- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-48-844/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07440-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 14.11.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL, t. y. 9 000 (devynių tūkstančių) Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, M. P. išbūtas sulaikyme nuo 2024 m. vasario 25 d. iki 2024 m. vasario 26 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 168 (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 8 400 (aštuonių tūkstančių keturių šimtų) Eur dydžio bauda, įpareigojant nuteistąjį ją savanoriškai sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuotas M. P. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“ ir dvi metalinės rampos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir valdė žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent: tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2024 m. vasario 24 d., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur iš nenustatytų asmenų, nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 2024 m. vasario 24 d. apie 01.29 val. Vokietijoje, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos adresu, (duomenys neskelbtini), pavogtą traktorių „DOHN DEERE" VIN: (duomenys neskelbtini), 100 000 Eur vertės, bei traktorių „DOHN DEERE“, VIN: (duomenys neskelbtini), 60 000 Eur vertės, kuriuos nenustatyti asmenys pakrovė į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą valdė – traktorius gabeno iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, nuo įgijimo momento, vairuodamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje pakrautus Vokietijoje pagrobtus traktorius nugabeno iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) apylinkių į Lietuvos Respubliką, kur 2024 m. vasario 25 d. 18.40 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), juos rado ir 22.00 val. poėmio metu paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino selektyviai, tik kaltinimui pagrįsti. Jo nuomone, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis pažymi, kad savo kaltės jis niekada nepripažino, ir dėsto savo duotų parodymų esmę. Anot jo, skirtingai nei vadybininkas A. A., jis nepažinojo rusiškai kalbančio latvio J. T., teikusio užsakymą, atsiuntusio, kaip vėliau paaiškėjo, suklastotą, raštišką užsakymą el. paštu A. A.. Jis (M. P.), kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, negali pasirinkti užsakymo, vykdo tik darbdavio nurodymus, kur vykti ir iš kur paimti krovinius nugabenimui. Vadybininkas A. A. nebeinformuojamas apie krovinio paėmimo vietos keitimą maršruto eigoje, į jo funkcijas įeina krovinio užsakymo gavimas, transporto priemonės, galinčios paimti krovinį, suradimas, ir užsakymo nugabenti krovinį perdavimas įmonei (transporto priemonės vairuotojui). Šis atvejis, kad nurodoma viena pasikrovimo vieta, o eigoje ji pakeičiama į kitą, nėra niekuo išskirtinis ar ypatingas. Labai dažnai vairuotojo maršrute yra nurodoma kita krovinių pasikrovimo ar išsikrovimo vieta. Taip pat krovinio pasikrovimo ar iškrovimo paros laikas nėra niekuo ypatingas, ekstra ordinarus.
2.2. Tuo tarpu vilkike įrengta transporto priemonės sekinio įranga GATE-FM200, leidžianti sužinoti transporto priemonės buvimo vietą ir kitus parametrus nuotoliniu būdu, yra visiškai pasenusi, kurią liudytojas R. M. atpažino kaip savo prieš maždaug 8 metus įrengtą. Teismas selektyviai nuosprendyje nenurodo kaip šios įrangos būklę aprašo specialistas, t. y. kokios ji būsenos, kaip paveikta korozijos ir pan. Be to, šiuo atveju svarbiausia, kad atliktus specialisto tyrimą, ant šios įrangos nerasta jokių jo (M. P.) pėdsakų. Todėl tik kaip prielaidą galima vertinti skundžiamo nuosprendžio niekuo nepagrįstą teiginį, kad sekimo įranga buvo atjungta tyčia, prieš vykstant į iš anksto sutartą traktorių paėmimo vietą, ir tai padarė jis – M. P.. Šiame kontekste nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad ne vien tik transporto priemonės sekimo įranga GATE-FM200 gali fiksuoti transporto priemonės judėjimą, jį galima kontroliuoti ir per mobilaus (judriojo) ryšio telefono, kuris buvo pas jį ir tikrai veikė, judėjimą. Todėl nėra jokio reikalo, būtinumo konspiracijos tikslais atjunti sekimo įrangos, pasiliekant veikiantį telefono aparatą. Akivaizdu, kad įrengta transporto priemonės sekimo įranga GATE- FM200 dėl savo ilgo eksploatacijos laikotarpio, korozijos gali pati nuo transporto priemonės judėjimo atsijungti, kas ne kartą jau yra buvo įvykę eksploatuojant šį vilkiką.
