Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam paskambino sesuo E. R. dėl griaunamos tvoros ir paprašė atvykti. Atvykęs pamatė, kad 4 darbininkai griovė tvorą, jiems vadovavo du asmenys - Č. V. ir jos brolis V. V.. Jis susipažino su sesers paduotais dokumentais, kuriuos supranta, yra (duomenys neskelbtini), specializuojasi (duomenys neskelbtini). Pagal dokumentus tvoros savininkas buvo R. R., kuris prieštaravo, kad būtų griaunama jo tvora. R. R. prieš jam atvykstant buvo paaiškinęs Č. V., kad tvora yra privati jo nuosavybė. Jeigu nukentėjusioji sakė, kad nežinojo, kas tvoros šeimininkas, tai vaizdo įrašas tai paneigia. Atvykęs jis dokumentus vietoje žiūrėjo, aiškiniosi su Č. V., bet iš jos neprašė jokių dokumentų. Jis nepažįsta nukentėjusios ir jos brolio, taip pat nepažįsta tos įmonės darbuotojų. Su sesers vyru R. R. tuo momentu nesusitiko, nes šis buvo išvažiavęs į tėvo laidotuves. Apie 10 minučių vertino situaciją, aiškinosi ir nutarė imtis fizinių veiksmų tikslu trukdyti griovimo darbus. Jis yra išstudijavęs civilines normas ir žino, kad galima ginti savo turtą. Pasakė seseriai, kad reikia fiziškai trukdyti griovimo darbus, nes tai buvo vienitelis kelias apginti nuosavybę, kadangi policija nesustabdė griovimo darbų, išvažiavo pasakiusi, kad reikia kreiptis į teismą. Policija buvo atvažiavusi iki jam atvykstant, apie tai jį informavo. Jis ėmė ginti tvorą nuo griovimo, ėjo prie darbininkų ir jiems trukdė, lipo ant plytų, atjunginėjo elektrą iš elektros lizdo, žnyplėmis nukirpo laidą, kas sukėlė statybininkų pasipiktinimą bei Č. V. ir jos brolio reakciją. Jie pradėjo jį įžeidinėti, vartoti keiksmažodžius, provokuoti. Būdamas (duomenys neskelbtini), žinojo dėl fizinio smurto ir jo pozicija buvo nesiginti, matė, kad yra filmuojamas, todėl stengėsi apginti tvorą inteligentiškai, nenaudojant smurto. Tačiau prieš jį buvo vartojamas smurtas. Byloje yra duomenys dėl jo mėlynių, kraujosruvų. Veiksmai, kokiu būdu trukdė griovimo darbams patvirtina vaizdo įrašai. Jis buvo apstumdytas visų asmenų, taip pat Č. V. ir jos brolio. Tvoros griovimo veiksmai buvo atliekami apie valandą. Darbininkų ir nukentėjusios klausė, kodėl jie griauna svetimą tvorą, sakė jiems, kad savininkas yra R. R., turėjo su savimi Registrų centro išrašą, tačiau buvo ignoruojamas. Č. V. lakstė po aikštelę, jį įžeidinėjo, stumdė. Jis nelietė kitų asmenų, tai jį kiti lietė ir stumdė. Jį stumdė darbininkai, Č. V. ir jos brolis, dėl to ant jų parašė skundą. Kadangi darbininkai buvo samdyti, pretenzijų jiems neturi. Jo trukdymas truko apie 40 min., gal iki valandos, kol antrą kartą atvažiavo policija, kurią kvietė jo sesuo. Pareigūnai įpareigojo sustabdyti griovimo darbus. Kai jį stengdavosi nustumti, jis siekė išvengti stūmimų, blokuoti, todėl neatmeta versijos, kad kraujosruvos nukentėjusiai galėjo atsirasti, kai jis bandė gintis nuo jos, tačiau ėmimo už nukentėjusios dešinės pusės dilbio nebuvo. Gali būti, kad siekdamas apsiginti nuo stūmimo, trenkė nukentėjusiai per rankas, tai buvo nesąmoningas refleksiškas gynybinis veiksmas, norint išsilaikyti stovint ant tvoros. Už rankos nukentėjusiai negriebė, bent to tikrai neatsimena, kontakto, sąmoningo tyčinio veiksmo iš jo pusės, kad sukelti fizinį skausmą nebuvo. Nežino, kaip pas nukentėjusią atsirado mėlynės, gal ji pati susižalojo griaudama tvorą, ji moka vaidinti. Ar nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą nežino, negirdėjo, kad būtų šaukusi pagalbos, ji niekam tuo metu nesiskundė, kad jai skauda ranką ir niekam rankos nerodė, kad būtų sužalota. Būdamas policijoje nepastebėjo jos kūno sužalojimų. Pareiškimą policijoje nukentėjusioji parašė po to, kai jis pirmas parašė pareiškimą. Kai jį nukentėjusioji stumdė, jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, atsitrenkė į metalinį strypą. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji nesiskundė, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, tik vėliau, pasitarusi su teisininku, parašė prieš jį skundą. Mano, kad jis yra nukentėjusysis šioje situacijoje, patyrė smurtą. Ta pati prokurorė vadovavo visiems trims ikiteisminiams tyrimams ir tyrimą pagal jo pareiškimą nutraukė. Prokurorės nutarimo jis neskundė, nes nematė tikslo gaišti laiką, be to nemanė, kad byla pasieks teismą. Jis paprašytas sesers gynė jos vyro nuosavybę, taip pat gynėsi pats nuo nukentėjusios stumdymosi. Tyčios, pastangų smurtauti prieš nukentėjusią nebuvo, todėl yra nekaltas ir prašo išteisinti.

Nukentėjusioji Č. V. paaiškino, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, o UAB (duomenys neskelbtini) prezidentė yra jos dukra. Nuo 2013 metų ji turėjo įgaliojimą-pavedimą tvarkyti dukros bendrovės reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo dokumentus ir šį objektą gerai žinojo, taip pat žinojo sklypo ribas ir kad tvora patenka į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, todėl buvo įsitikinę, jog tai yra jų nuosavybė. Iki spalio 10 d. žiūrėjo Registrų centre ir jokių pasikeitimų nebuvo. Jie kreipėsi į Kultūros vertybių paveldą ir gavo atsakymą, kad jokių leidimų griauti tvorą savo teritorijoje nereikia, nes tvora korporacijos nuosavybė. Tuo buvo įsitikinusi. Tvora jiems trukdė, todėl ją nugriauti pasamdė UAB (duomenys neskelbtini), kurios darbininkai ir vykdė darbus. UAB (duomenys neskelbtini), ją informavo, kad 2018-10-12 8 val. atvažiuos griauti tvoros. Nugriauti tvorą reikėjo, nes norėjo padaryti įvažiavimą, kad servitutas netrukdytų pravažiuoti žmonėms per jų sklypą. Ji su broliu V. V. - UAB (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu atvažiavo į teritoriją, taip pat atvažiavo darbininkai ir pradėjo griauti tvorą. Atvyko direktorius iš (duomenys neskelbtini). Po pusvalandžio atbėgo R. R. ir pradėjo rėkti „kodėl jūs griaunate mano tvorą?“, „negriaukite tvoros“, turėjo kažką rankose, bet nerodė jai dokumentų. Ji pasakė jam, kad tvora yra bendrovės teritorijoje ir, kad netrukdytų vykdyti darbus. Tada atėjusi E. R. pradėjo filmuoti, bet ji nekreipė dėmesio. Paskui A. D. iš kaimynų atėjo su žmona ir stovėjo. Klausė, kodėl griaunate tvorą, į ką ji atsakė, kad leidimų jiems nereikia, nes turi visus dokumentus, ant jų žemės stovi tvora ir jiems priklauso. Paskui atbėgo nepažįstamas žmogus (kaltinamasis) ir pradėjo prie statybininkų kabinėtis. Ji pagalvojo, kad tai kažkoks praeivis. Tvoros ilgis 70 metrų, 5-6 žmonės dirbo. Kad netrukdytų vieni kitiems, vieni darbininkai dirbo iš vieno krašto dirbo, kiti - iš kito krašto. Nepažįstamas žmogus pradėjo juos stumdyti. Ji pasakė jam, kad tai korporacijos teritorija, kad jis neturi teisės joje stovėti. Vyras pasakė, kad žino, kas ji tokia. Ji daugiau nekreipė į jį dėmesio. Kaltinamasis gal norėjo, kad statybininkas jį sužalotų, įžūliai lindo prie statybininkų ir prie aparato. Atvažiavus policijai, ji parodė nuosavybės dokumentus, kad tvora ant jų žemės ir policininkai išvažiavo. Tuomet R. R. iškvietė iš apsaugos komandos žmones, kurie klausė, ką jie daro. Ji pasakė, kad tvora yra jų ir reikia ją nugriauti, kad padarytų kelią. Tada tie žmonės išvažiavo. Kaltinamasis elgėsi blogai, įžeidinėjo ją ir jos brolį, prisikabino prie statybininkų, ant tvoros atsistojo, davė statybininkui į galvą, šalmas nukrito. Išjunginėti pradėjo iš rozečių jungiklį, provokavo žmones, kad sukelti triukšmą. A. R. prie jos nepriėjo, tik statybininkų vis klausė, „ką darote“. Ji nesuprato, kas tas žmogus, nepriėjo ir nesakė jai, kad negriautų tvoros. Jeigu jis būtų priėjęs prie jos, ji būtų parodžiusi dokumentus. Kadangi E. R. filmavo, pagalvojo, kad ir jai reikia nufotografuoti tą situaciją. Pradėjo su telefonu filmuoti, laikė telefoną kaire ranka. A. R. priėjo ir griebė jai už dešinės rankos prie riešo, pradėjo tampyti, nenorėjo paleisti rankos, ji iš skausmo pradėjo šaukti, atbėgo brolis į pagalbą. A. R. laikė jos ranką ir jeigu nebūtų striukės, tai būtų sulaužyta jos ranka. Jai iškrito telefonas iš rankos, broliui reikėjo nustumti A. R. nuo jos. Ji iškvietė policiją, parodė dokumentus, paaiškino situaciją. Policija pažiūrėjo dokumentus ir pasakė visiems važiuoti į policijos komisariatą ir viską ten išsiaiškinti. Nuvažiavus į policiją sužinojo, kad kaltinamasis yra E. R. brolis, bet jo anksčiau niekada nėra mačiusi. Jeigu būtų abejojusi, kad tvora ne korporacijai priklauso, niekada nebūtų lindusi prie tvoros ir nedarytų nieko neteisėto. Tik Spalio 15-16 d. sužinojo situaciją, kai gavo informaciją iš Registrų centro apie tvorą. Spalio 12 d. turėjo savo dokumentus, iš kurių matėsi, kad tvora priklauso korporacijai. Po įvykio kreipėsi į teismą dėl tvoros, teismo sprendimo dar nėra. Buvo nugriauta beveik visa tvora, liko tik pamatai ir metaliniai stulpai. Kai kaltinamasis jai sugriebė už rankos, jai labai skaudėjo. Ranka buvo sugriebta iš viršaus ir apačios. Galvojo, kad per savaitgalį praeis skausmas, išgėrė nuo skausmo vaistų, tačiau iki pirmadienio ranka nenustojo skaudėti, negalėjo miegoti, pakelti rankos. Grįžusi į biurą iš policijos, nuėmė striukę ir pamatė, kad ranka mėlyna, paspaudimas buvo, matėsi pirštai, kad buvo sugriebta ranka. Pirmadienį nuėjo pas gydytoją, papasakojo situaciją. Gydytoja liepė pas chirurgą kreiptis dėl lūžių pasitikrinti. Lūžių nebuvo, tačiau 2-3 savaites buvo skausmas. Per 30 metų jai toks pirmas įvykis, kad vyras prieš ją smurtauja. Mėnesį laiko teko gydytis, apie 3,5 savaites negalėjo nieko daryti su ranka, jai buvo šokas, didelis stresas, spaudimas kilo, mėnesį truko nedarbingumas. Dėl rankos 3-4 savaites gydėsi. (duomenys neskelbtini) gyveno nuomininkai, sakė, kad šalta, todėl buvo nuvažiavusi pažiūrėti dėl šildymo, nes jų įmonė prižiūri. Taip pat buvo atvažiavę žmonės, matavo pastatą, ribas. Ji nuėjo į sklypą ir iš karto priėjo R. R.. Civilinį ieškinį palaiko, nes morališkai negalėjo dirbti, kreipėsi pas gydytoją, stresas buvo, tokių įvykių jai anksčiau nebuvo. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo 2012 metais. Dėl įvykio jai pasidarė didelis spaudimas, išbėrė visą kaklą, normaliai dirbti negalėjo. A. R. nebandė su ja susisiekti ir neatsiprašė. Ji A. R. nestumdė ir nemušė, necenzūrinių žodžių nevartojo. A. R. prie jos priėjo ir sugriebė už rankos, nes nenorėjo, kad ji filmuotų. Policija antrą kartą atvažiavo ne dėl tvoros griovimo, o dėl to, kad ji iškvietė dėl A. R. smurto. Ji negalėjo tą dieną rašyti pareiškimo, nes skaudėjo ranką, todėl pareiškimą rašė jos advokatas. Ji tik pasirašė pareiškimą, nors ir labai skaudėjo ranką.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis yra nukentėjusios Č. V. brolis. Atvažiavo su darbuotojais statybininkais į objektą, prijungė kabelius ir pradėjo darbą. Apie 8.30 val. atvažiavo kaltinamasis, pradėjo mėtyti plytas, davė į galvą vienam darbininkui, net šalmas nukrito. Paskui rankomis kojomis blokelius iš vietos išvertė, kabinėjosi prie visų, provokavo, išjungė šviesą, perpjovė kabelį. Jis girdėjo, kaip sesuo šaukė „gelbėkite gelbėkite“. Kaltinmasis buvo paėmęs seserį už dešinės rankos, traukė ją. Seseriai skaudėjo, ji šaukė „padėkite, padėkite“, beveik verkė nuo skausmo. Už 10 metrų jis stovėjo, pribėgo, patraukė kaltinamąjį, tada šis paleido ranką. Kaltinamajam jis netrenkė. Atbėgo į pagalbą, nes buvo dėl sesers išsigandęs. Už dešinės rankos kaltinamasis buvo paėmęs seserį, ji vos nenugriuvo. Sesuo buvo su striuke. Paskui po kelių minučių atvažiavo apsauga ir policija. Kodėl jie atvažiavo nežino, jų nekvietė. Nežino, kodėl kaltinamasis trukdė darbus atlikti, nekalbėjo su juo. Jis tik bėgiojo ir nieko nesakė, nerodė dokumentų, vartojo necenzūrinius žodžius. Pirmą kartą kaltinamąjį matė. Tvorą griovė, nes priklausė korporacijai. Sesuo davė komandą ką reikia daryti, ji tvarkė tą teritoriją. Po įvykio sesuo kreipėsi į polikliniką, darbe nebuvo apie mėnesį. Nežino dėl ko buvo konfliktas, nesidomėjo. E. R. ir R. R. pažįsta, jie buvo atėję, bet nieko nesakė. Jis nežiūrėjo dokumentų, dirbo savo darbą. Po įvykio nevažiavo su seserimi į policiją, nežino ar sesuo rašė pareiškimą. Nežino kodėl sesuo buvo nedarbingume, ji nieko jam nesakė. Gal stresas jai buvo. Tvora stovėjo ant korporacijos žemės. Jis žino teritorijos ribas, geodezijos ženklai buvo.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) yra statybų vadovas. Atvyko į objektą dėl tvoros griovimo ir pradėjo darbus. Tuomet atėjo vyras į kiemą, prašė stabdyti darbus, tvirtino, kad jam priklauso tvora. Č. V. su tuo vyru daugiau bendravo, ji liepė tęsti darbus. Ten dirbo 4 jam pavaldūs darbininkai. Atėjęs vyras netrukdė dirbti kol jis buvo, tik prašė stabdyti darbus. Kaltinamojo nematė įvykio vietoje. Buvo sudaryta sutartis su korporacija dėl darbų, kurioje nurodyta sąmata, darbų apimtis. Jis nemanė, jog užsakovė sugalvos nugriauti svetimą tvorą. Kiek girdėjo iš pasakojimų, buvo kivirčas, apsistumdymas su vyru, kuris keikėsi, provokavo, laidus karpė, įrankius mėtė, kabelius sugadino. Buvo atvykusi apsauga, policija, kuri diskutavo su Č. V. ir išvažiavo. Kad Č. V. patyrė fizinį skausmą, buvo stumdoma ir atsirado sužalojimai ant rankų, sužinojo jau po įvykio, ne tą pačią dieną.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), griovė tvorą. Atėjo žmogus, liepė nutraukti darbus. Policija, apsauga buvo atvažiavusi. Kaltinamasis ten buvo, jis trukdė dirbti, plytas sukrautas į krūvelę nuspirdavo. Kodėl taip darė, nesakė, tylėjo. Pokalbio tarp jų nebuvo, jie nebendravo. Kaltinamasis specialiai jiems neleisdavo dirbti, provokavo, kad jam trenkų, sužalotų. Kitas vyriškis buvo liepęs nutraukti darbus, bet ne kaltinamasis. Užsakovė buvo nukentėjusioji, ji liepė dirbi. Dar buvo direktorius ir vadovavo darbams, sakė, ką reikia daryti. Kažkas buvo susistumdę, bet daug dėmesio jis nekreipė. Kaltinamasis stumdėsi su užsakove. Jis nematė, kaip jie stumdėsi, bet, kaip suprato, kaltinamasis griebė užsakovei už rankos. Tai girdėjo iš pačios užsakovės, kai ji sušuko, garsą girdėjo. Ar ji prašė pagalbos tiksliai neprisimena. Jis nematė, kad užsakovė su broliu stumdytų kaltinamąjį. Antrą kartą kai atvyko policija jie nutraukė darbus, nes užsakovai dėl dokumentų kažkokių aiškinosi. Policija liepė nutraukti darbus, o kodėl jis nesidomėjo. Kai ardė tvorą, jam niekas nesakė kieno tai tvora.

Liudytojas V. C. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir ardė tvorą. Ryte atvažiavo į darbą, pasakė, kad riekia nugriauti tvorą. Jie pradėjo ardyti, tada atėjo kaimynai, pradėjo rėkti, sakė, kad jų tvora, kad negalima griauti, todėl jie pristabdė darbus. Moteris, kuri samdė, pasakė, kad čia jos tvora ir leido toliau dirbti, bet vyras įžūliai trukdė dirbti, neleido nieko daryti, nukirpo elektros kabelius, spardė plytas, labai trukdė, provokavo, kad jie jį sužalotų, kišo kojas. Moterį pradėjo tampyti paskui, policija buvo ne kartą. Moterį vyras paėmė stipriai už rankos ir timptelėjo. Buvo sugriebęs viena ranka ir stumtelėjo. Kai policija liepė nutraukti darbus, jie susirinko daiktus ir išvažiavo. Jis matė, kai užsakovę vyras timptelėjo už dešinės rankos žemiau alkūnės. Matėsi, kad stipriai timptelėjo, bet moteris nebuvo nugriuvusi. Kažkas iškvietė policiją. Jis neatsimena, ką šaukė moteris, kvietėsi pagalbos, pribėgo kitas vyras ir pradėjo ginti tą moterį, juos išskyrė. Neatsimena kuriuo metu paėmė moterį už rankos. Moteris buvo susiėmusi už rankos, bet jos neapžiūrėjo. Filmavo vyras ir užsakovė, jie daug kartų filmavo. Moteris nieko nedarė vyrui, jis nematė, kad kažką ji darytų vyrui. Nežino, kas dar galėjo matyti, kad vyras patempė moterį už rankos. Neatsimena, kiek kartų buvo atvykusi policija.

Liudytojas K. S. paaiškino, kad įvykio dieną jis griovė tvorą. Darbų vadovai liepė nugriauti tvorą. Griauti sekėsi gerai, kol nesutrukdė kaltinamasis. Jis lindo, labai trukdė darbininkams, pradėjo mėtyti plytas, elektrą atjunginėjo, vėliau nukirpo kabelį, stumdėsi su darbininkais. Tas vyras nieko jiems neaiškino, kodėl taip elgiasi, gal nenorėjo, kad jie griautų tvorą. Nukentėjusioji taip pat buvo įvykio vietoje. Jis pradžioje matė, kai ji susistumdė su kaltinamuoju, bet paskui nieko nematė, nes nuėjo į šoną. Kieno iniciatyva buvo susistumdymas, nežino. Nematė, kad V. V. gintų nukentėjusiąją nuo kaltinamojo, taip pat nematė, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju kažką aiškintųsi. Jie pradėjo garsiai šaukti ir susistumdė. Vėliau atvažiavo policija ir jiems nebeleido tęsti darbo. Grasinimų nebuvo, tik riksmai, konkrečiai kokie neprisimena. Nukentėjusioji rėkavo, su kaltinamuoju apsižodžiavo. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, laikė nukentėjusiajai už rankos, tai tikrai jis matė. Kodėl jis laikė už rankos, nežino, gal kad jie barėsi. Kai kaltinamasis laikė už rankos nukentėjusiąją, jie abu stovėjo ant žemės. Jis sako teisybę, nemeluoja, po dviejų metų sunku prisiminti kas buvo. Geriau viską prisimininė iš karto po įvykio.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, tai jo žmonos brolis. Prašo pagarsinti parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus šio liudytojo parodymus (1 t., b. l. 68-71), jis patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad prasidėjus tvoros griovimui, jis atėjo ir pateikė nuosavybės dokumentus, tačiau turėdamas karčios patirties su prokuratūra, vengė be kokio aktyvesnio veikimo. Todėl buvo poreikis prašyti A. R. padėti jo žmonai, kuri buvo palikta viena, nes jis turėjo išvykti į tėvo laidotuves. Atvykusi policija pasakė, kad nieko padaryti negali. Konstitucijos 23 straipsnis aiškiai sako, kad nuosavybė ginama įstatymu, o policija nieko padaryti negalėjo. Su policija pokalbio metu Č. V. pasakė, kad jai žinomos nuosavybės aplinkybės, jos teisininkai informuoti apie situaciją ir, žinodami tas aplinkybes, vykdė šiuos veiksmus. Tai apibūdina, kad jie vykdė griovimo darbus tiesiogine tyčia. Su darbu vadovu, buvusiu su baltu šalmu, video medžiagoje yra pokalbis ir aiškiai matosi, kaip jis rankose laiko nuosavybės dokumentus. Tačiau paklausęs Č. V. nurodymo, nenutraukė darbų ir vykdė darbus toliau. Antras policijos ekipažas, kuriame buvo P. R., įpareigojo stabdyti griovimo darbus. Tvora buvo griaunama tą dieną, kai jam reikėjo rūpintis tėvo laidotuvėmis, todėl išvyko laidotuvių reikalais. Yra nufilmuota kaip žmonės elgėsi ir matosi, kad nepanašu, jog Č. V. nukentėjo, kad jai skaudėjo ranką. Jokių ženklų nėra dėl skausmo. Jis policijoje parašė pareiškimą, kad jis yra nukentėjęs ir jo turtas sugadintas, o A. R. rašė, kad jis buvo sužalotas. Tuo tarpu Č. V. parašė pareiškimą, kad buvo trukdoma griovimo darbus vykdyti ir jokios kalbos nebuvo užsiminta, kad kažkas kažką apstumdė, kad už rankos jai buvo suimta. Jis buvo antstolį iškvietęs, kad surašytų faktinių aplinkybių konsatavimo protokolą ir atvykęs anstolis užfiksavo situaciją. Jis pats asmeniškai priėjo prie kiekvieno ir įspėjo, kad tai jo nuosavybė ir pateikė dokumentus, įspėdamas, kad už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Darbininkai galėjo to nežinoti, bet jų elgesys ignoruojant teisėtą savininką parodo jie galimai buvo instruktuoti, kaip elgtis. Antstolis gal 30 minučių buvo, protokole užfiksuota, kada jis atvyko ir kada išvyko. Jis nuo antstolio atvykimo ir išvykimo visą laiką buvo ir antstolis fiksavo jo veiksmus, kad visus įspėjo. Pats ne visus veiksmus galėjo nufilmuoti, todėl papildomai fiksavo antstolis. Statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso jam. Jis nematė A. R. susistumdymo su Č. V. įvykio vietoje, taip pat vėliau nematė jokių sužalojimų ant Č. V. rankos, kai ji spalio 18 d., t. y. po nepilnos savaitės buvo atvykusi su matininku į įvykio vietą. Matė jos riešus ir ten sužalojimų nebuvo. Č. V. neatrodė kaip nukentėjęs asmuo. Požymių nebuvo, kad kažkas jai buvo blogai, ji triumfavo, rodė, kad sėkmingai įvykdė savo planą. Išvažiuodamas į laidotuves nuosavybės dokumentus paliko žmonai, tuo metu A. R. dar nebuvo. Palaikė ryšį su žmona ir kalbėjosi su A. R. telefonu. Jis pritarė A. R. veiksmams, kad visais įmanomais būdais turi būti stabdomas jo tvoros griovimas, pasakė žmonai kur padėti jo įrankiai, replės. Kai grįžo namo, darbai jau buvo sustabdyti, jis nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Nuosavybės teisės buvo nuo pradžių, kada gautas statybos leidimas ir tvora pastatyta jo lėšomis. Kai pasikeitė žemės sklypo bendrasavininkas, juo tapo UAB (duomenys neskelbtini), visais būdais buvo bandoma pakeisti tvoros mechanizmą, nupjauti elementus tvoros ir pan. Jis kreipėsi į policiją, tačiau jo teisės nėra ginamos, kadangi nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos viešajame registre, todėl jo skundai buvo atmesti ir pasiūlyta civiline tvarka spręsti tuos klausimus. Su tėvu pasitaręs nuosavybės teises įregistravo viešajame registre, kad daugiau nebūtų kėsinamasi. Č. V. dar prieš įvykį ne kartą bandė pakeisti tvorą, bromą, elektroninio valdymo sistemą. Kai jis fiksuodavo šias aplinkybes, buvo grubiai atakuojamas, stumdomas, iš jo buvo bandoma išmušti telefoną. Č. V. brolis trenkė jam į veidą, bet jis išsisuko nuo smūgio, o tai pakankamai aiškiai charakterizuoja tuos asmenis ir kaip jie yra linkę veikti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2018-10-12 buvo jo tėvo laidotuvės. Iš ryto apie 07.45 val. žmona vežė į mokyklą vaikus, jam paskambino ir pasakė, kad žmonės jų tvorą griauna adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis išėjęs į lauką pamatė, kaip griaunama jo tvora. Tarp asmenų atpažino Č. V. ir V. V., iš matymo juos abu pažinojo, kartu su jais buvo apie 5-6 žmones, 4 iš jų buvo statybų darbuotojai su geltonomis liemenėmis. Tie 4 darbininkai ir V. V. griovė tvorą, o viskam vadovavo Č. V. ir vyras su baltu šalmu. Jis prisistatė ir informavo, kad yra tvoros savininkas, rankose turėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą apie tvoros nuosavybės teisę. Pirmiausia pareikalavo sustabdyti griovimus darbus, prisistatyti ir atsakyti, kodėl ir kokiu pagrindu yra griaunama jo tvora. Asmenys jį ignoravo, lyg jo nebūtų, elgėsi taip lyg tam būtų pasiruošę, kad jeigu jis gins savo nuosavybę, jie jį ignoruos. Jis mėgino fiziškai ginti savo nuosavybę, prieš juos fizinės jėgos nenaudodamas tiesiog stojo tarp tvoros ir darbininkų. Jis įspėjo juos visus ir kiekvieną asmeniškai, kad yra vykdomas nusikaltimas, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, ne tik bendrovei, kuri užsakė tvoros griovimą, bet ir fiziniams asmenims, kurie vykdo tuos nurodymus. Kai mėgino ginti savo nuosavybę, buvo apstumdytas. Tvoros metalai buvo pjaunami taip, kad jam žiežirbos kristų į veidą. Turi filmuotą medžiagą telefone šio įvykio ir pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykęs policijos ekipažas nevykdė savo pareigų ginti įstatymus ir Konstitucijos 23 str. (ginti nuosavybės teisę). Jis buvo priverstas palikti įvykio vietą dėl tėvo laidotuvių kilusių klausimų. Išėjęs dar paskambino apsaugos tarnybai (duomenys neskelbtini), jie atvyko, tačiau pasakė, kad pagal sutartį jie saugo butą, bet ne tvorą. Tada paprašė žmonos fiksuoti pagal galimybes įvykį, paliko jai nuosavybės dokumentus prašė vėl skambinti policijai, nes policija nereaguoja į privačios nuosavybės niokojimą. Tuo metu kai buvo išvykęs, jam paskambino žmona ir pasakė, kad atvyko dar vienas policijos ekipažas, tai buvo pareigūnas P. R., žmona perdavė telefoną pareigūnui, ir jis pareigūnui paaiškino situaciją. Tuo metu jau buvo atvykęs A. R.. Sugrįžęs sužinojo, kad A. R. mėgino stabdyti griovimo darbus, turėdamas dokumentus privačios nuosavybės kartojo tą patį, ką ir jis kartojo būdamas įvykio vietoje. Jis ir A. R. susitiko prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK, kai atvyko rašyti pareiškimo ir matė, kad A. R. koja buvo sužalota, užgautas sprandas, kostiumas visas suteptas. Paklausus A. R. kas atsitiko, jis atsakė, kad nukentėjo gindamas jo tvorą, jam darbininkai numetė plytą ant kojos, buvo žemėm apmėtytas ir užgavo sprandą. Kadangi Č. V. fiziškai negriovė tvoros, o tik vadovavo griovimui, tai A. R. nebuvo jokio intereso jos tampyti ar kitaip sužaloti. Kiek teko susidurti su Č. V., tai jai yra būdingas agresyvus bendravimas, stumdymasis, koliojimasis, anksčiau ji kelis kartus mėgino jam išmušti telefoną iš rankų. Savo žmonos ir A. R. elgesį gali traktuoti, kaip teisingą ir teisėtą veiklą ginant savo artimo šeimos nario nuosavybę. Siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti UAB (duomenys neskelbtini) ir jos atstovai rašo skundus ir inicijuoja naujus teisinius ginčus be jokio pagrindo, tikslu sukurti konflikto regimybę. A. R. įvykyje jis nematė, nes kai išvyko jo dar nebuvo, todėl apie įvykį plačiau komentuoti negali (1 t., b. l. 68-69).

Liudytoja E. R. paaiškino, kad A. R. yra jos brolis. Įvykis buvo 2018-10-12, ji su vyru ruošėsi vyro tėčio laidotuvėms ir pastebėjo kieme vykdomus darbus. Išėję į kiemą pamatė, kad darbininkai griauna tvorą. Ten buvo Č. V. ir jos brolis, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kieme 8 žmonės buvo. Vyras paėmęs nuosavybės dokumentus bandė įspėti, kad čia jo nuosavybė, kad jie griauna tvorą neteistai. Vyras iškvietė antstolį, policiją, filmavo griovimo darbus. Antstolis užfiksavo faktines aplinkybes. Antstoliui baigiant fiksuoti, atvyko policija. Vyras bendravo su jais paaiškino situaciją, tačiau turėjo reikalų savivaldybėje, todėl paprašė jos apginti jo nuosavybę, paliko originalų dokumento išrašą. Ji pati bandė kalbėtis su Č. V., rodyti jai dokumentą, kad atliekami neteisėti veiksmai, tačiau Č. V. ją ignoravo. Griovimo darbai buvo tęsiami, 8 žmonės susitarę griovė tvorą, o policija išvyko, jai beliko kreiptis į brolį, nes liko viena su originaliais dokumentais tarp agresyvių žmonių. Brolis atvyko apie 9 valandą. Jam atvykus, paaiškino situaciją, parodė nuosavybės dokumentą ir paprašė padėti. Brolis bandė kalbėti su darbininkais, laikydamas dokumentą rankose, bandė paaiškinti situaciją, bet jie neklausė. Tada jis fiziškai bandė saugoti tvorą stovėdamas ant tvoros. Darbininkų buvo daugiau, todėl brolis palikdavo vieną vietą ir eidavo į kitą vietą, kur darbininkai griovė tvorą. Darbininkai stumdė brolį, buvo metamos plytos ant kojų, statybinės šiukšlės pilamos ant galvos, buvo trenkta į kaklą su alkūne. Brolis išsitepęs buvo, susikruvinęs rankas. Kai jis sugalvojo išjungti elektrinį prietaisą iš lizdo, tai sunervino darbininkus, ypač V. V.. Laidą ištraukus jis vėl buvo įkištas į lizdą ir darbai buvo tęsiami. Tuomet brolis nukirpo laidą. Ji bandė fiksuoti, kas vyksta kieme. Č. V. provokavo konfliktą, stumdėsi, trukdė filmuoti. Brolis nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, jį įžeidinėjo. Ji matė, kai brolis, ištraukęs elektros laidą iš lizdo sulaikė Č. V. nemalonės, ji puolė jį stumdyti, kad išeitų iš teritorijos. Fiziškai jėga jį stūmė, o jis tiesiog patraukė ją nuo savęs. Jis neketino konfliktuoti, nebuvo jos atžvilgiu jokio smurto. Ji iškvietė apsaugos darbuotojus, jie dviese atvyko, bet nesiėmė jokių veiksmų, buvo stebėtojai. Č. V. teisininkai V. atvyko, ji rodė jiems nuosavybės dokumentus, bet tai nepadėjo. Ji dar kartą iškvietė policiją, atvyko 3 PK pareigūnas P. R., kuris perskaitė dokumentus, paprašė tvoros plano ir pareikalavo sustabdyti griovimo darbus, kol bus priimtas sprendimas. Pasakė parašyti pareiškimą ir atvykti į PK. Ji su broliu nuvyko į PK. Brolis parašė pareiškimą, nes nukentėjo, buvo prieš jį smurtaujama. Advokato padėjėjas surašė pareiškimą Č. V.. Kai buvo priimtas sprendimas PK, grįžo į namus, tačiau iš kaimynų sužinojo, kad toliau tęsiami neteisėti veiksmai, nupjaunami metaliniai segmentai ir išvežami, pavagiami. Vyras dar bandė sustabdyti, kad neišvežtų tvoros segmentų. Kai vyko tvoros griovimo darbai, kieme buvo D. ir D., jie kalbėjosi. Buvo visi darbininkai, kaimynai, apsaugos darbuotojai, kai buvo sužalota dešinė ranka. Č. V. kvietė savo brolį V. V. į pagalbą, kad įjungtų laidą, kai buvo ištrauktas. Kulminacija buvo, kai elektros prietaisas buvo išjungtas ir tuo metu įvyko tas įvykis nukentėjusiosios manymu, bet ji tai nevertina, kad brolis fizinį poveikį darė nukentėjusiai. A. R. tik nukentėjusios rankas patraukė ir atsitraukė. Tai buvo kaip gynybinis veiksmas. Ji nematė, kad brolis kažką provokuotų. Č. V. yra fiziškai stipri moteris ir ji visus stumdė, šaukė, su ja neįmanoma buvo bendrauti. Neatsimena, ar buvo necenzūriniai žodžiai. Č. V. nesiskundė rankos skausmu, ji nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusios rankos, kai ši buvo striukę nusiėmusi.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau datos neatsimena. Jam paskambino R. R., pasakė, kad reikia konstatuoti faktines aplinkybes. Kadangi buvo netoli, atvyko, jam pateikė prašymą, pasakė, ką reikia fiksuoti. Jis nufotografavo vaizdą, prabuvo 10-20 minučių ir išvyko. Kiek pamena užfiksavo, kad yra griaunama tvora. Buvo žodiniai konfliktai, muštynių nebuvo. Du policijos pareigūnai buvo atvykę, R. R. rodė nuosavybės teisės dokumentus, pokalbio metu paaiškino, kad gadinamas jo turtas. Kai jis išvyko, policija dar buvo.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad jis nematė fakto dėl fizinio skausmo sukėlimo, atvyko vėliau. Kai grįžo, jau buvo po įvykio. Konfliktas buvo dėl tvoros nugriovimo, matė, kad griaunama tvora. Tuo metu, kai atvažiavo policija ir antstolis, jis buvo. R. pažįsta, jie yra kaimynai. Pirmą kartą policija nieko nedarė ir išvažiavo, o antrą kartą kai atvažiavo, tai sustabdė darbus ir visi važiavo į policijos komisariatą. Kaltinamasis buvo, kai jis buvo atvykęs. Jo žmona (R. D.) buvo namuose ir paskambino jam telefonu, prašė grįžti, nes kaimynai griauna tvorą. Žmona bandė filmuoti, bet ją užsipuolė, sakė, kad neleis filmuoti privačioje teritorijoje. Ji įsijungti kameros nespėjo, padarė tik vieną nuotrauką, išsigando ir nefilmavo. Taip jam sakė žmona. Ji buvo išėjusi į kiemą ir matė įvykį. E. R. turėjo dokumentus, parodė juos, paskui su nukentėjusios atstovu M. V. kalbėjo, rode Registrų centro išrašą ir aiškinosi, kam tvora priklauso. Jis pats kalbėjosi su Č. V., bandė jai paaiškinti, kad tvora R. R. priklauso, kad negalima griauti, tačiau ji greitai nuėjo. Č. V. pakeltu tonu šnekėjo, sakė, kad „mes vis tiek tą tvorą nugriausime, nes ji priklauso mums“ ir toliau darbininkams liepė griauti sakydama „griaukite tą tvorą, nieko nežiūrėkite”. Č. V. šūkavo, rėkavo dėl to, kad buvo konfliktas dėl tvoros. Statybininkams ji šaukė, kad kaimynui R. R. nepriklauso tvora. Organizatorius tikriausiai buvo Č. V., bendrovės darbininkai buvo samdyti ir jie klausė Č. V. nurodymų. R. R. bendravo su policija, tačiau jauni pareigūnai buvo ir pasakė, kad nežino ką daryti, nežinojo nei savo teisų, nei pareigų ir išvažiavo. Kiti pareigūnai, atvažiavę antrą kartą, buvo vyresni, aiškinosi, liepė sustabdyti darbus ir pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą. Jis apie fizinio skausmo sukėlimą sužinojo, kai iškvietė į apklausą policijoje. Jo žmona daugiau matė, ji sakė, kad susistumdymą kažkokį matė tarp Č. V. ir kaltinamojo. Č. V. stūmė kaltinamąjį, kad jis netrukdytų griauti tvorą, neišjungtų laido. Kaltinamasis siekė, kad nebūtų griaunama tvora, buvo atsistojęs ant tvoros, bet kad pultų ar agresyviai elgtųsi, to nebuvo.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad įvykis buvo gal prieš metus ar du, rudenį ryte apie 8-10 val. Ji apie 8 val. vežė vaikus į darželį, kai prasidėjo tvoros griovimo darbai, o kai grįžo nuvežusi vaikus, buvo jau daug nugriauta tvoros ir vyko kažkoks nesutarimas tarp žmonių. Įvykio vietoje buvo E. R., jos brolis (kaip vėliau sužinojo), nukentėjusioji ir jos brolis, kaip irgi vėliau sužinojo, bei darbininkai. Darbininkams buvo liepta griauti tvorą, jiems vadovavo nukentėjusioji ir jos brolis. E. R. bandė įrodyti, kad griauti tvoros negalima, rodė dokumentus, kad tvora buvo registruota Registrų centre kitų žmonių vardu. Kaltinamasis A. R. irgi ten buvo, jis lipo ant tvoros, stabdė griovimo darbus. Nukentėjusioji stovėjo toliau, vaikščiojo po kiemą, liepė griauti, konfliktavo. Muštynių nebuvo, gal trumpas susistumdymas buvo, bet, kad susikabintų ilgiau nebuvo. Vienu momentu nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo už rankų susikabinę. Kaltinamasis stovėjo palypėjęs ar ant plytų, ar ant palečių ir nukentėjusioji jį stumtelėjo nuo tos paletės ir jie lyg susikabino, tas momentas truko labai trumpai. Ji visą laiko į juos nežiūrėjo, bet tą momentą matė. Nukentėjusioji stovėjo žemiau, o kaltinamasis stovėjo ant paletės, kai jį stumtelėjo. Gal 20-30 cm nuo žemės aukščiau stovėjo. Kai nukentėjusioji jį pastūmė, jis įsikibo į ją. Neatsimena viena ar abiem rankom nukentėjusioji kaltinamąjį pastūmė. Tuo metu ji nežinojo kas yra kaltinamasis, pažinojo E. R.. Vėliau, kai atvažiavo policija, jos paklausė, kas tas žmogus ir ji pasakė, kad tai jos brolis. Visi sakė, kad reikia kviesti policiją, bet E. R. pasakė, kad jau buvo policijos pareigūnai. Ji matė, kaip kaltinamasis nupjovė kabelį, girdėjo pokštelėjimą. Jis nukirpo kabelį, kad negriautų tvoros. Ji negirdėjo, kad nukentėjusioji šauktų iš skausmo, nematė, kad verktų. Agresija prieš kaltinamąjį buvo iš korporacijos pusės, jie šaukė. Ji pati buvo išsigandusi, stengėsi nesivelti į konfliktą, kažkiek filmavo ir fotografavo, jautėsi nesaugiai ir bijojo, kad iš korporacijos pusės prieš ją gali būti panaudota jėga. Jie šaukė ant jos, kad ji neturi teisės ten stovėti, žiūrėjo į ją agresyviai. E. R. elgėsi ramiai, kaltinamasis taip pat nebuvo agresyvus. Atvykus policijos pareigūnams, apie fizinį smurtą pokalbio nebuvo, ji to negirdėjo. Pokalbis buvo apie tvoros griovimą. Kai visi išvyko į policijos komisariatą, nežino kas ten vyko toliau. Nukentėjusios atstovas advokato padėjėjas irgi buvo įvykio vietoje ir dalyvavo pokalbyje su pareigūnais. Dabar, kai nugriovė tvorą, vaikšto visokie benamiai. Tvora neatrodė tokia svarbi, kol jos nenugriovė. Jos parodymai teisme nesiskiria nuo duotų ikiteisminiame tyrime. Iki apklausos teisme E. R. neprašė duoti parodymų naudingų jos broliui.