- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1291/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Šiaulių apygardos teismo
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4446-464/2012, kuria ieškovo A. B. prevencinis ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai R. B. dėl realaus pavojaus ateityje padaryti žalą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-688-657/2012 Šiaulių apygardos teisme, atsisakytas priimti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai R. B. dėl realaus pavojaus ateityje padaryti žalą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-688-657/2012 Šiaulių apygardos teisme, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad dėl trečiųjų asmenų (Vilniaus apygardos teismo teisėjų A. K., N. C., A. U.) bei Šiaulių apygardos teismo teisėjos R. B. neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-688-657/2012 kyla realus pavojus, jog ateityje ieškovui gali būti padaryta 350 650 Lt žala bylos nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme metu; 2) uždrausti tretiesiems asmenims (Vilniaus apygardos teismui ir teisėjoms A. K., N. C., A. U.) bei Šiaulių apygardos teismo teisėjai R. B. atlikti veiksmus, kuriais ieškovui gali būti padaryta žala – įpareigoti užtikrinti atsiliepimų į pareikštą ieškinį civilinėje byloje 2-688-657/2012 gavimą iš trečiųjų asmenų (Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. K., N. C., A. U.) bei užtikrinti jų dalyvavimą teismo posėdyje.
Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-688-657/2012 dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teisėjos R. B. veiksmai, nagrinėjant bylą, kelia grėsmę, jie turi būti uždrausti, o teisėja įpareigotina nagrinėjamoje byloje pareikalauti atsiliepimų į ieškinį bei užtikrinti trečiųjų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį priimti atsisakė.
Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto procesinio dokumento, įvardinto prevenciniu ieškiniu, turinio bei pridėtų įrodymų matyti, jog ieškovas savo reikalavimus kildina iš Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 pagal jo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir trukdymo realizuoti teises į gynybą bei žalos atlyginimo, taip pat iš šioje byloje teismo atlikto procesinio veiksmo – CPK 232 straipsnyje nustatyta tvarka priimtos 2012 m. kovo 27 d. nutarties dėl teismo posėdžio paskyrimo. Šios aplinkybės ir sudaro ieškovo procesinio dokumento pagrindą. Jomis ieškovas remiasi argumentuodamas realios grėsmės, kuri gali sukelti 350 650 Lt žalos atsiradimą, egzistavimą, jeigu į posėdį neatvyktų bylos dalyviais įvardinti asmenys arba jeigu bylą nagrinėjanti teisėja neatliktų ieškovo išvardintų įpareigojančių veiksmų.
Teismas pažymėjo, jog prevenciniu ieškiniu pavadintame procesiniame dokumente pareikšti reikalavimai išimtinai susiję su procesiniais klausimais šiuo metu vis dar nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teisme, su teisėjo procesine veikla. Pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama įpareigoti trečiuosius asmenis pateikti atsiliepimus į ieškinį bei užtikrinti jų dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, jog pateiktas procesinis dokumentas nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme, o faktiškai yra procesinio pobūdžio ieškovo prašymas kitame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, jog nagrinėti tokius klausimus yra kompetentingas Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 2-688-357-2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir trukdymo realizuoti teises į gynybą bei žalos atlyginimo. Taip pat teismas nurodė, kad tos pačios pakopos teismas negali daryti įtaką ar kontroliuoti kitame teisme dar neišnagrinėtos bylos procesinės eigos ir neatlieka procesinės kontrolės funkcijų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog toks ieškinys nėra nagrinėtinas teisme, todėl jį priimti atsisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai teismai privalo vadovautis kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais dėl tų pačių faktų ir aplinkybių konstatavimo, dėl ko priimta nutartis yra neteisėta ir naikintina.
2. Dėl trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, nusišalinus šiam teismui, byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Tačiau ieškinys buvo priimtas nepašalinant trečiųjų asmenų iš dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime.
3. Šiaulių apygardos teismas ir teisėja R. B. profesinio solidarumo pagrindu, pažeisdama CPK principus ir nuostatas, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir nepagrįstai šalina trečiuosius asmenis iš dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime.
4. Šiaulių apygardos teismas kaip tos pačios pakopos teismas daro įtaką ir kontroliuoja Vilniaus apygardos teisme priimtą procesinį sprendimą, keisdamas ieškinio pagrindą ir dalyką dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ir dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime.
5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog prevencinis ieškinys nagrinėtinas teisme, tačiau kitame, tai yra Šiaulių apygardos teisme. Dėl šios priežasties teigti, jog apelianto pareikštas prevencinis ieškinys nenagrinėtinas teisme, negalima.
6. Vilniaus apygardos teismo teisėja D. K. profesinio solidarumo pagrindu nepagrįstai keičia apelianto prevencinio ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pažeisdama CPK 141 straipsnio nuostatas.
7. Skundžiama nutartimi pažeidžiami CPK 5, 6, 7, 17 straipsniai ir procesinis šalių lygiateisiškumas, kuomet sudaromos privilegijos Vilniaus apygardos teismui ir jo teisėjams išvengti atsakomybės.
