla buvo baigta nepriėmus joje teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 ir 277 straipsnių nuostatomis. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė teismui neišsprendus sprendime (nutartyje) bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atsakovo pastatytą tvorą valstybės žemėje (t. 1, b. l.2-5). Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė 2013 m. gegužės 31 d. surašė atsakovui savavališkos statybos aktą, konstatuodama atsakovo savavališkos statybos faktą (t. 1, b. l. 25-28), 2013 m. birželio 27 d. surašė reikalavimą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. 1, b. l. 36-37). 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovės sprendimu, patenkinus atsakovo prašymą, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti atsakovui buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 27 d. (t. 1, b. l. 47-48). 2014 m. balandžio 2 d. ieškovės atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino (t. 1, b. l. 49). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti ieškovės 2013 m. birželio 27 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą trims mėnesiams, vėliau atsakovas prašymą patikslino ir prašė pratęsti terminą iki 2016 m. birželio 10 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu (adm. b. Nr. I-2715-423/2014) atsakovo prašymą patenkino (t. 1, b. l. 127-128). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (adm. b. Nr. A-609-520/2015) Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 158-164). Atsakovas 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1901, kuriuo Tarnyba netenkino atsakovo prašymo dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyta atsakovo tvora, pardavimo bei įpareigojimo Tarnybą imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo (atsakovo) teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą (adm. b. Nr. I-2294-331/2014). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė, tačiau minėtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, apskųstas atsakovo. Paaiškėjus, kad atsakovui savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas yra pratęstas iki 2016 m. birželio 10 d., Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, įvertinęs tai, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą į teismą galima kreiptis dėl įpareigojimo įvykdyti šį nurodymą tik tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą privalomo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo, konstatavo, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tarkos, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi neišsprendė atsakovo pateikto prašymo dėl 868,88 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 185-186). Skundžiama nutartimi atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, motyvuojant tuo, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovui susidarė dėl jo paties netinkamo elgesio: atsakovas pastatė tvorą valstybės žemėje, neturėdamas tam leidimo ir dėl to, ieškovė turėjo pareikšti ieškinį dėl atsakovo savavališkos statybos padarinių pašalinimo; jeigu atsakovas būtų laikęsis įstatymų, ieškovei nebūtų atsiradusi pareiga reikšti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl šalių ginčo esmės, konstatuodamas atsakovo savavališkos statybos faktą ir šią aplinkybę neteisingai pripažindamas pagrindu, patvirtinančiu atsakovo kaltę dėl pradėto proceso. Šalių ginčas iš esmės yra išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu (CPK 260 str.). Nagrinėjamu atveju byla buvo baigta nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl šalių ginčo esmės ir nepatvirtinus atsakovo savavališkos statybos fakto.
Teisė pareikšti ieškinį teismui dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsiranda tik pasinaudojus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo svarbia laikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje (adm. b. A-609-520/2015) nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinti aplinkybė (CPK 182 str. 2 p.), jog pareiškėjas (atsakovas) 2014 m. kovo 27 d. (pagal spaudą ant voko) padavė teismui prašymą pratęsti ieškovės reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam laikui (patikslinęs prašymą pareiškėjas nurodė, kad prašo pratęsti terminą iki 2016 m. birželio 10 d.). Taigi, įrodyta, jog nepasibaigus ieškovės nustatytam privalomo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (iki 2014 m. kovo 27 d.), atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Ši nustatyta aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma dar iki pareiškiant ieškinį Varėnos rajono apylinkės teismo byloje Nr. e2-11-445/2015 (2015 m. gegužės 26 d.), kadangi ieškovė dalyvavo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2715-423/2014 ir šioje byloje 2014 m. balandžio 22 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Aukščiau nustatytomis aplinkybėmis yra paneigiamas ieškovės atsiliepimo argumentas, jog ieškovė su ieškiniu šioje byloje kreipėsi į teismą, jau pasibaigus jos nustatytam atsakovui terminui savavališkos statybos padariniams pašalinti. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad iki Kauno apygardos administracinio teismo (adm. b. Nr. I-2715-423/2014) procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atsakovo prašymo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, įsiteisėjimo ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Darytina išvada, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje su ieškiniu kreipėsi į teismą dar nepasibaigus terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir ši aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma dar iki ieškinio pareiškimo. Taigi netinkamas ieškovės procesinis elgesys sąlygojo atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl atsakovas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės.
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio procesinės teisės normas, dėl ko atmesdamas atsakovo prašymą, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas priimant papildomą nutartį (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) ir šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinėje instancijoje pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, nes jie prarastų galimybę tokią nutartį apskųsti apeliacine tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Pakartotinai nagrinėjant atsakovo prašymą būtina įvertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, jų dydį, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.