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad įvykio dieną jis dirbo pagal grafiką. VPK budėtojas paprašė nuvažiuoti į iškvietimą, nes buvo antras ar trečias iškvietimas (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl tvoros ir patruliams problemos išspręsti nepavyko. Kai jis atvyko į vietą, ten buvo statybininkai, prie jo priėjo dvi pusės (kaltinamasis ir nukentėjusioji). Viena ir kita pusė pradėjo aiškinti savo tiesas, rodė jam įvairius dokumentus, teismo sprendimus. Tų dokumentų buvo nemažai ir vietoje įsigilinti ir spręsti kas teisus, negalėjo, tam reikėjo laiko. Vėliau atvažiavo kiti pareigūnai ir buvo priimtas sprendimas abiem pusėms vykti į komisariatą. Statybininkai buvo įpareigoti nutraukti griovimo darbus, kol bus priimtas sprendimas. Jo akivaizdoje smurto nebuvo, jam niekas nesiskundė dėl sužalojimų. Įvykio metu nukentėjusioji buvo priėjusi prie jo, bet atrodo ji nesiskundė sužalojimais, tiksliai neatsimena. Kiti asmenys, darbininkai niekuo nesiskundė. Jo akivaizdoje niekas medikų pagalbos neprašė. Apie smurtą ar buvo kalba neatsimena. Jis jokios apklausos nevykdė, tik surašė raštą stabdyti griovimo darbus. Jo vadovas pavedė kitam darbuotojui atlikti tyrimą. Koks pranešėjas jį iškvietė nežino, gavo nurodymą iš budėtojo.

Liudytojas S. A. paaiškino, kad įvykis buvo dėl tvoros, visko neprisimena, seniai buvo, neprieštarauja, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.

Pagarsinus šio liudytojo parodymus (1 t., b.l. 176), jis patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad dirba apsaugoje, gavo signalą apie bute suveikusią signalizaciją, nuvyko į vietą. Jo kolega atvažiavo vėliau. Kai jis išvažiavo iš įvykio, buvo atvažiavusi policija. Įvykio vietoje buvo gal 5 minutes, nesigilino į įvykį, buvo lauke. Norėjo eiti į butą, bet jį sustabdė, pasakė, kad griaunama tvora. Lauke buvo kažkokia kompanija žmonių, jie galbūt žodžiais konfliktavo.

Apklaustas ikiteismio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, bet gali būti, kad 2018-10-12, ryte gavo pranešimą, jog suveikė buto signalizacija adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį jų apsaugos firma saugo. Atvyko į minėtą butą ir šeimininkas, kurio vardo, pavardės neatsimena, priėjęs pasakė, kad jis paspaudė mygtuką tam, kad suveiktų signalizacija ir juos iškviestų. Buto šeimininkas pasakė, kad yra griaunama jo namo tvora. Tada jis pamatė, konfliktuojančius asmenis, bet jie nesaugo tvoros, todėl buvo iškviesti be reikalo. Jis nesigilino į konflikto esmę ir asmenis, kurie konfliktuoja. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, ir jis išvyko, nes nebuvo tikslo ten būti. Nematė, jokių muštynių ar stumdymosi (1 t., b. l. 176).

Specialistė M. C. paaiškino, kad ji yra nukentėjusios Č. V. šeimos gydytoja. Nukentėjusiosios nedarbingumas buvo tęsiamas virš mėnesio. Atsimena, kad pacientė atvyko stresinėje būklėje, buvo aukštas kraujospūdis. Nepavyko sukoreguoti kraujospūdžio, todėl ji turėjo nedarbingumą, bet ne dėl mėlynių. Nukentėjusioji atėjo staiga, neužsirašiusi į vizitą. Pacientė atėjo visa drebanti, todėl nusprendė skirti jai medikamentus ir tyrimus. Prisimena, kad nukentėjusioji buvo siųsta kardiologo konsultacijai. Dėl mėlynių chirurgas žiūrėjo, bet traumų, pažeidimų nenustatė. Nukentėjusioji jai rodė mėlynes ir sakė, kad įvyko konfliktas darbo vietoje, gal statybose. Mėlynės atrodo ant rankų buvo, tiksliai neatsimena. Nežino ar stresinė situacija gali tęstis daugiau kaip mėnesį laiko, tai priklauso nuo žmogaus. Taip pat neatsimena ar pacientė iki to laiko vartojo vaistus nuo kraujospūdžio, nes nuolat nevaikščiojo į polikliniką. Dėl skydliaukės negali būti aukštas kraujospūdis, aukštas kraujo spaudimas gali būti susijęs su stresu, bet garantuoti to negali. Jos praktikoje dėl streso, kad pakyla kraujospūdis yra kreipęsi pacientai. Jei konfliktinė situacija trumpalaikė ir greitai praeina, tai greitai susireguliuoja spaudimas, o jeigu tęsiasi - tuomet kraujo spaudimas sunkiai koreguojasi. Kokiais vaistais Č. V. gydėsi neprisimena, bet kai kreipėsi, tikriausiai paskyrė jai raminamuosius vaistus. Šiuo metu nėra jai skyrusi raminamųjų. Ką atvykęs pacientas pasako ir ką gydytojai patys pamato, viską fiksuoja medicininėje kortelėje, todėl gydytojų užrašais galima tikėti.

Įvykio registracijos duomenys iš policijos duomenų bazės patvirtina, kad 2018-10-30 9.20 val. Č. V. pranešė, jog 2018-10-12 apie 8.00- 9.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu nepažįstamas asmuo sugriebė ją už dešinės rankos ir praėjo tąsyti, smūgių nesudavė (1 t., b. l. 6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės K. G. išvadoje Nr. G 3739/2018 (01) konstatuota, kad: Č. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2018-10-12. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog poodinės kraujosruvos yra dešinio dilbio priekiniame ir vidiniame paviršiuose (1 t., b. l. 39).

Nukentėjusioji Č. V. pateikė medicinos dokumentus, susijusius su jos nedarbingumu nuo 2018-10-16 iki 2018-11-23, išduotu šeimos gydytojos M. C. (2 t., b. l. 160-173).

Statybos darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-24 sudarė statybos darbų atlikimo sutartį dėl administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal suderintą priedą (1 t., b. l. 15-16).

Č. V. įgaliojimas, 2016-07-07 išduotas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. V., patvirtina, kad ji buvo įgaliota tvarkyti, valdyti ir prižiūrėti be teisės parduoti ir nuomoti, nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 t., b. l. 24).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį Č. V. pateikė prie 2018-10-18 savo pareiškimo. Iš vaizdo įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 1 minutė, matyti, kad A. R. vaikšto ant mūrinės griaunamos tvoros, matomas darbininkas griaunantis tvorą. Prie jo prieina A. R. ir jam trukdo, įvyksta susistumdymas, įtariamasis nuo darbininko galvos numeta šalmą. Darbininkas nuo žemės pakelia šalmą, A. R. nueina. Jis nulipa nuo tvoros, iš elektros lizdo ištraukia laidą, todėl nustoja veikti statybinis įrankis. A. R. užlipa ant įrankio laido. Girdisi moteriškas balsas „V. ateik čia“. Darbininkas jėga tempdamas įrankio laidą, ištraukia jį įtariamajam iš po kojų. Girdisi moteriškas balsas „Nestovėkit ant mūsų laidų ir nestovėkit ant mūsų teritorijos“. Filmuojamas vaizdo įrašas pradeda drebėti (judėti). Tas pats moteriškas balsas rusų kalba sako „V. pasmatri za ruki byriot eta padla, pasmatri dyrioca, suka kakaja, pasmatri za ruki chvatyla, šias paidu vyzavu paliciju“. Girdisi vyriškas balsas „eik iš čia, eik iš čia, rankos“. Kitas vyriškas balsas sako „valdykis“. Vyriškas balsas sako „eik iš čia, čia teritorija mūsų“. Vyrų veidų nesimato, tačiau matyti, kad du vyrai stovi vienas šalia kito. Moteriškas balsas „stovi čia, įjunkit vyrai ir dirbkit, vienas šita. Jūs neturit teisės stovėti čia, eikit iš čia, pasmatri.“ Prie apžiūros protokolo pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuotas A. R. (1 t., b. l. 42-47).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. R. pateikė tyrimui anstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 72).

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog anstolis D. B. 2018-10-12 7.57 val. pradėjo vykdyti R. R. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes dėl žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, griaunamos privačios R. R. tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis konstatavo, kad atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. R. pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nurodyta, kad R. R. nuosavybės teise priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai, tame tarpe ir tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalys) ir V. R. ((duomenys neskelbtini) dalys). Sklypo teritorijoje grupė žmonių ardė ir griovė prie namo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) esančią tvorą, jos dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tvoros ardymu tiesiogiai užsiėmė 5 žmonės - keturi su geltonomis liemenėmis ir šalmais bei dar vienas vyras. Darbams vadovavo moteris mėlyna striuke. Darbininkai pjovė metalinius tvoros segmentus ir krovė juos vieną ant kito sklypo teritorijoje. R. R. informavęs visus, kad vyksta videofiksacija ir rankoje laikydamas nuosavybės dokumentus daug kartų aiškiai ir garsiai visus tvorą griovusius asmenis informavo, kad tvora yra jo privati nuosavybė, pateikė jiems susipažinti nuosavybės dokumentus ir pareikalavo nutraukti privačios nuosavybės gadinimą. Jis paprašė asmenis prisistatyti ir paaiškinti kokiu pagrindu naikinama jo nuosavybė. Prašymą prisistatyti ir paaiškinti asmenų grupė ignoravo. R. R. kelis kaktus aiškiai visus įspėjo (prieidamas prie kiekvieno individualiai), kad už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė tiek bendrovėms, kurios užsakė ir vykdo griovimo darbus, tiek ir fiziniams asmeninis, kurie tiesiogiai griauna tvorą. Į R. R. reikalavimus tvorą griovę ir jiems vadovavę asmenys niekaip nereagavo, nebendravo. R. R. nenaudodamas jokių smurtinių priemonių bandė ginti savo turtą stodamasis kūnu prie tvoros ir neleisdamas išnešti nupjautų tvoros metalinių elementų. Maždaug 8 val. atvyko policijos ekipažas - du pareigūnai: vyras ir moteris. R. R. pateikė nuosavybės dokumentus ir prašė pareigūnės ginti privačią nuosavybę. Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2018-10-12 8.20 val. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos 4 nuotraukos (1 t., b. l. 73-74).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-02-21 išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais. Inžinierinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 158,70 m ilgio, 1,80 m aukščio, medžiaga – metalas, statybos pradžios metai – 2012, statybos pabaigos metai – 2018, baigtumo procentas - 99 proc., vidutinė rinkos vertė 23 300 Eur (vidutinės vertės nustatymo data 2018-10-01). Tvora asmeninės nuosavybės teise priklauso R. R. pagal 2018-10-05 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2018-10-05. Kitų daiktinių teisių dėl tvoros nėra registruota. Statinių, kurie priklausytų UAB (duomenys neskelbtini) nėra registruota (2 t., b. l. 185-187).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja E. R. 2019-07-31 pateikė tyrimui CD laikmeną su 8 vaizdo įrašais (1 t., b. l. 189-190).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti E. R. pateikti vaizdo įrašai: “Epizodas po metalo vagystes”, “Pabegimas po metalo vagystes”, “Smurtavimas pries turto seimininkus”, “Tvoros griovimas_1”, “Tvoros griovimas_2”, “Tvoros griovimas_3 informavimas ir ispejimas”, “Tvoros griovimas_4”, “Pokalbis su pareigune”. Iš pastarojo įrašo matyti, kad R. R. bando pareigūnei įrodyti, kam priklauso tvora, abi šalys (R. R. ir Č. V.) niekaip nesutaria dėl tvoros nuosavybės klausimo, tarp jų kyla žodinis konfliktas. Policijos pareigūnė O., išklausiusi abi puses, pasiūlo kreiptis į teismą ir sako, kad neturi įgaliojimų sustabdyti tvoros griovimo darbus. Vaizdo įraše “Tvoros griovimas_3 informavimas ir įspėjimas” matyti, kaip R. R. kalbina vyrą su baltos spalvos šalmu ir įspėja, kad atvažiuoja policija ir, kad jie griauna jo nuosavybę. R. R. pateikia vyrui nuosavybės dokumentus (3 t., b. l. 191-200).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3679/2018(01) nurodyta, kad 2018-10-15 09.15 val. apžiūrėjus A. R. nustatyta, kad: 1) jam padaryta odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), poodinė kraujosruva – kietu buku daiktu; 2) sužalojimai padaryti mažiausiai keturiis trauminiais poveikiais; 3) sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti ne ilgai trukus vienas po kito; 4) sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 5) sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus; 6) atsakyta šios išvados 3-ame punkte; 7) paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (2 t., b. l. 46-47).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Valentina Strokinienė 2019-08-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49849-18 įtariamajam V. V., pradėtą 2018-10-16 pagal nukentėjusiojo A. R. pareiškimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 33-44).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d.), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų, kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).