- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-1510-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10145-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16584-726/2013 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-07-04 sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, ir nustatyti, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui P. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 750 litų dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-04 teismo sprendimu nustatyto atsakovo teiktino išlaikymo visiškai neužtenka vaiko pragyvenimui. Šiuo metu atsakovo nepastoviai teikiamas išlaikymas vidutiniškai po 300 Lt kas mėnesį neatitinka išaugusių vaiko poreikių ir pasikeitusios šalių turtinės padėties. Sūnaus P. išlaikymui reikalinga per mėnesį ne mažesnė kaip 1500 Lt suma. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, apavui, įvairioms mokymo priemonėms, išlaidos sportinei aprangai, išlaidos vaiko pomėgiams, laisvalaikiui, būsto išlaikymo ir kitos, ieškinyje išvardintos išlaidos (b. l. 3-5).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 58-63). Nurodė, kad atsakovo skiriama vaikui pinigų suma yra pakankama užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Ieškinyje išdėstytos išlaidos neatitinka tikrųjų vaiko poreikių ir yra aiškiai per didelės. 2007-07-04 teismo sprendimu tarp šalių turtas padalintas taip, kad ieškovei atiteko hipoteka neapsunkintas žemės sklypas su 153,66 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu Vilniaus mieste, o atsakovas prisiėmė visus finansinius įsipareigojimus SEB bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį bei jam atiteko negyvenamoji patalpa – kavinė Vilniaus mieste, kuri yra įkeista bankui iki bus įvykdyti visi kreditoriniai įsipareigojimai bankui. Nutraukiant santuoką ir nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, šalys įvertino ne tik turto pasidalijimo proporcijas, bet ir tai, kad atsakovas prisiima prievolę mokėti visą iš banko gautą kreditą, kuris buvo panaudotas šeimos reikmėms statant bei įrengiant gyvenamąjį namą. Atsakovas nuolatos teikia nepilnamečiui P. A. išlaikymą ir tinkamai vykdo visas savo, kaip tėvo pareigas – vaikui leidžiant laiką su atsakovu, jis būna tinkamai pamaitintas, aprengtas bei auklėjamas, neprašant papildomai prie to prisidėti ieškovę. Po santuokos su ieškove nutraukimo, atsakovas 2007-10-07 sudarė santuoką su I. A., santuokoje atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė kitas sūnus – P. A., kuriam šiuo metu yra beveik 3 metai ir jam taip pat būtinas materialinis išlaikymas. Ieškovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą su gyvenamuoju namu), kurio vertė 500 000 Lt, šis turtas nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas naudojimasis ir disponavimas juo. Ieškovė gauna apie 2 700 Lt mėnesinių pajamų bei turi jos vardu įregistruotą vieną lengvąjį automobilį, ji neturi jokių įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas šiai dienai turi vieną nekilnojamojo turto vienetą (butą), kurio vidutinė rinkos vertė – 269 000 Lt, šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos lakštu SEB bankui, siekiant užtikrinti prievoles pagal kredito sutartį. Atsakovas turi lengvąjį automobilį Renault Kangoo, kurio vidutinė rinkos kaina yra apie 2 000 Lt. Atsakovas gauna 500 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį darbovietėje UAB „Gubaras“. Taip pat atsakovas turi ilgalaikius įsipareigojimus SEB bankui pagal 2004-03-16 sutartį, kuri buvo sudaryta šalims dar būnant santuokoje, šiai dienai kredito likutis pagal SEB banko 2013-07-24 pažymą yra 96 096,19 EUR (331 800,92 Lt), galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2034-03-16, o kas mėnesį mokamą sumą sudaro 668,40 EUR (2 307,85 Lt). Kreditas yra mokamas už nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir juo naudojasi ieškovė ir nepilnametis atsakovo išlaikomas vaikas. Atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Ieškinyje pateikiama išlaidų nepilnamečiui vaikui detalizacija, tačiau pridedama tik labai maža dalis įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių prašomą priteisti sumą. Kadangi turtas – didelis gyvenamasis namas – nėra apsunkintas hipoteka, ieškovė turi galimybę ši turtą parduoti ir įsigyti mažesnį ir ekonomiškesnį būstą, tinkantį 2 asmenims (jai ir nepilnamečiui sūnui P.) gyventi, taip sutaupydama išlaidų turto išlaikymui.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, nes po 2007 m. priimto teismo sprendimo ženkliai išaugo vaiko poreikiai ir nustatytas 300 Lt dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, taip pat neatitinka galiojančių įstatymų ir nustatytos teismų praktikos (b. l. 48-50).