- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-554-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36997-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti šalių 2008-01-25 sudarytos kredito sutarties vykdymo sąlygas (sutarties 2.1.3. ir 2.1.6. punktus) atidedant įmokų pagal sutartį mokėjimus dvidešimt keturiems mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas (b. l. 3-11).
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti 2008-01-25 Kredito sutartį Nr. VE/1903/002 ( toliau – Kreditavimo sutartis) ir vykdyti išieškojimą pagal šią sutartį bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01506/1. Nurodė, kad antstolė R. M. vykdydama sprendimą Nr. S-11282, 2011-04-21 Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą išieškoti iš ieškovės 929 738,78 Lt skolos ir 1 406,00 Lt vykdymo išlaidų, 2013-09-11 ir 2013-10-07 surašė turto arešto aktus. Ieškovės teigimu, jei atsakovas nutrauktų sutartį, būtų žymiai sunkiau įvykdyti galimai palankų teismo spendimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, o ieškovė būtų finansiškai sužlugdyta. Atsakovas ketina nutraukti sutartį bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir bet kada gali tai padaryti, todėl kol nebus išnagrinėtas ieškinys yra realus pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutinka su areštuoto turto verte, sprendžiami šio turto įvertinimo klausimai vykdymo procese, o esant ieškiniui teisme yra tikslinga sustabdyti antstolės vykdomus vykdymo veiksmus (b. l. 3-11).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašymu argumentuodamas tuo, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie neįrodyti, kadangi ieškovei pažeidus sutartį atsakovas ją nutraukė, taigi ieškovė neteko teisės reikalauti pakeisti pasibaigusią sutartį, o sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu neprašo, todėl šios aplinkybės paneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos atsakovo atžvilgiu, kadangi atsakovo teisės teismo proceso metu liktų visiškai neužtikrintos. Be to, draudimas bankui įgyvendinti savo teises pažeistų jo, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, neribotam laikui užkirstų kelią įgyvendinti savo teisę atgauti skolą iš hipoteka įkeisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino ieškovės D. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti šalių sudarytos Kreditavimo sutarties vykdymo sąlygas atidedant įmokų pagal sutartį mokėjimus 24 mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas. Šiam reikalavimui užtikrinti ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui nutraukti sutartį ir vykdyti išieškojimą bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Byloje nustatyta, kad 2011-04-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9504-285/2011, kuria nutarta priverstinai išieškoti iš ieškovės skolą ir parduoti iš varžytinių įkeistą ieškovės turtą yra įsiteisėjusi (b. l. 26-27), 2011-04-21 Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas (b. l. 78) įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir galioja, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti savo teisių į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės, kadangi tai neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises. Nustatyta, kad Kreditavimo sutartis yra nutraukta, todėl šioje byloje kilęs ginčas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo neturi įtakos atsakovo turimai reikalavimo teisei į ieškovę pagal įsiteisėjusią 2011-04-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9504-285/2011 bei 2011-04-21 Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą. Teismas konstatavo, jog įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovo teisių, numatytų kreditavimo sutartyje, ribojimą, todėl ieškovės prašymas uždrausti atsakovui nutraukti Kreditavimo sutartį ir vykdyti išieškojimą pagal šią sutartį yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 144 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog nėra pagrindo riboti atsakovo teisės į priverstinį skolos išieškojimą aukščiau išdėstytais motyvais, konstatavo, jog ieškovės prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje taip pat nepagrįstas. Atsakovas, įgyvendindamas savo teisę į neįvykdytą prievolę pagal kreditavimo sutartį nustatyta tvarka vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui, o sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovo, kaip išieškotojo teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, todėl teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01506/1.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-44286-641/2013 ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai - uždrausti atsakovui AB „Citadele” bankas nutraukti 2008-01-25 Kredito sutartį Nr. VE/1903/002 ir vykdyti išieškojimą pagal Kreditavimo sutartį, ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0064/13/01506/1.
Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti savo teisių į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės, kadangi tai neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises. Ieškovė mano, kad teismas nevertino ieškovo ir atsakovo padėties vienodumo. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra profesionalus finansinių paslaugų teikėjas rinkoje bei turi didelę patirtį. Atsakovo teisės yra apsaugotos ne tik kredito sutartimi, bet ir hipotekiniu įkeitimu, o tai yra visiškas ir absoliutus atsakovo, kaip kredito įstaigos interesų apsaugojimo užtikrinimas. Ieškovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad Kreditavimo sutartis nutraukta. Ieškovė teigia, kad atsakovas realizavo savo teisę pagal pateiktus vekselius, o ne ieškiniu prisiteisė nesumokėtą skolą. Todėl kilęs ginčas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo neturi įtakos atsakovo turimai reikalavimo teisei į ieškovę pagal įsiteisėjusią teismo nutartį civilinėse bylose. Ieškovė teigia, kad teismas nusprendęs, kad kredito sutartis yra nutraukta, todėl šioje byloje kilęs ginčas dėk kredito sutarties sąlygų pakeitimo neturi įtakos atsakovo turimai reikalavimo teise į ieškovę pagal įsiteisėjusią teismo nutartį civilinėse bylose, faktiškai pasisakė dėl bylos baigties.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Citadele“ bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės D. S. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pažeidė Kreditavimo sutartį dėl ko atsakovas nustatyta tvarka ją nutraukė, todėl ieškovė neteko teisės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 str. pagrindu reikalauti pakeisti sutartį. Kol Kreditavimo sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, - kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė dar iki ieškinio teismui pateikimo pažeidė Kreditavimo sutartį, dėl ko atsakovas nustatyta tvarka ją jau prieš kelerius metus nutraukė. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo Kreditavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Todėl šios aplinkybės paneigia prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė nebuvo išdavusi vekselio prievolėms pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti. Tai matyti iš Kreditavimo sutarties sąlygų bei paties vykdomojo įrašo, kadangi jame nurodyta suma nesutampa su Kreditavimo sutartyje nurodyta kredito suma. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu pateiktas vekselis yra išduotas ieškovės užtikrinant atsakovo su IĮ Seno dvaro sodyba sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jomis nepagrįstai siekiama suteikti prioritetą tik ieškovės interesams, nenustatant jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir priešpriešinių prievolių ieškovei bei sudarant prielaidas ieškovei laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jeigu jos būtų pritaikytos, pasiekti galutiniu teismo sprendimu siekiamų rezultatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, taip pat absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
CPK reglamentuoja, kad teismas turi teisę, esant motyvuotam ieškovo prašymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, t.y. siekiama užtikrinti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, taip pat jei tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.
Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Ieškovė D. S. ieškiniu prašo pakeisti 2018-01-25 sudarytos Kreditavimo sutarties vykdymo sąlygas (sutarties 2.1.3. ir 2.1.6. punktus) atidedant įmokų pagal sutartį mokėjimus dvidešimt keturiems mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas, o sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės ieškovė reikalauja pakeisti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių sąlygas. Teismas pažymi, jog ieškinyje yra reikalaujama pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygą, tačiau pati Kreditavimo sutartis buvo nutraukta dar iki ieškinio pateikimo. Ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis būtų draudžiama atsakovui siekti skolų pagal nutrauktą sutartį išieškojimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Citadele“ bankas 2011-04-14 Kreditavimo sutartį yra vienašališkai nutraukęs, todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nesant kitos sutarties šalies valios tęsti sutartinius santykius, neturi teisinės prasmės, nes ieškovas nėra pareiškęs jokio reikalavimo susijusio su siekiamos modifikuoti sutarties nutraukimo faktu.
Teismas sutinka su ieškove, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, negali civilinės bylos nagrinėti iš esmės. Tačiau, kaip minėta, civilinio proceso teisės normos teismui numato pareigą prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išnagrinėjo ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą ir pasisakė dėl bylos baigties. Skundžiamoje nutartyje teismas tik pateikė preliminarų pareikšto ieškinio įvertinimą. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo ieškinys nagrinėjamu atveju yra tikėtinai pagrįstas, ar ne, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę dėl to, kad Kreditavimo sutartis yra nutraukta, todėl šioje byloje kilęs ginčas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo neturi įtakos atsakovo turimai reikalavimo teisei į ieškovę pagal įsiteisėjusią 2011-04-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9504-285/2011 bei 2011-04-21 Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, todėl įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovo teisių, numatytų kreditavimo sutartyje, ribojimą, kas pagrįstai ir buvo pripažinta skundžiamoje nutartyje.
Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog ieškovės pareikštas reikalavimas bus patenkintas, todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla. Be to, atsakovo AB „Citadele“ bankas atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, principas reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kai ginčo šalis sieja sutartiniai santykiai, ieškovė ieškiniu reikalauja teismo įpareigoti atsakovą keisti ginčo sutarčių sąlygas, susijusias su mokėjimais, tai yra iš esmės susijusias su ieškovės finansiniais įsipareigojimais atsakovui. Tokiam reikalavimui užtikrinti atsakovui uždraudus atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu, iš esmės yra apribojamos atsakovo sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Tokiu būdu ginčo priemonės iš esmės riboja atsakovo teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleidžia ieškovą nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovui draudžia atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu. Uždraudus atsakovui vykdyti išieškojimą pagal su ieškove sudarytą sutartį būtų sudaromos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.) (LAT 2012 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-208/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.