- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-136-538/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00021-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. R. S.
- Ieškovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, „AS Inbank filialas“
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, pagal atsakovės A. R. S. priešieškinį ieškovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, „AS Inbank filialas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, juo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3461-559/2024 dalyje dėl laikinai nustatytos nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamosios vietos su tėvu ieškovu T. S. ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina atsakove A. R. S., iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3461-559/2024 dalyje dėl priteisto laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui M. S. iš atsakovės A. R. S. ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui M. S. iš ieškovo T. S., mokant kas mėnesį vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavedant valdyti ir tvarkyti atsakovei A. R. S.; pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir 2024 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3461-559/2024 dalyje dėl laikinai nustatytos atsakovės A. R. S. ir nepilnamečio sūnaus M. S. bendravimo tvarkos ir nustatyti laikiną tėvo ieškovo T. S. bendravimo su sūnumi M. S. tvarką, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, ją išdėstant taip: Vasaros atostogų laikotarpiais nuo birželio mėnesio iki rugsėjo mėnesio: 1.1. T. S. bendrauja su sūnumi M. S. nepertraukiamai nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. liepos 7 d.; nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d.; nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. T. S. pasiima vaiką pirmadienį iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, pasiimant vaiką tarp 18–19 val., ir praėjus dviem savaitėms, tos savaitės sekmadienį vaiką parveža į motinos gyvenamąją vietą tarp 18–19 val.; 1.2. Abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiam vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, SMS žinutėmis, „Messenger“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 18 iki 19 val. Laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. (vaikui lankant ugdymo / mokymo įstaigą): 2.1. T. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant sūnų to savaitgalio penktadienį iki 19 val. ir grąžinant jį tos savaitės sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą; 2.2. T. S. turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu, SMS žinutėmis, „Messenger“ ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 18 iki 19 val., tačiau nepažeidžiant vaiko dienos darbo ir poilsio rėžimo. 3. Motinos diena nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, praleidžiama su motina, Tėvo diena nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, praleidžiama su tėvu.
2. Nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio sūnaus M. emocinė būklė yra labai suprastėjusi. Vaikas pastaruoju metu yra itin emocionalus, pasimetęs, patiria stresą, nerimą ir įtampą. Tokia situacija ypač pasireiškė vasaros pabaigoje, kuomet vaikas ėmė priekaištauti atsakovei dėl retesnio bendravimo su mama ir vaiko reiškiamo noro būti su ja. Vaikas tapo ypač uždaras ir jo elgesys motinai pradėjo kelti ypatingą susirūpinimą. Atsakovė yra susirūpinusi tokia sūnaus savijauta, kuri tik blogėja. Visa tai iš esmės nurodė pastebėjęs ir ieškovas, kuris nenurodė tokio vaiko elgesio priežasčių, nors pats puikiai supranta, jog vaikas taip elgiasi vien dėl to, kad jis su mama praleidžia tik kas antrą savaitgalį, pergyvena, kad su mama negali gyventi nuolat bei nenori būti su tėčiu. Mažametis sūnus visa tai stipriai išgyvena, nes jam trūksta mamos buvimo šalia, jos šilumos, meilės ir rūpesčio. Ieškovas nenori pripažinti to, kad vaikas nori gyventi su mama, kadangi siekia, jog jis gyventų su tėvu, todėl apie mamą vaikui kalba negražius dalykus, girdint vaikui vadina motiną alkoholike, girta, narkomane, o taip pat sūnui yra prigrasęs, kad specialistams kalbėtų tik apie tėvą ir norą būti tik su juo. Tokiu nederamu elgesiu ir poveikiu ieškovas yra įbauginęs nepilnametį sūnų, kuris, tik atsakovei užsiminus apie tėvą, iškart įsitempia ir pasikeičia jo elgesys. Atsakovė, siekdama, kad vaikas daugiau laiko praleistų su mama, per išeigines dienas važiuodavo į butą Jonavoje, kur gyvena ieškovas su sūnumi, nes butas yra įgytas santuokoje. Tačiau ieškovo elgesys buvo netoleruotinas, kuriuo jis sūnui sukeldavo dar didesnį stresą. Ieškovas dar 2024 m. sausio mėnesį įsipareigojo užregistruoti sūnų psichologo konsultacijoms, tą patį įsipareigojo ir 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus dar 3 mėnesiams. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad vaikas iš tiesų lankėsi ir lankosi pas psichologą, pateikta nebuvo. 2024 m. spalio 9 d. Jonavos rajono Švietimo pagalbos tarnybos rašte nurodyta, kad nepilnametis sūnus M. J. rajono Švietimo pagalbos tarnybos pedagoginės psichologinės pagalbos skyriuje lankėsi tik vieną kartą 2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovo pageidavimu. Psichologinė pagalba M. S. nebuvo suteikta. Ieškovas visą 9 mėnesių laikotarpį neužtikrino vaikui tinkamos pagalbos, o atsakovė, stebėdama vaiko itin prastą psichologinę būklę, užregistravo jį pas psichologę Vilniaus mieste. Vaikų psichologė S. M. buvo susitikusi su M. S. 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. spalio 19 d. bei teikė nepilnamečiam sūnui psichologinę pagalbą. Psichologės pažymose nurodyta, kad vaikas yra uždaras, jaučia baimę iš tėvo pusės, kaip vaikas išsireiškė, bijo tėvo ir nenori, kad jis ant jo supyktų. Vaikas prasitarė ir tai, kad tėvas jį pamoko, kaip ir ką kalbėti su specialistais. Vaikas nurodė, kad jis nori būti su mama, su ja nenori išsiskirti, sakė, kad jis verkia, kai reikia važiuoti pas tėtį ir nesupranta, kodėl taip ilgai reikia laukti, kada berniukas galės gyventi su mama. Šalių nepilnamečiui sūnui yra būtina saugi ir rami aplinka, kurioje jis galėtų laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, kurioje jis būtų išklausytas, suprastas, tačiau ieškovas jos suteikti negali. Vaikui taip pat būtinas reguliarus lankymasis pas psichologą ir tai nurodyta 2024 m. spalio 21 d. psichologės S. M. pažymoje, tačiau ieškovas iki šiol tinkamai nepasirūpino ir reikalingos sūnui būtinos pagalbos neužtikrino. Dėl šios priežasties, akivaizdu, kad ieškovo elgesys prieštarauja geriausiems nepilnamečio sūnaus M. S. interesams. Jokių aplinkybių, kurioms esant mama negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, pateikta nėra. Būdamas su mama, vaikas taip pat yra apsuptas kitų jam artimų žmonių (senelių, sesers, kitų giminaičių), su kuriais vaiką sieja itin artimas ir draugiškas ryšys. Ypač artimas ir glaudus ryšys yra tarp šalių sūnaus ir atsakovės dukros A., kurie nenori būti atskirti, nes brolis ir sesuo nori augti kartu, jie yra panašaus amžiaus – sūnui M. yra (duomenys neskelbtini), o dukrai A. – (duomenys neskelbtini), ir jie puikiai sutaria, iki teismo nutarties priėmimo jie nuolat ir augo kartu. Atsakovė yra pasirūpinusi tuo, kad pakeitus laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su mama, sūnaus M. ugdymosi procesas nenutrūktų, tad teismui nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja, vaikas nedelsdamas lankytų priešmokyklinę ugdymo grupę (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovės A. R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:
3.1. Reiškiant prašymą dėl laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vaiko neprižiūri, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, aplinka, kurioje gyvena vaikas ir ieškovas, yra nesaugi. Vaiko nuomonė buvo išklausyta keletą kartų, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 23 d. ir vaikas nurodė, kad nori gyventi kartu su tėčiu, nori, kad sesuo gyventų J., jis nori lankyti ugdymo įstaigą J. ir nenori jos keisti. Vaiko situacijos vertinimų metu ne kartą yra išsakęs poziciją, iš kurios yra akivaizdu, jog vaikas savo santykį su tėčiu charakterizuoja teigiamai, vaikas išsako tvirtą, nekintančią poziciją dėl noro gyventi su tėčiu.
3.2. Esant konfliktiškiems tėvų santykiams, vaikas tikėtina išgyvena lojalumo konfliktą, todėl tėvai, nepriklausomai nuo to, kad jie gyvena atskirai, privalo rūpintis vaiko emocine sveikata ir išspręsti tą situaciją, kurią patys sukūrė ir dėl ko vaikas priverstas tokį konfliktą išgyventi.
3.3. Šiuo metu vaikas gyvena jam įprastoje aplinkoje, kurioje jis augo, lanko ugdymo įstaigą, vaikas jaučiasi gerai ir išsako norą gyventi su ieškovu ir norą lankyti tą pačią ugdymo įstaigą, tokio amžiaus vaikui būtinas stabilumas, pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesirūpina psichologine vaiko sveikata, byloje šioje proceso stadijoje nėra surinkta įrodymų, kad aplinka, kurioje gyvena mažametis, yra nesaugi, kelianti grėsmę jo fizinei, emocinei ar psichologinei sveikatai, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, byla iš esmės neišnagrinėta, visos bylai reikšmingos aplinkybės dar neįvertintos ir šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad vaikui įprastos gyvenamosios vietos keitimas yra pateisinamas, pagrįstas ir būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3461-559/2024, kaip visiškai nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinant visiškai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ieškovas dar 2024 m. sausio mėnesį įsipareigojo užregistruoti sūnų psichologo konsultacijoms, tą patį įsipareigojo ir 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus dar 3 mėnesiams. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad vaikas iš tiesų lankėsi ir nuo metų pradžios lankosi pas psichologą, pateikta nebuvo. (duomenys neskelbtini), SPC ne vieną kartą akcentavo ieškovui, kad vaikui yra reikalinga psichologo pagalba ir dėl to susitarė su ieškovu, kuris įsipareigojo tokią pagalbą sūnui užtikrinti, tačiau vis tik tinkamai tuo nepasirūpino per visą (duomenys neskelbtini), laikotarpį. Nors pats ieškovas iš esmės pripažino, kad vaiko psichinė sveikata nėra gera, vis tik tai tinkamai tuo nepasirūpino, o toks ieškovo, kaip atsakingo tėvo elgesys, yra absoliučiai netoleruotinas.
4.2. Iš ieškovo elgesio matyti, kad vaikui būtinos ir ypač reikalingos jam psichologinės pagalbos nesuteikimas tokį ilgą laiką jau pakenkė šalių nepilnamečiam vaikui, o to pasekmes reikės taisyti ilgą laiko tarpą. Kaip atsakovė pažymėjo, vaikas nenori, kad mama jį grąžintų pas tėvą, jis dėl to pyksta, verkia, prašo mamos likti su ja. Be to, (duomenys neskelbtini) 2024-08-07 atsakovė pateikė nuomonę el. paštu, nurodydama, kad ji yra susirūpinusi sūnumi, kuris, pabuvęs pas ieškovą, keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius, apie tėvą kalbėti vaikas vengia, vaiko žodžiais, tėvas viską girdi ir žino, todėl vaikas bijo atvirai kalbėti.
4.3. Šalių nepilnamečiui sūnui yra būtina saugi ir rami aplinka, kurioje jis galėtų laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, kurioje jis būtų išklausytas, suprastas, tačiau ieškovas jos vaikui suteikti ir užtikrinti negali. Vaikui taip pat būtinas reguliarus lankymasis pas psichologą, kas yra nurodyta psichologės S. M. pažymoje, tačiau tuo vaiko tėvas iki šiol tinkamai nepasirūpino ir reikalingos sūnui būtinos psichologinės pagalbos neužtikrino.
4.4. Nėra duomenų, apie tai, jog atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai įgyvendintų mamos pareigas, pažeidinėtų vaikų interesus, nesirūpintų šalių sūnaus sveikata. Jokios grėsmės sūnui nėra nustatyta, vaiko bendravimas su mama nedaro žalos vaikui. Netgi priešingai, yra suformuotos aiškios nuostatos, kad mamos ir sūnaus ryšys yra labai artimas, vaikas nori būti su mama, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi. Vaikui yra reikalinga reguliari mamos priežiūra, nes vaikas yra mažo amžiaus, jautrus, prisirišęs prie mamos. Jokių aplinkybių, kurioms esant mama negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, pateikta nėra. Atsakovė pažymi, kad vaikui gyvenant su ja, ji galės visapusiškai užtikrinti sūnaus nuolatinį ir reguliarų lankymąsi pas psichologę, kuris šiuo metu yra sudėtingas, nes ji su sūnumi bendrauja tik kas antrą savaitgalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Praėjus pusei metų nuo Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo iš esmės niekas nepasikeitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė išsigydė priklausomybę alkoholiui, todėl vaiko saugumas būnant su atsakove negali būti užtikrintas. Berniukas, grįžęs iš atsakovės, ieškovui pasakoja, kad mama dažnai nieko nepaaiškinusi kažkur išvykdavo, palikdavo jį su sese senelio priežiūroje, kuris tuo metu buvo neblaivus, girtavo ir pan.
5.2. Priešingai nei teigia atsakovė, vaikas pas tėtį jaučiasi saugus ir laimingas, jam patinka leisti laiką su tėčiu, jie kartu atostogauja, pramogauja, atlieka mokyklos užduotis, vaikas tinkamai prižiūrėtas. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiko psichologine būseną, pagal poreikį vaiką veda pas psichologą.
