Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovei I. D., tretiesiems asmenims Aktiva Finance Group OU, UAB „Legal Balance“, UAB „GS Core“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. D. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių pagal ieškovo G. D. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei I. D., tretieji asmenys Aktiva Finance Group OU, UAB „Legal Balance“, UAB „GS Core“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. D., I. V. ir A. D., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Byloje esančių įrodymų turiniu nustatyta, kad ieškovas G. D. ir atsakovė I. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Taip pat nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. D., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D., kurie civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra nepilnamečiai.

13. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, G. D. registruoto jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Taip pat nustatyta, kad atsakovė I. D. registruoto jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

14. VĮ „Regitra“ duomenimis patvirtinama, kad atsakovės I. D. vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Ieškovo G. D. vardu registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

15. Ieškovas G. D. dirba AB „Panevėžio specialus autotransportas“, jo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia apie 1 200,00 Eur. Atsakovė I. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba.

17. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso nuostatose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

18. Minėta, kad ieškovas kelia byloje reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei, t. y. prašo santuoką nutraukti CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydamas, kad atsakovė nesirūpino šeima, santuokoje gimusiais vaikais, vartojo alkoholį ir buvo ieškovui neištikima dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Nepaisant nurodyto, šiems argumentams pagrįsti ieškovas byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, kurie būtų patvirtinę jo nurodomas aplinkybes. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos byloje išvados matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo fiksuoti keli vaikų teisių pažeidimai, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad dėl tarp sutuoktinių kilusių nesutarimų ar nepilnamečių vaikų nepriežiūros yra kalta būtent atsakovė. Be to, teismas vertina ir tokias teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad pastarajam nuo pat santuokos sudarymo pradžios buvo žinoma atsakovės priklausomybė alkoholiui, jos negebėjimas rūpintis vaikais, dėl ko 2016 metais iš šeimos buvo paimti keturi jos vaikai. Pasak ieškovo, atsakovė visą santuokos laikotarpį tam tikrais periodais piktnaudžiavo alkoholiu, nepaisant nurodyto, ieškovas santuokinių ryšių su atsakove nenutraukė, kartu gyveno toliau. Teismas pripažįsta, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė I. D. pagimdė dukterį M. D., kuri Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta nesanti ieškovo G. D. dukra, tačiau šios faktinės aplinkybės teismas nevertina, kaip atsakovės neištikimybės fakto CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme pačiam ieškovui pripažinus ir nurodžius teismui, kad iki atsakovės pastojimo šeima jau kurį laiko nevedė bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo, nors gyveno viename bute. Ieškovas iš bendro sutuoktinių būsto išsikėlė tik tuomet, kad 2023 metų pabaigoje iš jo išsikėlė pati atsakovė.

19. CPK 176 straipsnio 1 dalies pagrindu, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad būtent tik atsakovė yra kalta dėl to, kad šalių santuoka iširo, kadangi ieškovas nepateikė teismui tai patvirtinančių rašytinių ar kitokio pobūdžio įrodymų. Faktas, kad sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo, šeimoje kilo nesutarimai ir barniai iki pastarieji pradėjo gyventi skyrium, nesudaro pagrindo nustatyti tik atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu prašė teismo po santuokos nutraukimo jam palikti turimą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis nurodė, kad jis nenori, kad atsakovė nešiotų jo pavardę dėl vedamo asocialaus gyvenimo būdo, nuo kitų vyrų gimdomų vaikų skaičiaus.

21. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

22. Atsižvelgdamas į nurodytą teisės normą, taip pat į tai, kad sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų bei spręsdamas, kad civilinės bylos šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovo reikalavimą dėl atsakovei paliktinos iki santuokos turėtos pavardės, atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei jos santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

23. Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, ieškovas nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad registruoto nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką turėtų dalyti, šalys neturi. Bylos duomenimis ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo aiškinimu, šios transporto priemonės faktiškai nebėra, tačiau ji likusi registruota pastarojo vardu. Ieškovas šį turtą įvertino simboline 100,00 Eur verte, prašo po santuokos nutraukimo transporto priemonę pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe. Atsakovei nepareiškus prieštaravimų, ieškovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteitina ieškovui, atsakovei nepriteisiant kompensacijos už ieškovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (CK 3.116 straipsnis, 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis).

25. Nagrinėjamos bylos duomenimis tai pat nustatyta, kad abu sutuoktiniai turi kreditorių, kuriems esamos prievolės nutraukiant santuoką turi būti padalytos tarp sutuoktinų (CK 3.126 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad jo asmeniniai kreditoriai yra UAB „GelvoraSergel“ – 108,96 Eur, Aktiva Finance Group OU – 295,33 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 202,69 Eur, UAB „B2 Impact“ – 429,33 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM – 135,60 Eur, A. D. – 11 762,55 Eur. Šias prievoles ieškovas prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, kurias jis toliau vykdys po santuokos nutraukimo. Atsakovės I. D. asmeniniai kreditoriai yra G. D. – 1 906,48 Eur, I. V. – 3 869,67 Eur, Aktiva Finance Group OU – 459,89 Eur ir 172,38 Eur, UAB „Legal Balance“ – 721,66 Eur, UAB „GS Core“ – 403,85 Eur ir 468,36 Eur, UAB GelvoraSergel“ – 483,94 Eur. Šias prievoles ieškovas prašo pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis, kurias ji toliau vykdys po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl to, kad ieškovo reikalavime išvardytos sutuoktinių prievolės yra asmeninės, nėra, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriams UAB „GelvoraSergel“, Aktiva Finance Group OU, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, A. D., kurios ir iki santuokos nutraukimo buvo laikomos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nutraukus šalių santuoką laikytinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Atitinkamai, prievolės kreditoriams G. D., I. V., Aktiva Finance Group OU, UAB „Legal Balance“, UAB „GS Core“, UAB GelvoraSergel“, kurios ir iki santuokos nutraukimo buvo laikomos asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nutraukus šalių santuoką laikytinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

27. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos byloje pateiktos išvados matyti, kad ieškovas su vaikais gyvena 1 kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, butas apstatytas visais reikiamais baldais ir buitine technika. Vaikai miega tame pačiame kambaryje su tėčiu. Ieškovo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams sudarytos patenkinamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Ieškovas vienas vaikus augina nuo 2024 metų sausio mėnesio, todėl išvadą teikiančios institucijos vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaikų interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaikų šeimos aplinką, kadangi gyvendami su tėvu vaikai yra saugūs, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveikų vaikų normaliam vystymuisi, ieškovas deda visas įmanomas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis, jis stengiasi ir gali sukurti vaikams palankias gyvenimo sąlygas.

28. Atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą pateiktus duomenis, nustatyta, kad nepilnamečiai E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena su tėvu - ieškovu, yra jo prižiūrimi, auklėjami ir aprūpinami. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais artimo ryšio nepalaiko, su jais nebendrauja ir vaikų nelanko, nesidomi jų sveikata ir ugdymu. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su savo tėčiu, jų ryšys yra artimas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad būtent tik ieškovas jau ilgą laiko tarpą betarpiškai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais ir yra pajėgus vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai augti ir vystytis, bei į tai, jog atsakovė vaikų gyvenime aplamai nedalyvauja, po šalių santuokos nutraukimo, nustato nepilnamečių E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu G. D.

29. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais visiškai nebendrauja ir nepalaiko ryšių, skyrium gyvenančios motinos ir nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimo tvarka nenustatoma.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

31. Be kitų reikalavimų, ieškovas prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaikų tėvą G. D.

32. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovas nei savo ieškinio reikalavime, nei teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokia pinigų suma vaikų išlaikymui jam yra reikalinga, tik patikslino, kad prašo minimalaus išlaikymo, nes atsakovė vis vien jo neteikia ir neteiks. Teismo turimais duomenimis, nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, E. D. mokosi (duomenys neskelbtini) 1 klasėje, M. D. lanko Panevėžio lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas dirba, gauna nuolatines pajamas, tačiau jo darbo užmokestis yra minimalus 700,00 – 800,00 Eur, vaikams mokamos pašalpos sudaro apie 650,00, ieškovas su vaikais gyvena nuomojamame 1 kambario bute, kitokių pajamų neturi. Atsakovė nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota Užimtumo tarnyboje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas atitinka geriausius vaikų interesus ir šiuo metu gali užtikrinti ne tik minimalių, bet ir visaverčių vaikų poreikių patenkinimą.

33. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimo. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038,00 Eur, neatskaičius mokesčių).

34. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovės priteistinos sumos vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgia į vaikų amžių, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didėja, ieškovas suteikia šalių vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, t. y. jam tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis. Vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, jam vienam tenka visa vaikų priežiūros našta, kas reiškia, kad ieškovas turi mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakove. Šiuo metu atsakovė išlaikymo vaikams neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovės darbingumą, turimas sveikatos problemas, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl vaikams teiktino mažesnio dydžio išlaikymo. Priešingai, atsakovė yra jauno amžiaus, sveika, darbinga moteris, turinti galimybę ir pareigą proporcingai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

35. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas yra nepagrįstai sumažinęs nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, kuris turėtų siekti ne mažesnę nei 500,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei į tai, jog atsakovė visiškai nebendrauja su nepilnamečiais vaikais, nedalyvauja jų auklėjime ir neprisideda prie jų išlaikymo, iš atsakovės nepilnamečiams E. D. ir M. D. priteistinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovės nepažeis nei atsakovės, nei nepilnamečių vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, todėl jis skirtinas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovės priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

37. Iš atsakovės priteistina 79,30 Eur suma išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. D. palikti jo turimą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, I. D. palikti santuokinę pavardę - „(duomenys neskelbtini)“.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prievoles kreditoriams UAB „GelvoraSergel“, Aktiva Finance Group OU, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „B2 Impact“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, A. D., kurios ir iki santuokos nutraukimo buvo laikomos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nutraukus šalių santuoką pripažinti asmeninėmis ieškovo G. D. prievolėmis.

Prievoles kreditoriams G. D., I. V., Aktiva Finance Group OU, UAB „Legal Balance“, UAB „GS Core“, UAB GelvoraSergel“, kurios ir iki santuokos nutraukimo buvo laikomos asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nutraukus šalių santuoką pripažinti atsakovės I. D. asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini), sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio reikalavimo pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 426,15 Eur (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai 15 ct) garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (įmokos kodas 5630), 246,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt šeši eurai 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 79,30 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.