- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-985-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24101-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Ieškovas
- D. K., M. K., A. K.
- Atsakovas
- AB „Citadele bankas“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2908-775/2015 pagal ieškovų D. K., M. K., A. K. ieškinį atsakovui AB „Citadele bankas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys antstolė R. S., UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovų ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį, panaikinti tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1 p., reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą ir neteisėtą, pakeisti tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį bei sumažinti 0,09 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio. Ieškovų prašymu 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimą vykdymo procese, atliekamą antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/04943, kurioje išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkai D. K., M. K., A. K.. Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė iš naujo nagrinėti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jas panaikinti (b.l.52-56) bei nurodė, kad nėra galimybės, jog ieškinys gali būti patenkintas, be to, net ir jį patenkinus tai neturės įtakos išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas sprendė, kad tretysis asmuo nepateikė pakankamų argumentų ir įrodymų, paneigiančių pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o teismas šioje stadijoje atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojo įrašo, išduoto hipotekos lakšto, kuriuo banko naudai prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui buvo įkeistas ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindu, padarė išvadą, jog ginčo išsprendimas šioje byloje turi esminę įtaką išieškojimo nukreipimo į minėtą nekilnojamąjį turtą galimumui. Teismo vertinimu, ieškovams palankaus sprendimo priėmimo atveju išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimui, o turtą pardavus iš varžytynių sąžiningam įgijėjui, iškiltų restitucijos taikymo problemos. Atkreipiamas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nukreiptos į konkretaus turto išsaugojimą t. y. draudimą jį realizuoti priverstine tvarka, kol bus išspręstas tokio realizavimo pagrindo pagrįstumas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie motyvai:
1. Teigiama, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas, nes sutartis su ieškovais buvo nutraukta tinkamai ir teisėtai, o ieškovai neginčija, jog jie nevykdė kreditavimo sutarties, tai reiškia, kad jos nevykdymą pripažįsta. Pažymi, kad ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų bankui nevykdo nuo 2010 m. sausio 18 d. (kredito sutarties nutraukimo) ir nuo kreditavimo sutarties nutraukimo momento išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tapo neišvengiamas. Pasak apelianto, iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovai ir toliau nesiruošia vykdyti kreditavimo sutarties, o prašo įpareigoti kreditavimo sutartį vykdyti tik banką, nors kreditavimo sutarties nutraukimas įvyko būtent dėl ieškovų kaltės. Be to, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis teisminis ginčas, priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto bus vykdomas toliau. Atkreipiamas dėmesys, kad kreditavimo sutarties nutraukimo ginčijimas (kreditavimo sutartis nutraukta 2010 m. sausio 18 d.) vyksta beveik po penkerių metų po kreditavimo sutarties nutraukimo, o jos sąlygos ginčijamos daugiau nei po septynerių metų po kreditavimo sutarties sudarymo ir tik tuomet, kai buvo pradėti aktyvūs antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/04943 ir paskelbtos hipoteka įkeisto turto varžytynės. Apeliantas nurodo, kad ieškovai neatliko imperatyvių CK 6.223 str. 3 d. numatytų veiksmų, dėl ko ieškinys iš esmės negali būti patenkintas ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
2. Apelianto teigimu, ieškovai neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar pasidarys negalimas galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas. Pažymima, kad ieškovai notaro išduoto vykdomojo įrašo neginčija ir šis dokumentas, pasak trečiojo asmens, yra vykdytinas, todėl vykdytino dokumento neginčijimas nesuteikia galimybės stabdyti ir jo vykdymo. Daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas byloje yra bankas, t.y. pakankamai patikimas verslininkas, turintis neabejotiną vykdymo teisę ir vykdytiną dokumentą, net visiško ieškinio tenkinimo atveju, sprendimo vykdymo atgręžimo galimybės nebūtų apsunkintos. Apeliantas pažymi, kad ieškovai prašo pripažinti neteisėtą su atsakovu sudarytos kredito sutarties nutraukimą, tačiau nereiškia reikalavimo dėl tų pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumo, neginčija kredito sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo, taip pat neginčija išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo, todėl daroma išvada, jog tuo atveju, jeigu ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, teismo sprendimas įtakotų tik ieškovų įsipareigojimų atsakovui vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos atsakovo teisei vykdyti jau pradelstų ieškovų piniginių prievolių išieškojimą iš įkeisto turto, todėl, pasak apelianto, teismo sprendimas, net ir tuo atveju, jeigu jis būtų palankus ieškovams, gali įtakoti tik išieškojimo mąstą, bet ne išieškojimo iš įkeisto turto pagrįstumą apskritai, kas patvirtina, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir pažeidžia išieškotojo interesus. Pažymima, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovams iš esmės leista nemokėti skolų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o kreditoriams yra užkirstas kelias atgauti paskolintas lėšas/draudimo išmoka išmokėtas išmokas. Atskirajame skunde nurodoma, kad analogiškose bylose yra suformuluota praktika, kad prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokio pobūdžio bylose atmetami.