5.3. Šiuo metu nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu netinkamumą, netinkamą vaiko priežiūrą, nesirūpinimą vaiko emocine bei psichologine savijauta ir nėra būtinumo keisti gyvenamąją aplinką - nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad socialinė aplinka, kurioje šiuo metu M. S. gyvena, jam būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo fizinei, emocinei ar psichologinei sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms.
5.4. Vaikui gyvenant su ieškovu, yra nusistovėjusi tam tikra vaiko dienotvarkė, įprastinė socialinė aplinka, kurioje berniukas jaučiasi gerai, yra tinkamai prižiūrimas, aplinkos staigus pasikeitimas neabejotinai turėtų įtakos berniuko emociniams išgyvenimams. Be to, byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra išsamiai įvertinti įrodymai dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo, todėl kelis kartus keičiant vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą, daroma žala vaiko psichologinei būsenai. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys.
Šalies argumentai
5.5. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis du kartus vaiką buvo nuvedęs pas šeimos psichologą ir vieną kartą pas vaikų psichologą, vaikui ir ateityje bus teikiama psichologo konsultacija. (duomenys neskelbtini), Švietimo pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 9 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo" patvirtina, kad M. S. šioje įstaigoje lankėsi vieną kartą, tėčiui pageidavus. Nurodė, kad tėčio prašymu buvo vertinama vaiko emocinė savijauta. Užpildyto klausimyno rezultatai atskleidžia, kad namuose M. nepasireiškia jokie internalūs ar eksternalūs sunkumai. Emocionalumo, nerimastingumo, somatinių skundų, užsisklendimo, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio, miego sunkumų skalių įverčiai yra normos ribose. Išsamesnės išvados negalimos dėl itin trumpalaikio kontakto.
5.6. Byloje yra daug informacijos, tačiau nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nėra paaiškėjusios aplinkybės, kurios darytų įtaką vaiko situacijos stabilumui, nėra nustatyta aplinkybių, kurios kenktų vaiko situacijos stabilumui, saugumui, būtų susijusios su netinkamu ugdymu, priežiūra ir vaiko sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Apeliantė pateikė naujus įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos.
9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas pateiktus duomenis prijungia prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas pakeisti laikiną nepilnamečio gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas). Taigi vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad išvadą teikianti institucija 2024 m. lapkričio 5 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. T. S. psichologė vykdydama teismo įpareigojimą, dar kartą bendravo su nepilnamečiu vaiku, išklausė jo nuomonę bei surašė Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Vaikas pokalbio metu išsakė savo nuomonę, kad norėtų gyventi su tėčiu. Pasiteiravus, kodėl nenori gyventi su mama, berniukas nurodė „nežinau“. Pasiteiravus, jei berniukas gyvena su tėčiu, kaip tada su mama, vaikas nurodė, kad „pas ją gali nuvažiuoti, kaip ir dabar“. Pasiteiravus, jei berniukas gyventų su tėčiu, tai kaip būtų su sese, berniukas teigė, kad „noriu, kad sesė čia Jonavoje su manim ir tėčiu gyventų“. Paklausus berniuko, kaip jis jaustųsi, jei reikėtų kraustytis gyventi pas mamą ir pakeisti mokyklą, berniukas teigė ,,nenoriu“. Jonavos pradinė mokykla 2024 m. rugsėjo 22 d. pateikė T. S. informaciją, kad šioje mokykloje M. S. mokosi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad vaikas aprūpintas ugdymo procesui reikalingomis priemonėmis, ateina aprengtas švariais ir tvarkingais drabužiais. Vaiku yra rūpinamasi, tėtis bendrauja su grupės mokytoja, tėtis laiku pasiima vaiką iš prailgintos grupės, teiraujasi, kaip vaikui sekasi, išklauso informaciją. Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnyba 2024 m. spalio 9 d. pateikė T. S. informaciją, kad M. S. šioje įstaigoje lankėsi vieną kartą, tėčiui pageidavus. Nurodė, kad tėčio prašymu buvo vertinama vaiko emocinė savijauta. Užpildyto klausimyno rezultatai atskleidžia, kad namuose vaikui nepasireiškia jokie sunkumai. Emocionalumo, nerimastingumo, somatinių skundų, užsisklendimo, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio, miego sunkumų skalių įverčiai yra normos ribose. Išsamesnės išvados negalimos dėl itin trumpalaikio kontakto. (duomenys neskelbtini), socialinių paslaugų centras 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė T. S. informaciją, kad T. S. šeimai šioje įstaigoje