2.3. Apelianto teigimu, jis taip pat teisingai nurodo, kad latvišką telefono numerį (duomenys neskelbtini) sužinojo gavęs užsakymą. Tai, kad jam iš šio telefono numerio buvo skambinta ir jis bendravo su šiuo numeriu, jo nestebina, kadangi teismui jis paaiškino, jog jo dažnai teiraujamasi, kas yra jo vadybininkas, kokiai įmonei priklauso jo specifinė puspriekabė „Mega“ tipo (aukšta, maži ratai), nes tik tokia transporto priemone galima gabenti specifinį krovinį. Todėl ir šiuo atveju potencialiam rusakalbiui klientui, skambinusiam iš latviško telefono numerio, galėjo suteikti informaciją apie savo vairuojamos transporto priemonės priklausomumą. Jeigu tyrėjai nustatė, kad latviškas telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė Lietuvoje, tai paaiškinama, kad tas asmuo ir galėjo disponuoti rampomis, kurios naudojamos pakrauti traktorius, ant kurių užklijuotas lipdukas su lietuvišku telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (viešuose skelbimuose nurodomas parduodant tokius gaminius). Nuosprendyje padaryta išvada, kad minėtas rampas atsigabeno jis pats (M. P.), nes jis vairavo vilkiką su priekaba, kurioje telpa 3.5 metro ilgio daiktai, vertintina kaip drąsi prielaida, nepagrįsta jokiais duomenimis, kuriuos galima būtų pagrįsti kitais proceso veiksmais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis M. P., kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės įvykdžius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašo skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas visa apimtimi.
6. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, valdymas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, valdo, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu M. P. neginčijo to, kad 2024 m. vasario 24 d., vairuodamas kaltinime nurodytą vilkiką su puspriekabe, jis nuvyko į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur į jo vairuoto vilkiko puspriekabę ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pakrovė du pavogtus „JOHN DEERE“ traktorius, bendros 160 000 Eur vertės, kuriuos jis parvežė į Lietuvos Respubliką. Tačiau nuteistasis teigė nežinojęs, kad traktoriai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Jis paaiškino, kad juos iš Vokietijos į Lietuvą jis pargabeno pagal užsakymą, gautą iš A. A.. Kaip nustatyta bylos duomenimis, A. A. teikė tarpininkavimo paslaugas (surasdavo krovinius, kuriuos reikia pervežti) krovinių gabenimo veikla užsiimančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. P. dirbo vairuotoju. Taigi apeliantas pripažino realizavęs objektyviuosius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau neigė subjektyvią šio nusikaltimo pusę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui M. P. parodymus, kad jis nežinojo, jog jo gabenamas krovinys buvo gautas nusikalstamu būdu, atmesti tik kaip gynybinę jo poziciją ir jais nesivadovauti, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti kitų baudžiamojoje byloje teisėtu būdu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Nors nuteistasis viso proceso metu nuosekliai tikino nežinojęs apie Vokietijoje jo paimtų ir į Lietuvą parvežtų traktorių neteisėtą gavimo būdą, tačiau pažymėtina, kad remtis išimtinai vien kaltinamo asmens, kuris duoda parodymus neprisiekęs (taigi jokie jo teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus) ir yra suinteresuotas išvengti atsakomybės ir su jos kilimu susijusių padarinių, paaiškinimais nėra pagrindo. Tokio pobūdžio bylose kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju M. P. tyčios turinį neabejotinai atskleidžia byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su traktorių pakrovimu į nuteistojo vairuotą transporto priemonę, jo veiksmai dar iki pagrobiant šį turtą, o taip pat ir elgesys jau po to, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
