Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūnams sureagavus į gautų pranešimą, jog į pranešėjo automobilį įvažiavo (duomenys neskelbtini), pareigūnams atvykus į įvykio vietų, policijos pareigūnai automobilio daiktadėžėje, esančioje tarp keleivio ir vairuotojo pusės, rado 5 medžioklinius šovinius. Minėtame automobilyje priekinės dešinės ir kairės pusės stiklai buvo išdaužti, taip pat ir kairės pusės galinis stiklas buvo išdaužtas.

Po šio įvykio Biuras nustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktų, kuriame nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančių ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietų ir laikyti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. 32 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog ginklų, šaudmenų savininkai, naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.

Sprendime taip pat yra nurodyta, jog savo veiksmais pareiškėjas sudarė galimybę kitam asmeniui (kurie neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar kitiems pašaliniams asmenims) neteisėtai pasinaudoti jam priklausančiais šoviniais. Dėl to, Biuras 2024 m. spalio 17 d. priimtu sprendimu Nr. 5-IL-26770 panaikino naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Dėl Biuro Sprendimo vertinimo pagal proporcingumo principą mano reikėtų apsvarstyti, ar jam skirta (I) poveikio priemonė yra proporcinga teisės pažeidimui; (II) poveikio priemonė atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; (III) ar poveikio priemonė nevaržo pareiškėjo, akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pažymi, kad tai yra pirmas atvejis, kada nusižengė LR GŠKĮ. Puikiai išmano visas įstatymų nuostatas, susijusias su ginklų kontrole ir jų laikosi. Svarstant klausimą ar poveikio priemonė yra proporcinga teisės pažeidimui, nurodo, kad automobilyje buvo užmiršti tik penki šoviniai. Nurodo, kad jeigu asmuo automobilyje pamirštų ginklą su šoviniais, tada galima būtų svarstyti net apie griežtesnę bausmę ir tikrai palaikytų tokį sprendimą, tačiau joks asmuo, suradęs penkis šovinius, negalės jais pasinaudoti, be kita ko jais ir nebuvo pasinaudota, niekam nebuvo sukelta net minimali žala ar pavojus.

Biurui priėmus Sprendimą panaikinti pareiškėjo licenciją, nėra pasiekiami jokie visuotinai svarbūs tikslai. Nurodo, kad yra gamtos mylėtojas. Nuo 2016 metų priklauso medžiotojų būreliui. Visas medžiotojų būrelio kolektyvas charakterizuoja jį kaip pareigingą, atsakingą asmenį, kuris per visą priklausymo medžiotojų bendruomenei laikotarpiu nėra padaręs nei vieno medžioklės taisyklių pažeidimo . Pateikia duomenis iš bendruomenės, seniūnijos, darbovietės -kur charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Biurui panaikinus jo Leidimą, tuo pačiu buvo ir panaikinta galimybė medžioti, kadangi pilnavertiška medžioklė be šaunamojo ginklo yra neįmanoma.

Ketino įstoti į Lietuvos Šaulių sąjungą, yra pasirengęs ruoštis pilietiniam pasipriešinimui bei ginti Tėvynę su ginklu, tačiau atėmus ginklo licenciją tokia teisė ir pareiga buvo apribota. Vertinant ar tokiu sprendimu nėra varžomos jo teisės labiau, negu yra reikalingą reikiamam tikslui pasiekti, pažymi, kad sumokėjo paskirtą 20 Eur pagal LR ANK 229 straipsnio 1 dalį. Jis suprato, kad jo elgesys su ginklu ir šaudmenimis privalo būti atsakingesnis. Nurodo, kad kiekvieną dieną asmenys, turintys ginklo laikymo (nešiojimo) licenciją padaro tokius ir dar net baisesnius pažeidimus, tačiau jam tiesiog nepasisekė, jo automobilis buvo pavogtas ir surastas policijos pareigūnų. Nurodo, kad aplinkybėms nesusiklosčius taip neigiamai, būtų prisiminęs apie automobilyje paliktus šovinius ir tuoj pat tinkamai padėjęs juos į tam pritaikytą seifą jo gyvenamojoje vietoje.

Šiuo atveju Biuro Sprendimas panaikinti jo Leidimą yra neproporcingas ir perteklinis, o įstatymuose nurodytas tikslas jau yra pasiektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuojant skiriamas nuobaudas būtina nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Pažymi, kad dėl jo padaryto pažeidimo, kuris kai kuriais atvejais gali būti pripažįstamas ir mažareikšmiu, jis labai gailisi ir pergyvena.

Siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

2024-05-16 Policijos departamente V. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotais ginklais.

2024 m. spalio 17 d. Policijos departamente buvo priimtas sprendimas Nr. 5-IL-26770 „D. V. L. naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu (Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui).