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-18 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-07-04 sprendimu patvirtintos E. A. ir A. A. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiam P. A. dydžio ir nustatyti, kad atsakovas A. A. teikia nepilnamečiam P. A. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-04-02) iki P. A. pilnametystės; 2) paskirti ieškovę E. A. nepilnamečiui P. A. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei E. A. išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti 532 Lt; 4) priteisti iš ieškovės E. A. atsakovui A. A. išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti 240 Lt; 5) priteisti iš atsakovo A. A. į valstybės biudžetą 216 Lt žyminį mokestį ir 22,98 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas). Teismas nustatė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, atsižvelgiant į tai, kad po 2007-07-04 teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai žymiai išaugo. Teismas nenustatė, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių nepilnamečio P. poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Nors atsakovas ir nurodė teismui mažas pajamas, tačiau duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti nuolatines ir didesnes pajamas, byloje nepateikta, atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Todėl teismas vertino, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sūnaus P. išlaikymui turėtų skirti po 600 Lt kas mėnesį, o ieškovė skirtų kitą dalį, ir toks išlaikymas būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai (b. l. 141-146).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-07-04 sprendimu patvirtintos ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam P. A. dydžio pakeitimo, nustatant, kad atsakovas teikia nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-04-02) iki sūnaus P. A. pilnametystės ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-07-04 sprendimu patvirtintos ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui P. A. dydžio, nustatant, kad atsakovas teikia nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus P. A. pilnametystės. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Nesutinka su kasmėnesiniu 600 Lt išlaikymu ir gali mokėti 500 Lt išlaikymą. Priešingu atveju nuketės jo kito išlaikomo vaiko, gimusio kitoje santuokoje, interesai, nes atsakovas neturi galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymo. Teismas nepagrįstai padidino išlaikymą iki 600 Lt, nes ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o jos reiškiami reikalavimai nepagrįsti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškinyje pateikta tik išlaidų nepilnamečiam vaikui suvestinė, tačiau pridėta tik labai maža dalis įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti sumą. Nebuvo nagrinėjamas nei išlaikymo priteisimo metu (2007-07-04) buvęs vaiko poreikių dydis, nei jo skirtumas su šiuo metu reikalingu išlaikymo dydžiu. Neįrodžius vaiko poreikių padidėjimo, nėra teisinio pagrindo didinti priteistą išlaikymą. Sprendime nurodomas kainų kilimas yra kompensuojamas šiai dienai mokamo išlaikymo indeksavimu. Atsakovas nuolatos teikia vaikui P. išlaikymą ir tinkamai vykdo visas savo, kaip tėvo, pareigas.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybę dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo: ieškovė turi didelės vertės neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, gauna pakankamai dideles nuolatines darbines pajamas, neturi kreditorinių įsipareigojimų, neturi kitų išlaikytinių. Ieškovė per posėdį patvirtino, kad jos turtinė padėtis palyginus su 2007 metais pagerėjo. O atsakovo turtinė padėtis palyginus su 2007 metais pablogėjo: atsakovas įgijo didelės vertės ilgalaikius kreditorinius įsipareigojimus, neturi neapsunkinto nekilnojamojo turto, jo darbo užmokestis sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, jam atsirado naujas išlaikytinis (nepilnametis vaikas). Atsakovo sutuoktinės pajamos sudaro apie 1 000 Lt/mėn., jokio turto ji neturi, todėl atsakovui tenka žymiai didesnės jų nepilnamečio sūnaus išlaikymo našta. Atsakovo trijų narių šeimos pajamos per 1 mėn. yra apie 4 418 Lt, iš kurių 2 308 Lt kas mėnesį sumokama bankui, todėl šeimai lieka 2 110 Lt, t. y. kiekvienam šeimos nariui po 703 Lt.
3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad išlaikymas yra padidintas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-04-02). Kasacinis teismas išaiškino, kad vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
4. Teismas neteisingai apskaičiavo už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, kuris yra ne 216 Lt, o 108 Lt (b. l. 149-156).