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (CPK 149 str.), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo AB „Citadelė“ (buvęs AB „PAREX BANKAS“) bankas 2007 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteiktas 145 000,00 Lt kreditas buto su rūsiu pirkimui, o kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu ir kredito draudimu UAB „Būsto paskolų draudimas“ (b. l. 47). Kreditavimo sutartis nutraukta 2010 m. sausio 18 d. (b. l. 55). Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą dėl 143 219,54 Lt draudimo išmokos mokėjimo AB „Citadelė“ (b. l. 50). 2011 m. rugsėjo 8 d. AB „Citadelė“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises į ieškovus ir hipoteka įkeistą turtą 143 219,54 Lt sumai (b. l. 67-69). Vilniaus m. 20-asis notarų biuras 2014 m. balandžio 14 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 139 776,63 Lt sumos su 5 procentų palūkanomis ir 16 559,25 Lt išieškojimo solidariai iš ieškovų D. K., A. K. ir M. K. hipotekos kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai (b. l. 76-77). Vykdomasis įrašas 2014 m. balandžio 22 d. pateiktas vykdyti antstolei R. S. (b. l. 78). Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimą vykdymo procese, atliekamą antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/04943, kurioje išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkai D. K., M. K., A. K., motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kyla grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįsto prašymo paaiškėjus, kad šios grėsmės neegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad, norėdamas pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir bendruomenės interesų, teismas turi patikrinti, ar dėl valstybės kišimosi (kuris gali pasireikšti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) asmuo neturėjo prisiimti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v. Lietuva).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams palankaus sprendimo priėmimo atveju išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimui, o turtą pardavus iš varžytynių sąžiningam įgijėjui, iškiltų restitucijos taikymo problemos. Apeliantas nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kaip baigsis teisminis ginčas, priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto bus vykdomas toliau. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju nėra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta notaro vykdomojo įrašo pagrindu. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Išieškotojas vykdomojoje byloje yra hipotekos kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio naudai išieškojimas vykdomas pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisę į ieškovus turi 2011 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šioje byloje ginčas tarp ieškovų ir atsakovo AB „Citadelė“ kilo dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo bei jos sąlygų modifikavimo. Ieškovai neginčija vykdomojo dokumento pagrįstumo, taip pat nekvestionuoja reikalavimo perleidimo sutarties, hipotekos sandorio teisėtumo bei neginčija skolinio įsipareigojimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kredito sutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nukreiptos į konkretaus turto išsaugojimą t. y. draudimą jį realizuoti priverstine tvarka, kol bus išspręstas tokio realizavimo pagrindo pagrįstumas. Pabrėžtina, kad būtent tretysis asmuo jau yra įvykdęs ieškovų prievolę AB „Citadelė“, todėl jis kaip hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę į ieškovus įvykdyto reikalavimo sumoje ir šio reikalavimo pagrįstumas byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikta trečiojo asmens bei ieškovų 2012 m. kovo 23 d. sutartis dėl skolos grąžinimo, kurioje šalys susitaria dėl 147 475,087 Lt skolos grąžinimo sąlygų, dėl minėtos skolos grąžinimo ir pradėtas vykdymo procesas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad galimai esant palankiam teismo sprendimui ir pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei modifikavus jos sąlygas, toks teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens turimai reikalavimo teisei į ieškovus ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovų ieškinyje išdėstytų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą trečiojo asmens teisių, kilusių iš hipotekos sandorio ir reikalavimo perleidimo sutarties ribojimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiškia, jog yra pagrindas taikyti bei palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015). Pažymėtina, kad hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pat praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-554-258/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1993-611/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 2S-2604-258/2014, nagrinėjant analogiško pobūdžio klausimus.
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmės būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, atliekamą antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/04943, kurioje išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkai D. K., M. K., A. K..