9. Remiantis paties M. P. bei liudytojo A. A. parodymais, o taip pat ir 2025 m. sausio 21 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 136-139), 2024 m. vasario 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu ir pateiktais krovinio užsakymo dokumentais (2 t., b. l. 81-83) nustatyta, kad nuteistasis iš Lietuvos į Vokietiją, kur turėjo pristatyti ir pristatė krovinį į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, išvyko 2024 m. vasario 19 d. Šių asmenų parodymais bei 2024 m. vasario 29 d. Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 83-85, 86-91) taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 22 d. 18.52 val., t. y. nuteistajam jau būnant Vokietijoje, A. A. persiuntė M. P. duomenis apie krovinį – du traktorius, kurį jis turi paimti iš Vokietijos ir nuvežti į Latviją. Kaip paaiškino liudytoju byloje apklaustas A. A., dėl šio krovinio pergabenimo iš Vokietijos į Latviją 2024 m. vasario 22 d. rytą telefonu su juo susisiekė J. T. pristatęs asmuo, kuris vėliau elektroniniu paštu jam atsiuntė 2021 m. vasario 21 d. data surašytą rašytinį susitarimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (susitarime įvardinta vežėju) ir įmonės (duomenys neskelbtini) (susitarime įvardinta užsakovu). Iš A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. parodymų taip pat matyti, jog jiems sužinojus, kad traktoriai yra vogti, A. A. bandė susisiekti su J. T. prisistačiusiu asmeniu, tačiau šis į elektroninius laiškus bei skambučius neatsakė, o paskambinus į Latvijos įmonę (duomenys neskelbtini), jos atstovas nurodė, kad jų bendrovė traktorių neveža, asmuo vardu ir pavarde J. T. pas juos nedirba. Tokie liudytojų A. A. ir A. J. parodymai leidžia spręsti, jog A. A. 2024 m. vasario 22 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com pateiktas 2024 m. vasario 21 d. susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas, jame nurodant melagingą informaciją apie paslaugos užsakovą. Įvertinus tai, kad traktoriai, kuriuos pagal šį susitarimą turėjo pervežti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo vogti, neabejotina, kad minėtas dokumentas buvo suklastotas iš anksto žinant apie suplanuotą traktorių vagystę, tokiu būdu siekiant nuslėpti tikrąjį asmenį, besirūpinusį jų išgabenimu iš vagystės vietos.
10. Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. vasario 21 d. susitarime tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), kaip kontaktinis pastarosios bendrovės telefono numeris, buvo nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš šio abonentinio numerio 2024 m. vasario 22 d. tris kartus buvo skambinta ir A. A. (2024 m. spalio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, 2 t., b. l. 201-204), siekiant suderinti traktorių pervežimą. Bylos duomenys – 2024 m. vasario 29 d. Daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 83-91), 2024 m. balandžio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 94-97), 2024 m. spalio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 183-186), patvirtina, kad su asmeniu, kurio naudotos SIM kortelės abonentinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), M. P., naudodamasis jam priklausančiu mobiliuoju telefonu „Samsung Galaxy A3“ su jame įdėta SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinutėmis bei telefoniniais pokalbiais bendravo jau nuo 2024 m. vasario 19 d. 17.11 val. iki 2024 m. vasario 25 d. 17.50 val., t. y. beveik iki pat jo sulaikymo. Tai leidžia daryti išvadą, kad šie asmenys vienas kito kontaktus turėjo, ryšius palaikė ir tarpusavyje veiksmus derino dar iki traktorių vagystės bei netgi susitarimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sudarymo, nors, kaip apklaustas patvirtino A. A., jis asmeniui, prisistačiusiam J. T., M. P. telefono numerį perdavė ne anksčiau kaip 2024 m. vasario 22 d.
11. Remiantis 2024 m. vasario 29 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu taipogi nustatyta, kad traktoriai „JOHN DEERE“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir „JOHN DEERE“, VIN:(duomenys neskelbtini), buvo pavogti 2024 m. vasario 24 d. 01.29 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietija. Kaip matyti iš paties M. parodymų ir jo vairuotojo kortelės, įdėtos į transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo duomenų, nuteistasis 2024 m. vasario 24 d. transporto priemonę pradėjo vairuoti 03.30 val. Tos pačios nakties metu jam ir buvo perduotas visai neseniai pavogtas turtas.
12. Iš specialisto R. M. parodymų, 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. 11-918(24) (2 t., b. l. 109-111), 2024 m. balandžio 2 d. Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 109-127), 2024 m. lapkričio 26 d. Apžiūros protokolo (2 t., b. l. 112-115) taip pat matyti, kad M. P. vairuotame vilkike buvo įrengta transporto priemonės sekimo įranga GATE-FM200, leidžianti sužinoti jos buvimo vietą ir kitus parametrus nuotoliniu būdu. Šis įrenginys buvo veikiantis bei fiksavo transporto priemonės buvimo vietą iki 2024 m. vasario 22 d. 12.25 val. Sulaikius M. P. Lietuvoje ir apžiūrint vilkiką, buvo nustatyta, kad transporto priemonės sekimo įranga GATE-FM200 turi tris lizdus, į kuriuos jungiami visi kištukai buvo fiziškai atjungti. Tam, kad pasiekti šį įrenginį, reikėjo nuimti vilkiko panelėje sumontuotą apdailos dalį. Kaip nustatyta ir paties nuteistojo parodymais, vilkikas laikotarpiu nuo jo išvykimo į Vokietiją 2024 m. vasario 19 d. iki M. P. sulaikymo Lietuvoje 2024 m. vasario 25 d., buvo tik pastarojo žinioje. Taigi, šios transporto priemonės sekimo įrangos niekas kitas be apelianto atjungti negalėjo. Neabejotina, jog tokiu veiksmu nuteistasis siekė paslėpti savo vairuojamos transporto priemonės ir kartu savo buvimo vietą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atstumas tarp M. P. A. A. atsiųstame 2024 m. vasario 21 d. susitarime nurodytų traktorių paėmimo vietos koordinačių bei vėliau iš latviško telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam atsiųstos vietos koordinačių yra apie 117 kilometrų (vykstant keliais).
13. Visi aukščiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės, t. y. įrangos, leidžiančios atsekti vilkiko buvimo vietą, atjungimas dar iki išvykstant į sutartą traktorių pakrovimo vietą, bei jos nepajungimas iki pat nuteistojo sulaikymo, traktorių pasikrovimas nakties metu, tam, kad sumažinti tikimybę būti užkluptiems darant nusikalstamą veiką, vietos, kurioje traktoriai turėjo būti paimti pagal 2024 m. vasario 21 d. susitarimą, pakeitimas, M. P. bendravimas dar iki traktorių vagystės su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotą 2024 m. vasario 21 d. data surašytą rašytinį susitarimą, teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog apeliantas tikrai suvokė, jog įgijo ir valdė nusikalstamu būdu gautą turtą.
