Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-1041-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
T-1041-818/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
E. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1041-818/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.17; 2.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. nuteistas Chiba apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu už Stimuliuojančių priemonių įstatymo bei Muitų įstatymo pažeidimus (stimuliuojančių medžiagų kontrabandą) pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį, Muitų įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį – 9 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant darbą ir 3 500 000 jenų baudą. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 13 d.. Suėmimo data – 2014 m. vasario 15 d. Iki įkalinimo taikyto arešto laikotarpis - 205 dienos. Bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nuteistajam E. R. suderinta Chiba apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta 9 metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. R. prašymas peržiūrėti paskirtą bausmę, pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir trečdaliu sumažinti bausmę. Apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad E. R. buvo teisiamas ne pagal Lietuvos Respublikos, o pagal Japonijos teisę taikant šios šalies materialiąsias ir procesines normas. Lietuvos Respublikoje buvo sprendžiamas tik Japonijos teismo apskirtos bausmės ir Lietuvos Respublikos teisės normų suderinamumo klausimas, o tokiu atveju taikyti BK 64¹ straipsnį nėra galimybės. 2017 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nuteistojo E. R. skundą atmetė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas E. R. prašymas, peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir pritaikius naujus BK pakeitimus, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-168-307/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir pagal juos sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nors pažymėtina, kad nuteistasis nenurodo, kokias konkrečias pasikeitusias ir šiuo metu galiojančias BK normas, kurios, jo nuomone, švelnina jo teisinę padėtį, prašo teismo taikyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, gali būti taikomos tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. tik nagrinėjant baudžiamąją bylą instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos Apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-131-628/2016, 1S-223-654/2020). Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos E. R. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. Nr. 1S-223-654/2020). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti E. R. prašymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius