- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-561-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57019-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą kartu su bylos medžiagos patvirtinta kopija nuspręsta perduoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 481 straipsnio 1 dalį pradėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. spalio 21 d., apie 01.40 val., viešoje vietoje – gatvėje prie pastato, esančio adresu Vilniuje, Gedimino pr. 20, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties, tyčia spirdamas į nukentėjusiojo naudojamą automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkė keleivio pusės priekines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. D. 319,37 Eur turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajam A. D. 319 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį: M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 70 MGL (2 635,5 Eur) baudą,
3. Prokurorė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl M. Š. kaltės įrodymų. Visuomenės ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-212/2014). Dėl aplinkybės, kad konfliktas įvykio viešoje vietoje, ginčo nėra. Prokurorės teigimu, yra akivaizdu, kad šis viešoje vietoje įvykęs incidentas pasireiškė visuomenės ar rimties sutrikdymu, kadangi įvykis įvyko Gedimino pr., pagrindinėje Vilniaus gatvėje, kuri yra pakankamai judri, visą parą lankoma miesto gyventojų ir svečių. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, sustabdytas eismas, nukentėjusysis su draugais turėjo nutraukti kelionę ir aiškinti aplinkybes. Pažymi, kad dėl M. Š. poelgio A. D. ir M. B. pasijuto pažeminti, jie patys suvokė, jog toks elgesys yra neteisėtas, netoleruotinas ir visuomenėje laikomas įžūliu, ir iškvietė policijos pareigūnus. A. D. patvirtino, kad jis turėjo vytis M. Š. Gedimino pr., nes jis šalinosi iš įvykio vietos. Sulaikius M. Š., jis elgėsi agresyviai, reikalavo jį paleisti, reiškė pretenzijas. Šias aplinkybes patvirtina policijos registro išrašas. Akivaizdu, kad toks M. Š. elgesys judrioje miesto gatvėje sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, šokiravo aplinkinius asmenis, todėl tokie M. Š. veiksmai atitiko BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymius.
4. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad neaiškus automobilio Audi A3 apgadinimo laipsnis ir kaina. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. pateikė oficialų raštą iš automobilio serviso, kuriame automobilis Audi A3 buvo apžiūrėtas ir nustatyta automobilio sugadinimo ir jo atstatymo kaina – 319,37 Eur. Tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, neleidžia konstatuoti, kad jam buvo padaryta nedidelė žala. Be to, nukentėjusysis paaiškino motyvus, dėl kurių civilinio ieškinio nereiškė – po šio įvykio jo automobilio dalis, kurią sugadino M. Š., buvo sugadinta dar kartą sunkiasvorio automobilio ir dėl šio apgadinimo jis gavo draudimo išmoką. Taip nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškė įkalbėtas ikiteisminio tyrimo tyrėjos, kadangi buvo kalbama apie bylos nutraukimą susitaikius. A. D. teismo posėdžio metu nurodytos 100 Eur automobilio sugadinimo atstatymo vertės negalima laikyti oficialia kaina, kadangi tai tik pastarojo nuomonė. Be to, jis remontavo visą automobilį, tame tarpe ir kitus sugadinimus, įvykus eismo įvykiui, po aptariamos veikos padarymo. Teismas privalėjo vadovautis automobilio serviso pateikta automobilio sugadinimo ir jo atstatymo sąmata, kuri buvo sudaryta apžiūrėjus automobilį po to, kai M. Š. jį sugadino. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad dėl M. Š. veiksmų buvo padaryta nedidelė žala.
5. Prokurorė pažymėjo, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Šiuo atveju, M. Š. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta. Tai patvirtina ir paties M. Š. parodymai. Teismas sumenkindamas M. Š. veiksmus bei konstatuodamas, kad jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, suponuoja išvadą, jog yra įtvirtinama kaip norma tokie veiksmai – viešoje vietoje, judrioje gatvėje dėl menkavertės priežasties, spiriant sugadinti svetimą turtą, nes toks veiksmas nesukels jokių pasekmių ir sankcijų baudžiamąja prasme.
6. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. Š. dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo, nuosprendyje padarė netinkamas išvadas, kurios aiškiai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė priešingas išvadas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti naikinamas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė skundo argumentus bei prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Išteisintasis bei jo gynėjas prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinis skundas netenkinamas
8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendis, kuriuo M. Š. išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra pagrindo.