14. Tokią išvadą tik sustiprina ir 2024 m. vasario 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo Sauliaus Vitkausko tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurias jis patvirtino ir apklausiamas teisme kaip liudytojas, bei tai, kad nuteistasis buvo nenuoseklus viso proceso metu, keitė savo parodymus, juos akivaizdžiai derindamas prie ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektyvių bylos duomenų. Kaip matyti iš paminėto tarnybinio pranešimo turinio, M. P., bendraudamas su jį sulaikiusiais pareigūnais, jiems paklausus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų nurodyti tiksliai negalėjo, vis nurodė skirtingas vietas, kuriose pasikrovė traktorius (1 t., b. l. 21-22). Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju jis teigė, kad krovinį pasikrovė 2024 m. vasario 23 d. 20.51 val., o teisme, kai jau žinojo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas tikslus traktorių vagystės laikas, kuris prasilenkė su jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytu jų pasikrovimo laiku, o taip pat ir tikslus vairavimo laikas, jau parodė, kad traktorius pasikrovė nakties metu, apie 3-4 valandą. Jis taip pat melagingai nurodė, kad latvišką telefono numerį (duomenys neskelbtini) sužinojo tik gavęs užsakymą iš A. A., anksčiau su iš šio numerio skambinusiu asmeniu nebendravo, nors tai paneigia jo telefono numerio išklotinės, kurios, kaip jau minėta, patvirtina kad jam iš šio telefono numerio buvo skambinta jau 2024 m. vasario 19 d. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, apeliantas melagingai nurodė ir tai, kad rampas, kurias naudojo traktorių pakrovimui, turėjo pakrovimą vykdę rusakalbis ir vokiškai kalbantis asmuo. Šią aplinkybę neabejotinai paneigia 2024 m. balandžio 12 d. Daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 137-139), iš kurio matyti, kad ant rampų buvo užklijuotas lipdukas su lietuvišku telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nurodomas viešuose skelbimuose dėl tokių gaminių pardavimo.
15. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo (o kartu ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos) padaryta išvada, kad vilkiko sekimo įranga buvo atjungta tyčia M. P., dar prieš vykstant į iš anksto sutartą traktorių paėmimo vietą, tėra tik prielaida, kurią iš esmės paneigia specialisto R. M. parodymai bei 2024 m. liepos 1 d. specialisto išvada Nr. 11-917(24), nėra jokio pagrindo. Elektronikos inžinierius R. M., ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjęs įrenginį ,,GATE-FM200 GPS Vehicle Tracker“, apklaustas pirmosios instancijos teisme iš tiesų paaiškino, kad šis GPS įrenginys yra seno modelio, šiuo metu jau nebegaminamas, o į jį įdėta SIM kortelė apžiūros metu buvo oksidavusi, kas gali turėti įtakos tokio įrenginio veikimui. Tačiau vien tai nepatvirtina skunde keliamos versijos, kad vilkiko sekimo įranga nuo 2024 m. vasario 22 d. 12.25 val. iki pat nuteistojo sulaikymo dienos neveikė būtent dėl šių priežasčių. Keldamas tokią versiją apeliantas akivaizdžiai ignoruoja ne tik kitus byloje surinktus duomenis, bet ir nevertina paties R. M. duotų parodymų visumos, selektyviai atrinkdamas tik itin mažą jam naudingą jo parodymų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 26 d. Apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti įrenginio ,,GATE-FM200 GPS Vehicle Tracker“ apžiūros rezultatai, o kartu ir specialisto paaiškinimai, šio procesinio veiksmo atlikimo metu minimas įrenginys buvo prijungtas prie kompiuterio ir programos ,,FW LOADER“. Iš pradžių įrenginys neprisijungė prie mobilaus ryšio tinklo, tačiau nuvalius SIM kortelės kontaktus ir jos lizdo kontaktus tai padaryti pavyko. Padarytos išvados, kad: įrenginys yra veikiantis; jis galėjo neveikti dėl galimo fiziško atjungimo nuo įrenginio maitinimo arba kortelės SIM oksidavimosi; dėl SIM kortelės oksidacijos jungtis nuo įrenginio neatsijungtų (2 t., b. l. 112-115). Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. M. parodė, kad jo apžiūrėtas įrenginys buvo veikiantis, neveikė tik SIM kortelė, kurią išvalius ji pradėjo veikti. Jis taip pat paaiškino, kad jeigu SIM kortelė būtų nekontaktavusi vilkiko eksploatacijos metu, kelionės duomenys būtų saugomi įrenginio vidinėje atmintyje ir prisijungus jie būtų išsiunčiami į serverį. Netgi nesant SIM kortelės, į įrenginio vidinę atmintį galėtų būti įrašyti iki 2 savaičių kelionės duomenys. Tačiau apžiūrėtas įrenginys nieko nesiuntė, kas leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo išorinio maitinimo šaltinio. R. M. nurodė ir tai, kad išorinio maitinimo galėjo nebūti atjungus įrenginį, nukirpus laidą arba laidui nekontaktavus. Tokie R. M. parodymai patvirtina, kad nei įrenginio senumas, nei tas faktas, kad apžiūros metu jame įdėta SIM kortelė buvo oksidavusi, negalėjo turėti reikšmės jo veikimui kaltinimui pagrįsti reikšmingu laikotarpiu. Tam įtakos šiuo atveju turėjo jo fizinis atjungimas – visų kištukų iš įrenginio lizdų ištraukimas, kas neįmanoma dėl SIM kortelės oksidacijos. Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančios vairuotojo kortelės ataskaitos matyti, kad GPS įrenginio atjungimo laikas sutapo su nuteistojo poilsio laiku, t. y. laiku, kai vilkikas nebuvo vairuojamas, kas paneigia skundo teiginį, jog jo sekimo įranga galėjo atsijungti dėl transporto priemonės judėjimo.
17. Tai, kad ant GPS sekiklio (trackerio) M. P. rankų pėdsakų nebuvo rasta, kas konstatuota 2024 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-917(24) (2 t., b. l. 106-107), savaime nepaneigia nei paties šio įrenginio atjungimo fakto, kurį buvus įrodo 2024 m. balandžio 2 d. Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos anksčiau šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės, nei to, kad jį atjungė būtent M. P., be kurio niekas kitas, pagal bylos duomenis, to padaryti negalėjo. Tas pats pasisakytina ir dėl skundo argumento, jog tai, kad nuteistasis tyčia išjungė GPS įrenginį, paneigia tas faktas, kad su savimi jis visą laiką turėjo veikiantį mobilųjį telefoną, taipogi leidžiantį nustatyti jo buvimo vietą ir judėjimą.
18. Pateiktame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad krovinio paėmimo vietos pasikeitimas, kaip ir krovinio pakrovimas ar iškrovimas nakties metu, nėra neįprasta praktika teikiant krovinių gabenimo paslaugas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kategoriškai atmesti šių skundo teiginių, tačiau pažymi, jog šios aplinkybės, sprendžiant M. P. kaltės (nekaltumo) klausimą, negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų ir jais nustatytų aplinkybių, kaip tai daroma apeliaciniame skunde. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas. Analizuojant, ar asmens veikoje yra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, privaloma įvertinti visumą įrodymų, kadangi priešingu atveju gali būti padarytos neteisingos išvados.
19. Skunde M. P. taip pat bando įtikinti teismą, kad jo bendravimas su asmeniu, kurio nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), dar iki 2024 m. vasario 22 d. neįrodo, jog jam buvo žinomas nusikalstamas traktorių gavimo pobūdis, tačiau jis taip ir nenurodo logiškų ir įtikinamų priežasčių, dėl kurių galėjo kontaktuoti su šiuo asmeniu. Nuteistasis pažymi tik tai, kad jis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog yra ne kartą asmeniškai sulaukęs skambučių iš užsakovų, kurie paskambinę teiraujasi apie jo vairuojamo vilkiko specifiką, ar įmonė, kurioje jis dirba, užsiima didesnių gabaritų krovinių gabenimu. Tad neva ir abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) naudojęs asmuo galėjo jam skambinti šiuo tikslu, tačiau tai paneigia jo telefono numerio išklotinės. Iš jų matyti, kad 2024 m. vasario 19 d. tarp M. P. ir nenustatyto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo pokalbis truko vos 38 sekundes. Per tokį trumpą laikotarpį aptarti minimų aplinkybių šie asmenys suspėti negalėjo.