8. Nors skundžiamoje nutartyje ir nustatyta, jog tos pačios pakopos teismas negali daryti įtakos ar kontroliuoti kitame teisme dar neišnagrinėtos bylos procesinės eigos ir neatlieka procesinės kontrolės funkcijų, tačiau Šiaulių apygardos teismas ir teisėja R. B. 2012 m. kovo 27 d. nutartimi daro įtaką Vilniaus apygardos teisme dar neišnagrinėtos ir perduotos Šiaulių apygardos teismui civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 eigai ir atlieka procesinės kontrolės funkcijas, pašalindama iš civilinės bylos nagrinėjimo trečiuosius asmenis.
9. Tokio pobūdžio ieškiniai yra nagrinėjami Kauno bei Klaipėdos apygardų teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-688-357/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir trukdymo realizuoti teises į gynybą bei dėl žalos atlyginimo (b. l. 3-4). Ieškovas minėtoje byloje trečiaisiais asmenims yra patraukęs Vilniaus apygardos teismą ir jo teisėjus. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nutariant ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų į teismo posėdį nekviesti. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2012 m. balandžio 18 d. pateikė prevencinį ieškinį, prašydamas pripažinti, kad dėl trečiųjų asmenų bei bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų kyla realus pavojus, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovui gali būti padaryta žala; prašo uždrausti tretiesiems asmenims ir bylą nagrinėjančiai teisėjai atlikti veiksmus, kuriais ieškovui gali būti padaryta žala, ir įpareigoti užtikrinti atsiliepimų į pareikštą ieškinį gavimą iš trečiųjų asmenų bei jų dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 1). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, priimti atsisakė. Dėl šios nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prevencinis ieškinys nagrinėtinas teisme, tačiau kitame, šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme, todėl esą nėra pagrindo teigti, jog apelianto pareikštas prevencinis ieškinys apskritai nėra nagrinėtinas teisme. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Prevenciniu ieškiniu laikomas toks ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką, tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, o dalykas – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas, – potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Nors ieškovas ir teigia, jog jo pareikštas ieškinys yra prevencinis, tačiau kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas tokiu procesiniu dokumentu iš esmės siekia įpareigoti kitoje civilinėje byloje dalyvaujančius trečiuosius asmenis pateikti atsiliepimus į ieškinį bei užtikrinti trečiųjų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje, tai yra jo reikalavimai susiję išimtinai tik su procesiniais klausimais, kurie galėtų arba turėtų būti sprendžiami Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje konkrečioje civilinėje byloje. Toks ieškovo pateiktas procesinis dokumentas nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnyje įtvirtintų normų prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamu atveju ieškovo reiškiamus procesinio pobūdžio reikalavimus yra kompetentingas nagrinėti tas teismas, kuriame ir yra nagrinėjama civilinė byla. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas atitinkamo pobūdžio procesinius prašymus būtų pateikęs Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje esą nurodė, kad prevencinis ieškinys nagrinėtinas teisme, tačiau kitame (Šiaulių apygardos teisme), klaidingai vertina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vienareikšmiškai nurodė, jog toks ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų reikalavimų, o ieškovo reiškiami procesinio pobūdžio reikalavimai, tačiau ne pats toks ieškinys, kaip savarankiškas procesinis dokumentas, yra spręstini Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Apeliantas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo argumentu, jog skundžiama nutartimi pažeidžiami CPK 5, 6, 7, 17 straipsniai ir procesinis šalių lygiateisiškumas, kuomet sudaromos privilegijos Vilniaus apygardos teismui ir jo teisėjams išvengti atsakomybės. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovo procesinis dokumentas, įvardintas prevenciniu ieškiniu, atsisakytas priimti. Tačiau minėta nutartimi ieškovui neužkirstas kelias reikšti atitinkamo pobūdžio procesinius prašymus Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir tokiu būdu ginti savo teises bei interesus.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, kaip tos pačios pakopos teismas, daro įtaką jo nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtam Vilniaus apygardos teismo procesiniam sprendimui, keisdamas ieškinio pagrindą ir dalyką dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ir dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tokie apelianto argumentai nepatenka į šios apeliacijos dalyko apimtį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926). Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, jog Šiaulių apygardos teismas daro įtaką ir kontroliuoja Vilniaus apygardos teisme priimtą procesinį sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantui nesutinkant su Šiaulių apygardos teismo procesiniais sprendimais, jis tokius sprendimus įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali skųsti specialia instancine tvarka.
Apelianto atskirojo skundo argumentas, jog tokio pobūdžio ieškiniai, kokį šiuo atveju teikė ieškovas, yra nagrinėjami Kauno bei Klaipėdos apygardų teismuose, teisinės reikšmės šios apeliacijos dalykui neturi. Kiti atskirojo skundo motyvai taip pat neturi įtakos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.