9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais prokurorė akcentuoja, kad konfliktas tarp M. Š. nei A. D. įvyko viešoje vietoje, matant aplinkiniams, judri miesto gatvė yra nuolat lankoma, todėl tokioje vietoje atlikti M. Š. inkriminuoti veiksmai pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad konfliktas tarp nuosprendyje nurodytų asmenų įvyko viešoje vietoje, centrinėje Vilniaus miesto gatvėje, kuri yra lankoma miesto gyventojų ir svečių, savaime nereiškia, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šias aplinkybes akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
11. Byloje nustatyta, kad M. Š., viešoje vietoje – Gedimino pr., Vilniuje, spyrė į nukentėjusiojo A. D. naudojamą automobilį Audi A3, įlenkdamas keleivio pusės priekines dureles, taip padarydamas nukentėjusiajam žalos. A. D., M. B. nurodė dėl įvykio jautę baimę stresą, tačiau kad dėl to būtų buvę ypatingai šokiruoti, pažeminti ar išsigandę patys konflikto dalyviai, duomenų nėra, pastarieji tokių aplinkybių nenurodė. Nors A. D., M. B. turėjo laikinai kelionę nutraukti, iškviesti policijos pareigūnus, tačiau nėra duomenų, kad visas eismas pagrindinėje miesto gatvėje buvo uždarytas ar kitaip sutrikdytas, ar kad buvo sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla (kaip minėta, tai buvo nakties metas), nutrauktas žmonių poilsis. A. D. vijosi M. Š., kadangi šis, perėjęs gatvę, ėjo toliau, sustojus, nukentėjusiojo teigimu, jis elgėsi agresyviai. Tačiau nenustatyta, kad dėl tokio jųdviejų konflikto kilo tokia sumaištis, kad aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti. Nors visi konflikto dalyviai nurodė matę, kad aplinkui buvo žmonių, kurie stebėjo šį įvykį, tačiau nei vienas prie jų priėjęs nebuvo, nėra duomenų, kad šie žmonės būtų apskritai kaip nors reagavę į įvykį, kad būtų kilusi sumaištis ir pan. Kaltinime, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, neatsispindi, kaip konkrečiai M. Š. veiksmai įtakojo viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą. Be to, M. Š. veiksmai nebuvo intensyvūs – jis, pamatęs, kad automobilis užkirto kelią jam pėsčiųjų perėjoje, išsigandęs, vieną kartą spyrė į šio dureles, po šio įvykio jis su žmona nuėjo, toliau konflikto nevystė, jokių kitų neteisėtų veiksmų neatliko.
12. M. Š. veiksmai – spyris į nukentėjusiojo naudojamą automobilį, nelaikytini kaip padaryti dėl menkavertės priežasties. Iš išteisintojo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme metu, matyti, kad automobilis į pėsčiųjų perėją, kuria pastarasis ėjo kartu su žmona, įvažiavo netikėtai, artėjo link pėsčiųjų ir, kaip M. Š. suprato, neketino sustoti, todėl jis išsigando, ištiesė koją siekdamas apsisaugoti. Kad link perėjos artėdamas automobilis nestojo ir perėja pravažiavo priešais juos, patvirtino ir liudytoja G. Š., nurodžiusi ir aplinkybę, jog tokie veiksmai ją su vyru išgąsdino. Kad automobilis Audi A3 išties įvažiavo į pėsčiųjų perėją ja einant M. Š. su žmona ir automobilis trukdė šiems praeiti, patvirtino ir nukentėjusysis A. D., liudytojas M. B., paaiškinę, jog prie aptariamos perėjos stovėjęs automobilis užstojo matomumą ir pėsčiųjų jie nepastebėjo. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad M. Š. veiksmai (spyris į automobilio keleivio dureles) buvo veikiau instinktyvūs, nulemti netikėtos situacijos ir išgąsčio dėl savo saugumo, o ne atlikti siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
13. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
14. Nesutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad išteisintasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. kad jis suvokė, jog savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Kaip išdėstyta anksčiau, išteisintojo veiksmai buvo sąlygoti to, kad priešais jį per perėją važiavo automobilis, trukdydamas praeiti, ir pastarasis, baimindamasis dėl savo ir sutuoktinės saugumo, pasielgė instinktyviai, siekdamas apsaugoti save, o ne tyčia, siekdamas sukelti konfliktą. Nors tokie M. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip teisėti, tačiau, kaip teisingai konstatavo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, jie nelaikytini įžūliais, dėl kurių būtų kilę BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t.y. sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi išteisintojo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų vertinami būtent per baudžiamojo įstatymo prizmę.
15. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio. 2017 m. spalio 21 d. apžiūrėtas automobilis Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) ant kurio, be kitų apgadinimų, matomas apgadinimas dešinės pusės durelių apatinėje dalyje ( b.l. 14-18). Iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos, matyti, kad paskaičiuota bendra automobilio remonto kaina – 319,37 Eur ( b.l. 25-27). Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo A. D. pirmosios instancijos teisme metu duotų parodymų, ši sąmata yra orientacinė, tokią sumą būtų sumokėję, jei automobilis būtų tvarkomas būtent šiame servise, tuo tarpu, automobilis buvo tvarkomas kitur. Durų dažymas pas kitą meistrą kainavo 100 Eur, tačiau tą patvirtinančių dokumentų neturi. Pažymėtina ir tai, kad automobilis, nukentėjusiojo teigimu, turėjo ir kitų nežymių apgadinimų, automobilis buvo dažomas siekiant jį pagražinti, o ne tik dėl įbrėžimo, atsiradusio po M. Š. spyrio. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. buvo eismo įvykis, kurio metu sunkvežimis nubraukė nukentėjusiojo automobilio dešinį šoną. A. D. vairuojama transporto priemonė buvo tvarkoma jau po šio įvykio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog kokia žala galėjo būti padaryta M. Š. veiksmais nukentėjusiojo automobiliui, išties nebėra galimybės nustatyti. Nors A. D. automobilis buvo nufotografuotas po 2017 m. spalio 21 d. įvykio, tačiau nėra duomenų, kaip jis atrodo ir kokie pažeidimai buvo padaryti po eismo įvykio su sunkvežimiu, po kurio jis tvarkė visą automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nukentėjusiojo nurodyta 100 Eur suma nėra didelė, o vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata, šiuo atveju, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos padarymas nėra būtinas BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymis, ir kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal šią normą esminės reikšmės žalos padarymas neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą atmesti.