Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant L. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei D. Z. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės civilinės atsakomybės – atsakovei priklausančio šuns padarytos turtinės žalos atlyginimo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

6. Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų. CK 6.267 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) civilinė atsakomybė be kaltės (t.y. griežtoji atsakomybė). Tad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314-253/2017 ir kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje naminio gyvūno savininkas (valdytojas), tai yra atsakovė, negali gintis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui (CK 6.267 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314-253/2017).

7. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 19 h atsakovei D. Z. priklausantis Vokiečių aviganio veislės šuo lakstė palaidas ir be antsnukio atsakovės šeimai nuosavybės teise priklausančiame neaptvertame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu ieškovės dukra K. D. S. ėjo šalia minėto žemės sklypo esančiu keliu kartu vesdamasi du Jorkšyro terjero veislės šunis be pavadėlių. Atsakovei priklausantis šuo sugriebė vieną iš ieškovės dukros vedžiojamų šunų – gerokai mažesnį už save Jorkšyro terjero veislės šunį – ir mirtinai sudraskė. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Teismo posėdyje apklausta liudytoja apklausta K. D. S. parodė, kad iš pradžių šunis vedėsi su pavadėliais, tačiau po kiek laiko juos paleido, šunys nubėgo į priekį, išgirdusi cypimą pamatė, kaip atsakovės šuo stovėdamas kelyje burnoje laiko jos šuniuką, liudytoja pradėjo šaukti, vilkšunį pakvietus kaimynui Z. Z., šuo paleido Jorkšyro terjerą ir parbėgo į atsakovės namus. Liudytoja parodė, kad, kai atbėgo artimieji, kalytė jau buvo nugaišusi, gulėjo už upelio ant kelio šalia atsakovės sklypo. Liudytoja teigė, kad šunis paleido nuo pavadėlio, nes manė, kad nieko neatsitiks, kadangi jie mažiukai ir nieko aplinkiniams nedaro. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. birželio 14 d. nutarimu atsakovė D. Z. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą, ATPK 110 str. 10 d. dėl to, kad jai priklausantis žemės sklypas nėra aptvertas, į jį lengva patekti, D. Z. neužtikrino, kad jos laikomas šuo neužpultų ir nesudraskytų A. S. priklausančio šuns, tokiu būdu D. Z. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.9 p., 8.10 p. Minėtas 2016 m. birželio 14 d. nutarimas apskųstas ir nuginčytas nebuvo. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei dėl jų kilusios žalos faktas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.249 straipsniai.).

8. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. birželio 14 d. nutarime nurodyta, kad atsakovės šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė į atsakovės žemės sklypą atbėgusi ieškovės šunį, tačiau nutarime taip pat pažymėta, kad abiejų suinteresuotų asmenų parodymai dėl įvykio vietos skyrėsi – D. Z. įvykio vietą nurodė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu A. S. teigė, kad viskas vyko servitutiniame kelyje (Raudonbalės). Iš nutarimo turinio nėra aišku, kuo remiantis yra daryta išvada, kad atsakovės šuo sudraskė ieškovės šunį atsakovės sklype. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nepatenka į CPK 182 straipsnio 2 punkto reguliavimo sritį, taigi, administraciniame nutarime nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos neturi prejudicinės galios. Liudytoja apklausta Katrina D. S. parodė, kad atsisukusi pamatė, kad perkąstas šuo guli ant kelio. Minėtos liudytojos parodymai dėl įvykio vietos atitinka pirminius, administracinėje byloje teiktus paaiškinimus, nuoseklūs buvo ir liudytojo P. S. parodymai dėl įvykio vietos, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Atsakovės atstovas teigė, kad dėl įvykio (šuns sudraskymo) iš dalies kalta buvo ir ieškovė, kadangi Jorkšyro terjero šunelis buvo palaidas, vedžiojamas be pavadėlio, kas galimai, išprovokavo atsakovei priklausančio šuns išpuolį prieš mažesnį už save šunelį ir dalinai nulėmė priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusios žalos. Tačiau byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus atsakovės atstovo paaiškinimus, kad ieškovės šuo buvo patekęs į atsakovės žemės sklypą. Administraciniame nutarime konstatuota, kad įvykis įvyko būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype, tačiau administraciniame nutarime pažymėta, kad suinteresuotų asmenų parodymai dėl įvykio vietos skiriasi ir nėra nurodyta, kuo remiantis daroma išvada, kad atsakovės šuo pagavo ir perkando ieškovės šunį būtent atsakovės žemės sklype. Taigi, išskyrus paaiškinimus, byloje nėra duomenų, kad, kaip teigia atsakovės atstovas, būtent ieškovės šuns patekimas į atsakovės žemės sklypą išprovokavo atsakovės šunį, kuris, gindamas savo teritoriją, mirtinai sukandžiojo ieškovės šunį, todėl paminėti atsakovės atstovo argumentai yra tik prielaidos, kurias laikyti pagrįstomis nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad po minėto įvykio ieškovė dėl netinkamos savo šuns nepriežiūros administracine tvarka nubausta nebuvo. Pagal aukščiau nurodytų Taisyklių 8.9. bei 8.10. punktus, gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi: garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Taisyklių 33 punktas nustato, kad atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,8 m. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovei priklausęs Jorkšyro terjeras, vedamas be pavadėlio, kitiems asmenims jokios žalos nepadarė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsargumas reiškia pasisaugojimą, galimą pavojaus numatymą, dideliu neatsargumu laikomas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Įvertinus šuns rūšį, vietą, kurioje jis buvo vedamas (ne miesto teritorija, kaip matyti iš administracinėje byloje esančių nuotraukų, vietovė nėra tankiai apgyvendinta), ieškovės dukters veiksmai vedant šunį be pavadėlio nelaikytini dideliu neatsargumu, nes nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad vedamas šuo sukels žalos ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jos nesukėlė. Tuo tarpu pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Šuo gali kelti pavojų ir padaryti žalos kitiems asmenims, todėl atsakovė, laikydama šunį ne voljere ar pririštą prisiėmė atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Taigi pripažintina, kad yra nustatytos visos atsakovės visos civilinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad būtų buvę CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti visiškai ar iš dalies atleista nuo pareigos atlyginti žalą (CPK 185 str.).

9. Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 450 Eur nuostolių, t.y. naujo šuns, atitinkančio sudraskyto Jorkšyro terjero metus bei savybes, įsigijimo kainą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Civiliniame procese galiojant rungimosi principui asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu turi pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus (CPK 12 str., 178 str.).

10. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. skunde ieškovė A. S. nurodė, kad sudraskytą Jorkšyro terjerą 2013 metais pirko už 600 Lt (174 Eur), teismo posėdyje paaiškino, kad įsigijo jį už 320 Eur. 2017 m. balandžio 15 d. šuns pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė A. S. įsigijo naują Jorkšyro terjero veislės šuniuką (2009 metų) už 450 Eur. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Taigi, ieškovei turi būti atlyginta prarasto šuns vertė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teigė, kad ieškovei turi būti grąžinta sudraskyto šuns pirkimo kaina, t. y. 600 Lt (174 Eur), tačiau teismas sutinka sus ieškovės atstovo argumentais, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jei įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pateikimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nurodė, kad pirko šunį jauniklį 2013 metais, tuo tarpu iki 2016 metų (iki įvykio dienos) šuniukas paaugo, jo vertė padidėjo, minėti ieškovės argumentai yra logiški, todėl įtikinami. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų praradusi turtą (šunį) įsigijo kitą, analogiškos veislės šunį, už kurį sumokėjo 450 Eur, pateikė minėtą aplinkybę patvirtinančius įrodymus – pirkimo sutartį. Atsakovė neįrodinėjo, kad minėta sutartis yra fiktyvi, jos neginčijo, neteigė, kad nurodyta šuns kaina yra nereali ar neprotinga ir neatitinka tokios pat rūšies ieškovės prarasto paauginto šuns vertės. Taigi, atsakovė teigdama, kad neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomos priteisti prarasto turto vertę, neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl ieškovės prarasto turto vertės (CPK 178 str.). Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas laikytinas įrodytu, iš atsakovės D. Z. ieškovei A. S. priteistinas 450 Eur turtinės žalos atlyginimas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.249 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12. Ieškovė patyrė 865 Eur bylinėjimosi išlaidų (2017-08-14 pinigų priėmimo kvitas 350 Eur sumai už teisines konsultacijas ir ieškinio parengimą; 2017-10-05 pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai už teisines konsultacijas ir atskirojo skundo dėl 2017-09-18 nutarties parengimą; 2018-07-25 pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2018-07-25 teismo posėdyje; 15 Eur žyminį mokestį). Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo eigą, šalių procesinių dokumentų kiekį ir kokybę, teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, ginčo sumos dydį, taip pat į šalių atstovų atstovavimo kokybę, teisinių paslaugų kompleksiškumą bei teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, daro išvadą, kad ieškovės A. S. pateiktų išlaidų, susijusių su advokato A. K. pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. Taigi, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės D. Z. ieškovės A. S. naudai priteistina 865 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

13. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma sudaro 8,03 Eur, todėl pašto išlaidos iš šalių priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra ieškinį tenkinus vietiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 260, 268, 270 straipsniais teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nuostolių bei 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,03 Eur (aštuonis Eur, 3 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.