20. Apeliantas ginčija ir skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad rampas, kurios buvo naudojamos traktoriams pakrauti į puspriekabę, atsigabeno pats M. P., ką konstatuodamas pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2024 m. balandžio 12 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta aplinkybe, kad ant jų buvo užklijuotas lipdukas su lietuvišku telefono numeriu, nurodomu viešuose skelbimuose dėl tokių gaminių pardavimo. Kvestionuodamas šią išvadą nuteistasis nurodo, kad šiomis rampomis galėjo disponuoti ir latvišku telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojęsis asmuo, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad šis telefono numeris veikė Lietuvoje. Tačiau tokią apelianto prielaidą paneigia telefono numerio (duomenys neskelbtini) detali išklotinė su duomenimis apie įeinančius ir išeinančius skambučius bei SMS, kartu su judriojo ryšio operatorių bokštų celių laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. vasario 26 d. imtinai, kuri buvo apžiūrėta 2024 m. spalio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 183-186). Atlikus išklotinės analizę, be kita ko, nustatyta, kad kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. vasario 26 d. jungėsi tik Lietuvos Respublikoje. Taigi, Vokietijoje šis asmuo lankytis 2024 m. vasario 24 d. ir į ją pristatyti rampų negalėjo. Jas, kaip ir nurodė žemesnysis teismas, atsigabeno pats M. P., kas taipogi patvirtina, jog jis jau iš anksto, A. A. dar nepateikus jam 2024 m. vasario 21 d. susitarimo, žinojo, jog iš Vokietijos jam teks pargabenti neteisėtu būdu gautą turtą – pavogtus traktorius.
21. Kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą M. P. veikoje, bet ir tai, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog įgyja ir valdo vogtą turtą ir norėjo taip veikti, tenkinti apeliacinį skundą ir apeliantą išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.
22. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neformuoja alternatyvaus reikalavimo tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas jo neišteisins, pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, tačiau skundu jis prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
23. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad: jis padarė apysunkį nusikaltimą; anksčiau buvo teistas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, už kurį paskirtą bausmę yra atlikęs, ši veika kitokio pobūdžio; administracinės nuobaudos metų bėgyje jam skirtos dėl nedidelio pavojingumo nusižengimų; jis dirba; jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią savo rūšimi bausmę – baudą, kurios dydį nustatė ne ženkliai didesnį už minimalų apysunkius nusikaltimus padariusiems asmenims skiriamos baudos dydį – 180 MGL, kas sudaro 9 000 Eur (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė negali būti laikoma netinkama, per griežta, neproporcinga. Kadangi nuteistasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 25 d. 23 val. 35 min. iki 2024 m. vasario 26 d. 15 val. 43 min., skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę buvo pagrįstai įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nustatydamas galutinę bausmę M. P., apylinkės teismas padarė klaidą. Kadangi apeliantas laikinajame sulaikyme išbuvo vieną dieną, šiuo atveju jam turėjo būti paskirta galutinė 174 MGL, t. y. 8 700 Eur bauda, o ne 168 MGL, t. y. 8 400 Eur dydžio bauda. Šios klaidos ištaisyti teisėjų kolegija negali, kadangi tai pablogintų nuteistojo padėtį, ką draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis, nesant dėl to prokuroro skundo.
24. Kadangi byloje nustatyta, jog nusikaltimo vykdyme buvo naudojamos dvi metalinės nuvažiavimo rampos, su nenustatytu asmeniu M. P. nusikalstamus veiksmus derino naudodamas jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, konfiskuodamas šį turtą kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo klaidos nepadarė.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kokiais motyvais ir pagrindais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-14005 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą M. P. teikė advokatas Ričardas Lilas, jo gynybos išlaidos sudaro 175 Eur ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistąjį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynė advokatas Žygimantas Rutkauskas, o advokatas Ričardas Lilas buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo procese. Esant šiai aplinkybei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. P. nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo M. P. valstybės naudai 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. APD-2025-14005.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.