Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-96-880/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
A5.-96-880/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Arnas Paliukėnas
Kategorijos
Byla Nr. A5.-96-880/2017
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00033-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S) (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasNUTARIMAS2017 m. gegužės 4 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. S. (R. S.), jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui J. V.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. (R. S.), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotu asmeniu, veikdamas pagal 2015 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus išduotą įgaliojimą Nr. 2015/12/14, 2017 m. kovo 22 d. leido dirbti pagalbiniu darbuotoju A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrovės medžio apdirbimo ceche, adresu (duomenys neskelbtini), atlikinėti pagalbinio darbuotojo darbus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. V. įdarbinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriams K. B. ir J. B. atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini) medžio apdirbimo ceche, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 22 d. apie 9 val. 40 min. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. V. apsirengęs darbiniais drabužiais, su pirštinėmis bei ausinėmis atlikinėjo pagalbinio darbuotojo darbus - tvarkė medienos atraižas bei likučius po pjovimo, tačiau patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie A. V. draudimą duomenų nėra. Patikrinimo metu R. S. nurodymu A. V. bandė pasišalinti iš darbo vietos.

Pagal 2015 m. gruodžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. įgaliojimą Nr. 201/12/14 UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas asmuo, turintis teisę priimti į darbą asmenis, nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31 yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn R. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2017 m. kovo 22 d. iš ryto atvyko į darbą, per pusvalandį apžiūrėjo cechą ir pakilo į kontorą antrame aukšte. Apie 9.30 val. jis pamatė, kad kažkas atvažiavo, todėl išėjo į lauką pasitikti. Atvykę asmenys prisistatė, jog jie iš darbo inspekcijos, ir visi įėjo į cechą. Jis pamainos meistrui G. S. nurodė, kokią produkciją gaminti, ir pamatė, kad ceche stovi A. V.. A. V. stovėjo prie lango, žiūrėjo planuojamą darbo vietą. Jo paklausė, kodėl jis čia atėjo. Šis pasakė, kad atėjo pagal skelbimą iš darbo biržos. R. S. A. V. pasakė, kad šis palauktų prie vartų, nes atvyko svečių. Tada A. V. išėjo. A. V. šiuo metu yra įdarbintas. Jie produkciją eksportuoja, todėl net neturėtų grynų pinigų atsiskaitymui. Jų darbuotojai dėvi mėlynos spalvos darbinę aprangą, bet ne tokią, kokią dėvėjo A. V.. Darbinė apranga išduodama ją pasiuvus. Skelbimas buvo įdėtas darbo biržoje ir Širvintos laikraštyje. Kartais darbuotojai ateina į darbą su savais drabužiais. Naujų darbuotojų G. S. įdarbinti negali, bet gali leisti jiems apsižiūrėti po cechą. Ausinių yra laisvų, kadangi atvažiuoja pirkėjai pažiūrėti gamybos proceso.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. kovo 22 d. su kolege J. B. dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini), patikrinime dėl galimo nelaimingo atsitikimo. Ryte atvykus į cechą, darbuotojai dirbo gamybiniame ceche, kur kartu buvo ir direktoriaus pavaduotojas R. S.. Visi darbuotojai buvo su darbiniais rūbais, ausinėmis. Patikrinimo metu pradėjus tikrinti dirbančiuosius pagal Sodros sąrašus,