yra taikomas atvejo vadybos procesas. T. S. bendradarbiauja su įstaigos specialistais, atvyksta į paskirtas konsultacijas, baigė pozityviosios tėvystės užsiėmimus, sūnaus nepriežiūros požymių nestebima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas garso įrašas nepatvirtina ieškovo netinkamo elgesio su sūnumi, iš vaiko kalbos negalima daryti išvados, kad vaikas yra mokomas neigiamai kalbėti apie atsakovę arba, kad jis bijo ieškovo, klausantis įrašo susidaro įspūdis, kad vaikas klausinėjamas mamos, ką apie ją sakė tėtis, nenori kalbėti šia tema, nes jam vienodai svarbūs abu tėvai. Taigi nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad vaikui gyvenant su tėčiu yra pažeidinėjami jo interesai ir jo psichologinė būklė yra itin suprastėjusi vien todėl, kad jis gyvena su tėčiu, o ne su mama ir vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Akivaizdu, kad vykstant šalių skyrybų procesui ir esant šalių konfliktiškiems santykiams, tai gali neigiamai veikti vaiką, nes vaikas saugiausiai jaučiasi gyvendamas su abiem vienas kitą palaikančiais ir nekonfliktuojančiais tėvais.
14. Apeliantė teigia, kad ieškovas dar 2024 m. sausio mėnesį įsipareigojo užregistruoti sūnų psichologo konsultacijoms, tą patį įsipareigojo ir 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus dar 3 mėnesiams, tačiau jokių duomenų apie tai, kad vaikas iš tiesų lankėsi ir nuo metų pradžios lankosi pas psichologą, pateikta nebuvo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant šalių susitarimui ir šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant su ieškovu, ieškovas turi pareigą užtikrinti, kad vaikas gautų psichologo paslaugas, ir ši aplinkybė gali būti įvertinta kaip charakterizuojanti ieškovą teismui nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nenuvedė vaiko pas psichologą nėra esminė sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti nustatytą laikiną gyvenamąją vietą. Kaip byloje nustatyta, Švietimo pagalbos tarnyboje užpildyto klausimyno rezultatai atskleidžia, kad namuose vaikui nepasireiškia jokie internalūs ar eksternalūs sunkumai. Emocionalumo, nerimastingumo, somatinių skundų, užsisklendimo, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio, miego sunkumų skalių įverčiai yra normos ribose. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su vaiku bendravusi psichologė nenustatė didelės problematikos. Taigi tai, kad ieškovas vaiko nenuvedė pas psichologą, nėra ta aplinkybė, dėl kurios vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis byloje esančių aplinkybių visuma. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vaikas, tikėtina, išgyvena lojalumo konfliktą, todėl tėvai, nepriklausomai nuo to, kad jie gyvena atskirai, privalo rūpintis vaiko emocine sveikata ir išspręsti tą situaciją, kurią patys sukūrė ir dėl ko vaikas priverstas tokį konfliktą išgyventi.
16. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad vaikui būtina kartu gyventi su sese, teismas akcentuoja, kad šiuo metu byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiamas tik laikinosios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas ir nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kad vaiko teisė laikinai gyventi kartu su sese yra svarbesnė nei kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma.
17. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su tėvu T. S.; nustatė mažamečio vaiko M. S. laikiną bendravimo tvarką su motina A. R. S. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo namuose nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Ši – ieškovo (tėvo) gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta, kadangi joje vaikas gyveno nuo gimimo, (duomenys neskelbtini), vaikas lankė darželį, šioje vietoje susiformavusi vaiko draugų ir kitų jam pažįstamų asmenų aplinka (socialiai artima). Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt. Taip pat minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad atsakovė iš esmės pakeitė gyvenamą vietą, vaikas per neilgą laikotarpį dėl iš esmės pasikeitusių gyvenimo sąlygų ne tik kad gyvena ir leidžia laiką pas tėvus skirtingose vietose (pas mamą – (duomenys neskelbtini),, pas tėtį – (duomenys neskelbtini),), bet ir pakeitė iš viso 3 ugdymo įstaigas, kas teismo vertinimu kelia pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų pozityvios įtakos vaiko sveikatai, emocinei savijautai. Taigi nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad šioje proceso stadijoje keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra pagrindo.
18. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
19. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.