Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą antstolei E. M. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. lapkričio 20 d. antstolės E. M. kontoroje gautas pareiškėjos VĮ Turto banko skundas, kuriuo prašė panaikinti antstolės E. M. 2017 m. spalio 18 d. patikslintą patvarkymą, kuriuo skolininkas V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirus palikėjui V. M., per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei kreditorė UAB „Akmenės energija“, nei antstolė reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Antstolė arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)netaikė, apie vykdomą skolos išieškojimą nepateikė pranešimo notarui. Antstolė E. M. 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė atnaujinti pareiškėjos VĮ Turto bankas praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų netenkino bei grąžino padavusiam asmeniui. Nurodė, kad nors pareiškėja skunde nurodė, jog skundžia antstolės 2017 m. spalio 18 d. patikslintą patvarkymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, tačiau iš skundo motyvų akivaizdu, kad yra skundžiamas 2017 m. spalio 4 d. patvarkymas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes būtent šiuo patvarkymu buvo pakeistas miręs skolininkas V. M. į Lietuvos Respubliką, o ne 2017 spalio 18 d. patvarkymu. 2017 spalio 18 d. patvarkymu buvo patikslinta tik 2017 m. spalio 4 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)rezoliucinė dalis, kurioje nebuvo nurodytas valstybę atstovaujantis asmuo, tačiau dėl šios aplinkybės pareiškėja skunde nepasisako. Pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, kurie buvo atlikti 2017 m. spalio 4 d., jau pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnyje numatytam 20 dienų terminui, jo atnaujinti neprašė ir nenurodė šio termino praleidimo lėmusių svarbių aplinkybių, todėl jį atnaujinti nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo. Taip pat pareiškėja dėl 2017 m. spalio 18 d. patikslinto patvarkymo pateikė skundą praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytą apskundimo terminą. Nors pareiškėja praleido skundo padavimo dėl 2017 m. spalio 18 d. patvarkymo terminą, tačiau šio termino atnaujinti neprašė.2017 m. gruodžio 13 d. antstolės E. M. kontoroje gautas pareiškėjos VĮ Turto bankas skundas dėl antstolės E. M. 2017 m. lapkričio 21 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė 1) panaikinti antstolės E. M. 2017 m. lapkričio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) VĮ Turto banko 2017 m. lapkričio 17 d. skundą dėl antstolės E. M. 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio18 d. patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)išspręsti iš esmės ir juos panaikinti; 3) jei bus laikoma, kad 2017 m. balandžio 4 patvarkymui Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti buvo praleistas terminas, prašė pripažinti, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad antstolės E. M. kontoroje buvo vykdoma ne viena vykdomoji byla dėl išieškojimo iš skolininko V. M., dėl kurio palikimo priėmimo procedūrą buvo pradėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kuriai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. 2017 m. spalio 4 d. patvarkyme antstolei nenurodžius valstybei atstovaujančios institucijos, o VĮ Turto bankui neturint apie viską duomenų, buvo suspenduota VĮ Turto banko galimybė reikšti pretenziją dėl minėto antstolės patvarkymo. Tik 2017 m. spalio 31 d. gavus antstolės 2017 m. spalio 18 d. patvarkymą, VĮ Turto bankas įgijo teisę reikšti pretenziją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šia teise pasinaudojo 2017 m. lapkričio 17 d. pateikdama skundą dėl antstolės vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų, kuriais skolininkas V. M. buvo pakeistas į valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujino terminą paduoti skundą dėl antstolės E. M. 2017 m. spalio 18 d. patikslinto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės veiksmų tenkino – panaikino antstolės E. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priimtą 2017 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo ir 2017 m. spalio 18 d. patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.Teismas sutiko su antstolės 2017 m. lapkričio 21 d. patvarkyme nurodytu argumentu, kad pareiškėja iš esmės skundė ne 2017 m. spalio 18 d. patikslintą patvarkymą, o 2017 m. spalio 4 d. patvarkymą, kuriuo buvo pakeistas skolininkas, kadangi 2017 m. spalio 18 d. patikslintu patvarkymu tik buvo patikslinta, kad miręs skolininkas V. M. pakeistas į teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, t. y. patikslinta, kad teisių ir pareigų perėmėją atstovauja VĮ Turto bankas. Tačiau taip pat sutiko ir su pareiškėja, kad 2017 m. spalio 4 d. patvarkymo rezoliucinėje dalyje VĮ Turto bankas nebuvo įvardintas skolininko teisių ir pareigų perėmėju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos padėtis vykdymo procese buvo nurodyta 2017 m. spalio 18 d. patikslintame patvarkyme, todėl teismas laikė, kad nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareiškėja sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, t. y., kad 2017 m. spalio 4 d. patvarkymas yra susijęs su jos atstovaujamojo teisėmis ir pareigomis.Teismas nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2017 m. spalio 9 d. (vyk. b. l. 42, 47), o apskundimo terminas pasibaigė 2017 m. spalio 31 d. 2017 m. spalio 18 d. patikslintas patvarkymas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu (vyk. b. l. 46, 47), todėl laikytina, kad pareiškėja minėtą dokumentą gavo kitą darbo dieną – 2017 m. spalio 27 d., o paskutinė skundo padavimo diena buvo 2017 m. lapkričio 16 d. (CPK 73, 74 straipsniai). Skundas dėl 2017 m. spalio 18 d. patikslinto patvarkymo išsiųstas 2017 m. lapkričio 17 d., praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą apskundimo terminą, t. y. skundą dėl patikslinto patvarkymo padavė praleidusi vieną dieną nuo apskundimo termino pabaigos ir šis praleistas terminas laikytinas nežymiu. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2017 m. spalio 18 d. patvarkymą gavo 2017 m. spalio 31 d., ir pateikė pažymą, kurioje nurodyta ši gavimo data (b. l. 11), tačiau iš vykdomojoje byloje esančio elektroninio laiško nustatyta, kad antstolė 2017 m. spalio 26 d. išsiuntė pareiškėjai minėtą patvarkymą, todėl, kaip jau minėta, laikytina, kad pareiškėja patikslintą patvarkymą, kuris, atsakant į laišką, buvo išsiųstas VĮ Turto banko darbuotojai B. R., pirmą kartą gavo 2017 m. spalio 27 d., o ne kaip nurodė pareiškėja – 2017 m. spalio 31 d. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad apskundimo terminas praleistas nežymiai – tik vieną dieną, CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas nėra praleistas, teismas, siekdamas neužkirsti ir nepagrįstai riboti pareiškėjai teisės kreiptis į teismą, atnaujino praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, t. y. dėl antstolės E. M. 2017 m. spalio 18 d. patikslinto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad antstolė 2008 m. sausio 22 d. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. vykdomojo dokumento Nr. L2-478-672/2007 pagrindu taikė areštą skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vyk. b. l. 3.). Minėtas turto arešto aktas 2008 m. sausio 22 d. įregistruotas turto arešto registre (vyk. b. l. 52). Tačiau nagrinėjamu atveju aktualioje vykdomojoje byloje, kuri buvo užvesta Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. vykdomojo dokumento Nr. L2-615-440/2008 pagrindu, skolininko turtui areštas nebuvo taikytas, juo labiau jis ir negalėjo būti išviešintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apie palikėjo skolą, kuri išieškoma nagrinėjamu atveju aktualioje vykdomojoje byloje, būtų pranešta notarui, ar įpėdinei iki palikimo priėmimo.Teismas pažymėjo, kad yra praleistas ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl nebegalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo. Be to, kreditorė UAB „Akmenės energija“ nesikreipė į teismą dėl tokio termino atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė E. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. 2017-10-04 patvarkymas pakeisti skolininką buvo išsiųstas abiem valstybę atstovaujančioms šalims, t. y. pareiškėjai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kuriai ir buvo 2009-08-28 pareikštas reikalavimas, o tai, kad paties patvarkymo rezoliucinėje dalyje nebuvo įvardinti atstovai, nebuvo ir nėra jokia svarbi priežastis laiku neskųsti antstolės veiksmų, o netgi priešingai. Be to, jokiame įstatyme ar teisės akte nėra reglamentuotas reikalavimas atitinkamų institucijų parengtuose procesiniuose dokumentuose, tame tarpe antstolių ir teismų, rezoliucinėje dalyje nurodyti ne tik šalį, kurios atžvilgiu priimtas vienoks ar kitos procesinis sprendimas, bet ir ją atstovaujantį asmenį.

10.2. Skundžiamoje nutartyje pasisakydami, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas praleistas mažai, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.

10.3. Kadangi valstybę atstovaujančiai institucijai Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dar iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. 2009-08-28 buvo pranešta apie mirusio skolininko turtą, apie visas antstolės kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas, tame tarpe ir apie šią vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareikštas reikalavimas, o palikimo priėmimo faktas notarų biure dėl palikimo priėmimo valstybės vardu buvo įregistruotas tik 2017-06-19, todėl tiek pareiškėjos skundo teiginys, kad iki valstybei priimant mirusio skolininko V. M. palikimą nebuvo žinoma apie vykdomojoje byloje vykdomą skolos išieškojimą, tiek pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iki palikimo priėmimo apie palikėjo skolą šitoje vykdomojoje byloje būtų buvę pranešta notarui, ar įpėdinei, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių.

10.4. Pagal tuo metu, kai buvo pareikštas reikalavimas, suformuotą teisminę praktiką buvo laikomasi pozicijos, kad valstybė negali atsisakyti palikimo priėmimo, kadangi valstybė paveldimą turtą priima vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis. Todėl nežiūrint į tai, jog valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos, informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus gavo praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau dar iki priimant palikimą, toks pranešimas buvo pripažįstamas tinkamu reikalavimo pareiškimu CK 5.63 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-63/2011 ir kt.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pareiškėja buvo klaidinama pačios antstolės atliekamų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju, antstolės skunde nurodyti teiginiai, jog paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę atstovaujančios institucijos minėtų patvarkymų apskundimo klausimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)turėto spręsti bendradarbiaudamos ir perduodamos viena kitai dokumentus, prieštarauja geros moralės ir teisingumo principams.Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2017-10-18 patvarkymo oficialiai skelbiamais adresais korespondencijai, nurodytais VĮ Turto banko internetiniame puslapyje, antstolė VĮ Turto bankui nepateikė, o išsiuntė darbuotojai (B. R.), nevykdančiai dokumentų registracijos VĮ Turto banke, ir ne visada turinčiai galimybę gautą dokumentą elektroniniu paštu iš karto perduoti registracijai įmonės raštinės darbuotojams.Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)skolininko turtui areštas taikytas nebuvo. Byloje nebuvo duomenų ir apie tai, kad apie palikėjo išieškomą skolą būtų pranešta notarui ar įpėdinei iki V. M. palikimo priėmimo. Per CK nustatytus terminus, kreditorė UAB „Akmenės energija“ nesikreipė į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 3 punkto ir 12 punkto normos nenumato, kad VĮ Turto bankas yra šios sistemos vartotojas, todėl yra akivaizdu, jog, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nebuvo tinkamai pateikta informacija apie skolininko pakeitimą ir jo skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)užvesta Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. L2-615-440/2017 pagrindu dėl 434,46 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos UAB „Akmenės energija“ naudai (vyk b. l. 2, 83). Vykdymo eigoje skolininkas V. M. (duomenys neskelbtini)mirė (vyk. b. l. 25). Antstolė 2009 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą (vyk. b. 26). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2011 m. liepos 7 d. raštu pranešė antstolei, kad mirus V. M. pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė (vyk b. l. 31) Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2017 m. birželio 20 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo patvirtino, kad mirusio V. M. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (vyk b. l. 35–36). Antstolė 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)(vyk. b. l. 37). Antstolė 2017 m. spalio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)mirusį skolininką V. M. pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką (vyk b. l. 40–41). Antstolė 2017 m. spalio 18 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patikslino 2017 m. spalio 4 d. patvarkymo rezoliucinės dalies 1 punktą, nurodant jog vykdymo procese miręs pradinis skolininkas V. M. pakeistas į teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko (vyk. b. l. 43–44).

Dėl termino atnaujinimo

CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos padėtis vykdymo procese buvo nurodyta tik 2017 m. spalio 18 d. patikslintame patvarkyme, pagrįstai sprendė, kad nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareiškėja sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, t. y., kad 2017 m. spalio 4 d. patvarkymas yra susijęs su jos atstovaujamojo teisėmis ir pareigomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 18 d. patikslintas patvarkymas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu (vyk. b. l. 46, 47), pareiškėją minėtą dokumentą gavo kitą darbo dieną – 2017 m. spalio 27 d., o paskutinė skundo padavimo diena buvo 2017 m. lapkričio 16 d. (CPK 73, 74 straipsniai), skundas dėl 2017 m. spalio 18 d. patikslinto patvarkymo išsiųstas 2017 m. lapkričio 17 d., praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą apskundimo terminą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad apskundimo terminas praleistas nežymiai – tik vieną dieną, CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas nėra praleistas, pirmosios instancijos teismas, siekdamas neužkirsti ir nepagrįstai riboti pareiškėjai teisės kreiptis į teismą, pagrįstai atnaujino praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Dėl mirusio skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be visa kita), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla.Nagrinėjamu atveju skolininkas vykdymo procese (duomenys neskelbtini)mirė, tai yra laikoma palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas CK 5.63 str. įtvirtintas 3 mėnesių terminas reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2009 m. birželio 14 d. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo ir į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau pažymėtina, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pažymėtina, kad pagal tuo metu, kai mirė skolininkas, suformuotą teismų praktiką buvo laikomasi pozicijos, kad valstybė negali atsisakyti palikimo priėmimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turi pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-18/2012).Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad valstybė ar palikimo vietos notaras būtų buvę tinkamai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Akmenės energija “ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, kad kreditoriaus kreditoriniai reikalavimai nebuvo išviešinti ir Turto arešto aktų registre. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. sausio 22 d. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini)Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. vykdomojo dokumento Nr. L2-478-672/2007 pagrindu taikė areštą skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Turto arešto akto (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad minėtas turto arešto aktas įregistruotas turto arešto registre 2008 m. sausio 22 d., areštas taikytas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomojo įrašo ir kt. pagrindu, skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), N. A., taip pat nurodyta, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra UAB „A. E.“, turto arešto mastas – 7626 Lt (2208,64 Eur). Apeliantės atskirajame skunde nurodomas 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 8-182, kuriuo antstolė informavo pareiškėją apie palikėjo turimą turtą, vykdomas vykdomąsias bylas ir skolų dydžius, pareiškėjai pateikti taip pat jau praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas terminas buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolė informavo valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomą išieškojimą išieškotojos UAB „Akmenės energija “ naudai iš skolininko V. M. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino antstolės 2017 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo ir 2017 m. spalio 18 d. patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.