vienas vyriškis, kuris tvarkė atraižas, kitas nuopjovas, su ausinėmis atėjo iš cecho gilumos. Šis vyriškis buvo apsirengęs žalios spalvos švarku, tamsiomis kelnėmis, kurie buvo aplipę pjuvenomis. Pro liudytoją minėtas vyriškis praėjo ir nuėjo į kitą vietą. Vadovas R. S. jį pasivijo, pakėlė jam ausines, kažką pasakė ir tada tas vyriškis palei sienas išėjo per kitą išėjimą, prieš tai palikęs ausines nuo galvos, kurias pakabino ant sienos. Liudytojas nuėjo iš paskos tam vyriškiui ir jį sulaikė. Buvo nustatyta, kad tai A. V.. Jis yra dirbęs anksčiau UAB (duomenys neskelbtini). Sodros sąrašuose jo nebuvo. A. V. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš ryto atėjo pagal Darbo biržos skelbimą. Direktoriaus pavaduotojas jam sakė padirbėt, pažiūrės, kaip jis dirba. Darbo sutartis sudaryta nebuvo, o A. V. atliko pagalbinius darbus.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini), patikrinime pagal pranešimą, kad bendrovėje galimai nelegaliai dirbęs susižalojo nepilnametis. Taip pat papildomai buvo nurodyta, kad ten gali būti ir daugiau nelegalaus darbo atvejų. Atvykę į įmonę užėjo į patalpas, juos pasitiko direktoriaus pavaduotojas. Visi darbuotojai dirbo su ausinėmis, buvo susikoncentravę į darbus, su aprangomis. Viskas atrodė labai tvarkingai. Ji ištraukė Sodros duomenų lapus, perdavė juos kolegai K. B., kad šis patikrintų, ar visi yra įdarbinti. Tuo metu kilo sumaištis. Direktoriaus pavaduotojas nuėjo prie darbuotojo, kuris dirbo ne prie staklių ir buvo su žalia apranga, o darbuotojas ėjo prie direktoriaus pavaduotojo. Po to tas darbuotojas nusiėmė ausines ir išėjo per kitas duris. Jos kolega K. B. nusekė išėjusį darbuotoją, o ji su direktoriaus pavaduotoju nuėjo į jo kabinetą toliau tirti galimai nelaimingo atsitikimo darbe.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atėjo įsidarbinti. Jis pusę metų buvo darbo biržoje. Skelbime pamatė, kad bendrovė ieško darbininko, todėl atėjo pasidairyt. Buvo apie 9 val. Jis buvo su savo drabužiais, aprangos jam nedavė, o davė tik ausines. Kiti darbuotojai vilkėjo mėlynos spalvos darbinę aprangą. Jam pasiūlė apsidairyt, pažiūrėt, ar patiks toks darbas. Kadangi direktoriaus nebuvo, darbininkas G. S. jam sakė pabandyt padirbt, pažiūrėt, kaip seksis, ar pavyks. Jis dairėsi po cechą, kokį darbą jam teks dirbt, o po to pabandė dėlioti lentukes. Atvykus darbo inspekcijai, kaip jam buvo pasakyta svečiams, direktoriaus pavaduotojas R. S. pasakė jam palaukt už durų. Šiuo metu jis yra įdarbintas legaliai, pagalbiniu darbininku.

Rašytiniame paaiškinime nurodyta ir iš apklausos vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas A. V. nurodė, jog jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pirmą dieną. Jam direktoriaus pavaduotojas G. nurodė, kad jį išbandys kaip dirba ir jeigu gerai dirbs paims iš darbo biržos. Jis dirbo pagalbinio darbuotojo pareigose, nešiojo atraižas ir pjuvenas.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pamainos meistru. A. V. į cechą atėjo pagal darbo skelbimą, paklausė, ar yra darbo. A. V. atėjo darbintis į pagalbinio darbininko vietą. Jis jam pasakė pasižiūrėt, ar jam patiks darbas, o kai atvyks direktorius jį įformins. A. V. nieko nedirbo. A. V. jis davė ausines, nes ceche triukšminga. Jeigu jo nėra ceche, tai žmonės, norintys dirbti, gali patys apsižiūrėti. A. V. pas direktorių nenusiuntė, nes direktoriaus tą rytą dar nebuvo matęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog 2017 m. kovo 22 d. A. V. pagal susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, realiai dirbo R. S. vadovaujamos įmonės naudai pagalbiniu darbuotoju ir atliko darbines funkcijas, t. y. dėliojo lentas, nešiojo atraižas, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai.

Pirmiausia tai įrodo A. V. parodymai, jog jis dirbo pirmą dieną, įmonė žiūrėjo, ar jis sugeba dirbti, ir patikrinus jį žadėjo priimti dirbti. Tai, kad A. V. dirbo patvirtino ir liudytojai K. B. ir J. B., kurie A. V. matė darbo vietoje. Tai, kad A. V. dirbo patvirtina iš dalies ir jo nuotrauka bei jo apklausos vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad jis buvo apsirengęs darbiniais drabužiais ir visas aplipęs medžio pjuvenomis. Be to, A. V. ir liudytojai K. B. ir J. B. nurodė, kad A. V. buvo išduotos ausinės, su kuriomis dirbo ir visi įmonės darbuotojai. Taigi, akivaizdu, kad A. V., nesant rašytinės darbo sutarties, dirbo pagalbinio darbuotojo darbą ir sukūrė bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo - medienos apdirbimo, tvarkymo, sandėliavimo, siekiant gauti pelno.

Nesudaro pagrindo spręsti, kad A. V. nedirbo jo apranga dirbant UAB (duomenys neskelbtini), t.y. tai, kad jis dėvėjo ne mėlynus specializuotus drabužius kaip kiti įmonės darbuotojai, nes kaip R. S. nurodė priėmus darbuotoją užsakomi jam drabužiai ir jie pasiuvami maždaug per tris savaites ar mažiau. Šiuo atveju A. V. dirbo pirmą dieną, todėl natūralu, jog jam nebuvo suteikti specialūs drabužiai, tačiau jis buvo užsidėjęs įmonei priklausančias ausines.

Pagal 2015 m. gruodžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. įgaliojimą Nr. 201/12/14 UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas asmuo, turintis teisę priimti į darbą asmenis, nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31 yra R. S. ir jis privalėjo imtis priemonių, kad įmonėje nedirbtų asmenys nesudarę rašytinės darbo sutarties, tačiau to nepadarė, todėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, R. S. teiginius, jog jis nežinojo apie tai, kad į darbą atėjo A. V. ar kad jis dirbo savavališkai vertina kaip jo gynybinę poziciją. Neįtikima situacija, kad asmuo gali dirbti įmonėje savavališkai, neturėdamas darbdavio leidimo. Be to, R. S. veiksmai atvykus Darbo inspekcijos darbuotojams, t.y. priėjimas prie A. V. ir liepimas jam išeiti ir palaukti prie vartų, rodo, kad jis žinojo, jog A. V. tą dieną buvo pradėjęs dirbti ir buvo neįforminti nustatyta tvarka dokumentai.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Remiantis išvardytu, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant minėtą administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. versiją, neva jis apie tai, kad A. V. pradės dirbti kartu su jo darbuotojais nežinojo ir jam dirbti neleido, turėtų būti konstatuojama, jog R. S. veika pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), ir jis lygiai taip pat traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei A. V. nedirbo visos darbo dienos ir visa apimtimi neatliko visų darbo funkcijų, o buvo žiūrima, ar jis sugebės tinkamai atlikti darbus, tokia jo veikla įmonėje vis tiek pripažintina nelegaliu darbu. Liudytojų A. V. ir G. S. paaiškinimai apie darbuotojo susipažinimą su darbo sąlygomis iš esmės atitinka darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Liudytojo G. S. teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog kai ateina žmogus, jie jo neįdarbinę duoda jam pasižiūrėti, koks yra darbas, kad jis galėtų įsitikinti, ar jam tinka darbas, ar ne, prieštarauja pagrindiniams darbo teisės principams, nes laikantis išdėstytos pozicijos būtų pažeidžiami darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai. Elementarių darbo funkcijų patikrinimas yra galimas ir tinkamai suorganizuotos darbuotojų atrankos metu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju susidariusi situacija, kai neįdarbintas asmuo dirbo darbą, laikytina ne atranka į darbą, o darbiniais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad šiuo atveju nelegaliai dirbusiam asmeniui, vykdant tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan., todėl tai tik patvirtina, kad A. V. kaip socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies interesai turi būti ginami, tai ir užtikrina darbo teisės normos. Todėl negali remtis argumentu, jog A. V. buvo atvykęs tik pasibandyti, ar jam tinka darbas, kadangi išbandymas sulygstamas tik sudarius darbo sutartį, t. y. legaliai asmenį įdarbinus. Tokios pozicijos dėl darbuotojo išbandymo nesudarius su juo darbo sutarties laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-22-360/2016, ATP-542-255/2014, ATP-771-382/2013).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. S., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad R. S. praeityje nėra baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, kad nelegaliai A. V. dirbo vieną dieną, šiuo metu jis priimtas dirbti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus R. S. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

R. S. (R. S.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1000 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 17066767363).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius