Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės D. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. Z. 450 Eur sumą patirtų nuostolių už atsakovės gyvūno (šuns) padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 19 val. atsakovei D. Z. priklausantis Vokiečių aviganio veislės šuo lakstė palaidas ir be antsnukio atsakovės šeimai priklausančiame neaptvertame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur išbėgo ir užpuolė greta (duomenys neskelbtini) lauko keliuku ieškovės dukros K. S. vedžiojamą Jorkšyro terjero veislės šunį, pastarąjį mirtinai sudraskydamas. Tokiu būdu ieškovei A. S. buvo padaryta turtinė žala. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės A. S. naudai iš atsakovės D. Z. 450 Eur žalos atlyginimą ir 365 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė D. Z. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba nepagrįsto viešo procesinių dokumentų paskelbimo paskyrimo. Nurodė, kad su ieškove jau ne vienerius metus gyvena kaimynystėje, todėl jai buvo žinoma atsakovės faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovė, ieškinyje nurodydama tik atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą kaip procesinių dokumentų įteikimo adresą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nenurodydama atsakovės žinomo faktinio gyvenamojo adreso padarė įtaką, jog būtų nepagrįstai viešai paskelbti atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai. Tokiu būdu buvo apribota atsakovės galimybė būti išklausytai. Be to, ieškovė, jeigu ir patyrė žalą, ji patirta iki ginčo įvykio 2016‑05‑22. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti jos netekto šuns vertę (patirtus nuostolius), tačiau jokių įrodymų nepateikė. Iš protokolo administracinės teisės pažeidimo byloje akivaizdu, kad ieškovės šuo atbėgo į atsakovės žemės sklypą (privačią valdą) palaidas. Neabejotinai dėl tariamai patirtos žalos yra ir pačios ieškovės kaltės, t. y. jos veiksmai, kuomet ji neužtikrino, jog šuo nepatektų į atsakovės privačią valdą. Ieškovė A. S. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su juo nesutinka. Atsakovė pati visuose administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK13-80 dokumentuose buvo nurodžiusi, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Kiek ieškovei yra žinoma, 2016-06-14 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas Nr. TK16-80 buvo atsakovei paštu įteiktas būtent šiuo jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Prie atsakovės šeimai priklausančio neaptverto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos nėra pastatytos nei gaunamų laiškų dėžutės, nei lentelės su šio žemės sklypo adresu, kas šio žemės sklypo adresu daro ir realiai neįmanomą pašto siuntos įteikimo galimybę. Todėl ieškovei nekilo jokių abejonių, jog registruota teismo siunta atsakovei bus faktiškai ir neabejotinai įteikta būtent pačios atsakovės nurodytu oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės žala yra tai, kad ji turėjo faktinių tiesioginių išlaidų įsigydama analogišką turėtos veislės ir lyties šunį, t. y. grąžindama savo faktinę turtinę padėtį į tokią, kokioje ji buvo iki atsakovės žalos jai padarymo. Šiuo metu Jorkšyro terjero veislės šunų kaina rinkoje, priklausomai nuo šuns kilmės, amžiaus ir lyties, yra 500-800 Eur. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovės šuo atbėgo į atsakovės žemės sklypą (privačią valdą) palaidas. Atsakovės pareiškime nurodyti teiginiai bei įrodymai akivaizdžiai neturi jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino atsakovės D. Z. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nustatė, kad atsakovei siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo grąžinti neįteikti su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė“. Šis adresas sutampa su atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Gyventojų registre. SODRA duomenų apie atsakovės įdarbinimą neturėjo. Pašto darbuotojo žyma, grąžinant pašto siuntą siuntėjui, patvirtina, kad atsakovei buvo paliktas pranešimas apie jai adresuotos pašto siuntos gavimą, tačiau pati atsakovė neatsiliepė į minėtą pranešimą ir neatsiėmė jai adresuotos teismo siųstos siuntos iš pašto įstaigos. Atsakovės argumentus apie kitą jos gyvenamąją vietą paneigia byloje pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016-06-14 nutarimas Nr. TK16-80 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-80. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovė nurodė savo faktinė gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su jos atžvilgiu priimtu sprendimu už akių, savaime nesudaro pagrindo sprendimą naikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių išdėstyti argumentai dėl patirtų nuostolių nustatymo ir įvertinimo yra jos subjektyvi nuomonė. Teismas sprendė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė D. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, konstatuodamas, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodytu jos gyvenamuoju adresu, be to, toks adresas nurodytas ir 2016-06-14 administracinės teisės pažeidimo nutarime, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovei, kuri yra atsakovės pusseserė bei gyvena kaimynystėje, buvo žinomas tikrasis (faktinis) atsakovės gyvenamasis adresas.Nutartimi neįvertinta aplinkybė, jog minėtas nutarimas priimtas 2016-06-14, o sprendimas už akių priimtas daugiau kaip po metų, kai tuo tarpu 2017-05-17 jau buvo įteisinta (įregistruota) atsakovės faktinė gyvenamoji vieta (pagal VĮ Registrų centras išrašą).Šiuo atveju, ieškovei atsakovės gyvenamoji vieta buvo puikiai žinoma, o teismas nusiėmė visiškai jokių veiksmų, kad atsakovės tiek gyvenamoji (pasiūlant ieškovei pašalinti trūkumus), tiek darbo vieta (patikrinant SODROS duomenis) būtų nustatytos bei procesiniai dokumentai būtų įteikti jai asmeniškai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, argumentų (įrodymų), dėl paties sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsakovė pateikė argumentus, kurie sudaro pagrindą sprendimą už akių naikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė nėra pateikusi į bylą jokio dokumento (įrodymo), kada, už kiek ir pan. buvo įsigijusi savo šunį, koks buvo jo amžius ir veislė ir pan., nes būtent, kaip nurodė pati ieškovė, šios aplinkybės yra svarbios nustatant šuns vertę (kainą). Tokiu atveju akivaizdu, jog naujo šuns įsigijimo kaina negali būti prilyginama prarasto šuns vertei, kai šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie patį ieškovės šunį, nebent teiginio (be jokių įrodymų), jog jis buvo jorkšyro terjero veislės.Ieškovė ginčija aplinkybę, jog tariamai jos šuo nebuvo atsakovės žemės sklype, tačiau 2016-06-14 administracinės teisės pažeidimo nutarime aiškiai nurodyta, jog įvykis įvyko atsakovės žemės sklype. Būtent šią aplinkybę, t. y. pačios ieškovės elgesį žalos atsiradimui (kai šuo nebuvo vedamas su pavadėliu), turėjo įvertinti teismas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. S. teismo prašo skundą atmesti ir priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė iš anksto žinojo apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl atsakovės padarytų nuostolių atlygimo, iš anksto galėjo įvertinti būsimos civilinės bylos eigą bei galimo atsakovės atžvilgiu jai nenaudingo galimo teismo sprendimo turinį ir pasinaudodama aplinkybe, kad prie jos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)., ribos nėra pastatytos nei gaunamų laiškų dėžutės, nei lentelės su šio žemės sklypo adresu, vengti priimti jai siunčiamų teismo procesinių dokumentų. Todėl dėl šios priežasties ieškovei nekilo jokių abejonių, jog registruota teismo siunta atsakovei bus faktiškai ir neabejotinai įteikta būtent pačios atsakovės nurodytu oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini)Šiuo konkrečiu atveju Ieškovės žala yra tai, kad ji turėjo faktinių tiesioginių išlaidų įsigydama analogišką turėtos veislės ir lyties šunį, t. y. grąžindama savo faktinę turtinę padėtį į tokią, kokioje ji buvo iki Atsakovės žalos jai padarymo. Todėl, atsižvelgiant į šio Ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes šioje byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip Ieškovės reikalavimas priteisti tiesioginius (realius) nuostolius. Šiuo metu Jorkšyro terjero veislės šunų kaina rinkoje, priklausomai nuo šuns kilmės, amžiaus ir lyties, yra 500 – 800 Eur.Atsakovės teiginį, kad byloje nėra jokių duomenų apie patį ieškovės šunį, paneigia prie ieškinio pridėtas 2016 m. birželio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas Nr. TK16-80 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-80, kuriame nurodyta, kad atsakovės šuo apdraskė ieškovės būtent Jorkšyro terjero veislės šunį,

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta.CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-08-16 sprendimą už akių priėmė nustatęs, kad atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškovės pateiktą ieškinį su priedais atsakovei išsiuntė ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Dokumentai grįžo į teismą neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė“. Šis adresas sutampa su atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Gyventojų registre. Taip pat šis adresas nurodytas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016-06-14 nutarime Nr. TK16-80 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-80. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-06-29 nutartimi nusprendė atsakovei procesinius dokumentus (ieškovės ieškinį su priedais bei šaukimą į teismo posėdį) įteikti viešo paskelbimo būdu. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.Taigi, teismas, įteikdamas procesinius dokumentus fiziniam asmeniui, pirmiausia turi išnaudoti visas CPK 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (įskaitant tas, kurios nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalies 1 sakinyje). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformuodamas specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Minėta speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu“ (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktas). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Byloje esantis vokas, patvirtina, kad ant atsakovei siųstų procesinių dokumentų siuntos nebuvo atžymos apie jos saugojimą, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta įteikimo fiziniam asmeniui tvarka, atsakovei buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-06-29 nutartimi nusprendė atsakovei procesinius dokumentus (ieškovės ieškinį su priedais bei šaukimą į teismo posėdį) įteikti viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Sutiktina su apeliante, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau to nepadarė. Pagal kasacinio teismo praktiką, procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015). Nors pirmosios instancijos teismas patikrino atsakovės gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre, taip pat nurodė, kad Sodra duomenų apie atsakovės įdarbinimą neturėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiulęs ieškovei nurodyti kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsiuntė procesinių dokumentų atsakovei pakartotinai tuo pačiu adresu. Darytina išvada, kad viešo paskelbimo įteikimo būdas šiuo atveju buvo pasirinktas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes faktiškai atsakovė nežinojo apie nagrinėjamą bylą, todėl ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, ir atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovės D. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.