Atsiliepimas
Ieškovė E. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be ieškinyje išdėstytų argumentų papildomai nurodo, kad:
1. Lyginant su 2007 metais atsakovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė – už patalpų (106 kv. m. kavinės, esančios Vilniaus senamiestyje) nuomą atsakovas per 8 mėn. 2013 m. gavo 34 705 Lt nuompinigių (b. l. 92). Ieškovės nekilnojamasis turtas reikalauja nuolatinės priežiūros ir neduoda pajamų. Ieškovė išreiškė abejones, kad Vilniaus senamiestyje veikiančių bendrovių (UAB „Gubaras“ ir UAB „Mojitos baras“) vadovų (atsakovo ir jo sutuoktinės) pajamos iš šių bendrovių veiklos yra tik gaunama kelių šimtų litų alga, kai kiekvienoje iš tų bendrovių dirba po 15 ir 19 darbuotojų. Atsakovas turi 100 proc. UAB „Gubaras“ akcijų, bet šios bendrovės, kaip ir UAB „Mojitos baras“, direktore yra atsakovo sutuoktinė, kuriai taip pat priklauso 100 proc. UAB „Mojitos baras“ akcijų. Atsakovas nepaneigė ieškovės teiginio, kad jis itin retai bendrauja su jų vaiku, todėl neproporcingai dideli rūpesčiai tenka ieškovei, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja.
2. Atsakovas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovo nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas išlaikymo sumažinimo klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio taikymo pasisakė ne apibendrintai, o būtent nagrinėjamas bylos aplinkybių ir teismų priimtų procesinių sprendimų kontekste, t. y. dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat pateikė prašymą prie bylos prijungti naujus įrodymus, gautus iš VĮ Registrų centras, kurie susiję su atsakovo turtine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį buvimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai žymia užaugo ir atsakovo mokamo išlaikymo padidinimas iki 600 Lt būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Apeliantas (atsakovas), skųsdamas minėtą sprendimo dalį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymą iki 600 Lt ir apeliantas galėtų kas mėnesį mokėti 500 Lt išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir išlaikymo sumą padidino nuo 300 Lt iki 600 Lt. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Visų pirma pasisakydama dėl ieškovės prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau bylos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7, 302 straipsniai). Be to, ieškovės papildomai pateikti įrodymai pagrindžia dar jos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus, susijusius su atsakovo ir jo sutuoktinės turtine padėtimi. Todėl ieškovės papildomai pateikti įrodymai priimtini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra išaiškinta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėta, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymą iki 600 Lt, nes ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o jos reiškiami reikalavimai nepagrįsti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis: ieškinyje pateikta tik išlaidų nepilnamečiam vaikui suvestinė, tačiau pridėta tik labai maža dalis įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti sumą, o neįrodžius vaiko poreikių padidėjimo, nėra teisinio pagrindo didinti priteistą išlaikymą. Nepaisant minėtų apeliacinio skundo argumentų, apeliantas sutinka padidinti ginčo šalių nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamo išlaikymo sumą iki 500 Lt, teigdamas, kad tokią sumą apeliantas išgalėtų mokėti. Tokiu būdu darytina išvada, kad pats apeliantas pripažįsta, jog vaikui būtina padidinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-04 sprendimu nustatytą 300 Lt išlaikymo dydį. Vertinant, ar padidėjo vaiko, kuriam 2007-07-04 sprendimu iš tėvo priteistas 300 Lt išlaikymas per 1 mėnesį, būtini poreikiai, pažymėtina, kad 2007-07-04 vaikui buvo beveik 5 metai, o į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė kreipėsi 2013-03-26, kai vaikui buvo jau 10,5 metų. Akivaizdu, kad 5 metų vaiko ir 10,5 metų vaiko poreikiai pilnavertei mitybai, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuo 2007-07-04 ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai žymiai išaugo ir 300 Lt išlaikymas sūnui P. realiai nėra pakankamas, atsižvelgiant į vienuolikamečio vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius bei interesus. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino atsakovo savo nepilnamečiam sūnui P. mokamą išlaikymo sumą iki 600 Lt, kadangi ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Taip pat apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybę dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Pasak apelianto, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo ir ji, palyginus su 2007 metais, pagerėjo, o atsakovo priešingai – pablogėjo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, palyginus su 2007 metais, ieškovės atlyginimas išaugo dvigubai (tai patvirtino pati ieškovė, b. l. 136), po skyrybų jai nuosavybės teise atiteko žemės sklypas su namu, kuriame gyvena ieškovė, ginčo šalių nepilnametis sūnus P. ir pilnametis sūnus Mantas. Taip pat nustatyta, kad po 2007 metų atsakovas vienasmeniškai vykdo prievolę grąžinti bankui kreditą, kuris buvo paimtas iki skyrybų šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 68-71, 74-75), tačiau atsakovui po 2007-07-04 teismo sprendimo (kuriuo ginčo šalių santuoka nutraukta patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) atsakovui perėjo nuosavybės teisė į 100 proc. UAB „Gubaras“ akcijų ir 106 kv. m. negyvenamąją patalpą – kavinę Vilniaus senamiestyje (b. l. 12). Iš minėtų patalpų nuomos UAB „Gubaras“ atsakovas per 8 mėn. 2013 metais gavo 29 500 Lt pajamų. Nors atsakovas deklaruoja mažas (500 Lt) pajamas iš darbinės veiklos bei didesnę naštą išlaikyti naują išlaikytinį, t. y. naujoje santuokoje 2010 metais gimusį sūnų, nes naujos žmonos pajamos, pasak atsakovo, taip pat yra nedidelės (1 000 Lt per mėnesį), tačiau svarbu pažymėti, kad 500 Lt pajamas per mėnesį atsakovas gauna iš įmonės (UAB „Gubaras“), kurios vienintele akcininke yra jo nauja žmona, o direktoriumi pats apeliantas. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, UAB „Gubaras“ dirba nemažai darbuotojų. Šiai dienai UAB „Gubaras“ dirba 17 apdraustųjų asmenų (pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie draudėjo viešus duomenis). Pagal VĮ Registrų centro duomenis įmonė dirba pelningai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu yra pagrindas sutikti su ieškovės pozicija, kad menką atlygį, kuris pablogino apelianto ir jo dabartinės šeimos padėtį, tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė nusistatė patys sau (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis tikėtinai yra geresnė nei ta, kurią jis oficialiai deklaruoja ir ji tikrai nėra pablogėjusiu (nepaisant naujo išlaikytinio atsiradimo), palyginus su 2007 metais. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertindamas atsakovo argumentą, kad jo gaunamų pajamų nepakanka padidintam išlaikymui mokėti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir gali siekti gauti geriau apmokamą darbą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nors atsakovas teigia, kad galėtų mokėti 500 Lt išlaikymo sumą, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos, o ši suma yra orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra pelningai veikiančios įmonės direktorius, gauna papildomų nemažų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos Vilniaus senamiestyje, leisdamas laiką su sūnumi išgali jam nupirkti per vieną kartą džemperį, kepurę, batelius ir palaidinę už 389 Lt sumą (b. l. 93), kuri viršija 2007-07-04 teismo sprendimu nustatyto 300 Lt išlaikymo sumą. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas turi galimybę savo nepilnamečiam sūnui mokėti 100 Lt didesnį išlaikymą nei jis pats sutinka mokėti, t. y. ne 500 Lt, o 600 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, išaiškinta, kad vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Padidėjus sūnaus poreikiams, ieškovė su ieškiniu dėl sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) į teismą kreipėsi 2013-03-26, ieškinys buvo priimtas 2013-04-02 (b. l. 2). Taigi jau 2013-04-02 egzistavo visos aplinkybės tam, kad vaikui būtų mokamas didesnis nei 300 Lt per mėnesį išlaikymas. Kadangi tokios kategorijos bylose turi būti prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad padidintas išlaikymas pagrįstai buvo priteistas nuo ieškinio dėl išlaikymo pakeitimo pareiškimo teisme dienos.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, kuris yra ne 216 Lt, o 108 Lt. Apeliantas pažymi, kad ieškinio sumą sudaro padidinto išlaikymo dydis, o ne visa priteisto išlaikymo suma. Teisėjų kolegija sutinka su minėtu apelianto argumentu. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu buvo padidintas iš atsakovo priteistas sūnaus išlaikymo dydis nuo 300 Lt iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. y. kasmėnesinis vaiko išlaikymas padidintas 300 Lt), tačiau sprendimu iš atsakovo nepagrįstai priteistas 216 Lt valstybei mokėtinas žyminis mokestis nuo visos priteistos išlaikymo sumos (600 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 216), nors žyminis mokestis turi būti sumokėtas tik nuo padidinto išlaikymo dydžio, t. y. 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. x 3 proc.).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 800 Lt (b. l. 163). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsnio 2 dalimi, toks ieškovės prašymas tenkintinas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu iš atsakovo A. A. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinant ją iki 108 Lt (vieno šimto aštuonių litų).
Priteisti iš atsakovo A. A. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. A. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.