Sprendimas buvo priimtas gavus informaciją (ROIK 24252711528) iš Administracinių nusižengimų registro apie tai, kad 2024-08-18, 4.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) salono daiktadėžėje (esančioje tarp keleivio ir vairuotojo pusės) laikė 5 medžioklinius šovinius. Tokiais savo veiksmai V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 229 str. 1 d.(Ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas). Jam buvo skirta 20 EUR bauda (sumokėta 2024-09-20) bei šovinių konfiskavimas.

Nagrinėjant informaciją buvo nustatyta, kad 2024-08-18 buvo gautas pranešimas ROIK 0124000514691, apie tai, kad į pranešėjo automobilį įvažiavo (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai šio automobilio daiktadėžėje, esančioje tarp keleivio ir vairuotojo pusės, rado 5 medžioklinius šovinius. Apžiūrėjus minėtą automobilį, buvo pastebėta, kad priekiniai dešinės ir kairės pusės stiklai buvo išdaužti, taip pat pastebėta, kad galinis kairės pusės stiklas taip pat buvo išdaužtas. Telefonu buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) automobilio savininku V. L., kuriam buvo liepta atvykti į įvykio vietą. Atvykus V. L., šis paaiškino, kad minėtas automobilis priklauso jam ir jį laiko pas savo mamą, adresu: (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus V. L., kas naudojasi automobiliu, šis paaiškino, kad naudojasi tiek jis, tiek šeimos nariai, automobilio per naktis nerakina, automobilio raktelius laiko automobilio salono daiktadėžėje. 2024-09-17 nutarimas dėl administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24252711528) pagal ANK 229 str. 1 d. neapskųstas, paskirta 20 Eur bauda sumokėta 2024-09-20.

V. L., palikdamas šovinius lengvai prieinamoje vietoje (nerakintame automobilyje, su išdaužtais stiklais), o ne užrakintame seife, sudarė galimybę kitam asmeniui (kurie neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar kitiems pašaliniams asmenims) neteisėtai pasinaudoti jam priklausančiais šoviniais. Tokiais savo veiksmais V. L. sukėlė tikėtiną grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 32 str. 3 d. nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų.

2011-03-03 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau –Reikalavimai), 35.1.1 p. nurodo, kad B kategorijos ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su policijos įstaiga suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudinamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją, metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 arba S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti) (šio punkto reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai laikoma ne daugiau kaip 5 B kategorijos ginklai ar laikomi A kategorijos ginklų priedėliai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime pažymėjo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nurodyta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas kaip ginklų naudotojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. V. L. veiksmų pobūdis rodo, kad jo elgesys neabejotinai kelią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklai ir šaudmenys yra padidinto pavojaus šaltinis, o toks šovinių palikimas lengvai prieinamoje vietoje, neužtikrinant jų saugojimo, sudarė galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis.

Konstatuoja, kad buvo pažeisti šaudmenų saugojimo reikalavimai, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo laikytis.

Pareiškėjo neatsakingo elgesio faktas, jo padaryto pažeidimo pobūdis, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai bei šaudmenys yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Įstatymo nuostatos numato griežtus reikalavimus ginklų ir šaudmenų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, o jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog dėl padaryto pažeidimo jis baudą sumokėjo, kaltę suprato ir taikyta poveikio priemonė yra neproporcinga, visiškai nepagrįstas, nes leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra viešojo administravimo procedūra ginklų apyvartos srityje, o ne pakartotinis sankcijos taikymas. Leidimo panaikinimas siejamas su Įstatyme numatytos sąlygos atsiradimu, kuriai esant asmuo negali toliau turėti leidimo ginklui, todėl leidimo panaikinimu vykdoma viešojo administravimo procedūra, susijusi su ginklų apyvartos kontrole, o ne dar kartą taikoma sankcija už tą patį pažeidimą.

Policijos departamento manymu, išnagrinėjus V. L. atžvilgiu turimą medžiagą, nėra jokio pagrindo teigti, jog sprendimas priimtas formaliai bei nemotyvuotas. Sprendime detaliai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pažeidimu, numatytu ANK 229 straipsnyje, išdėstytas teisinis reglamentavimas, nustatantis pareiškėjo – asmens, kuriam išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareigas bei tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis panaikinimas leidimas. Sprendime pateikiamas individualus Pareiškėjo situacijos vertinimas.

Pareiškėjas, kaip ginklų naudotojas, neužtikrino tinkamo šaudmenų saugojimo, nebuvo rūpestingas ir apdairus, kad išvengtų šaudmenų patekimo pas kitus asmenis, neturinčius leidimo juos naudoti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas laikė šaudmenis automobilyje ir kaip pats teigia, jį laiko neužrakintą, ko pasekoje automobilis buvo pavogtas, tik patvirtino, jog jis pažeidė minėtą pareigą.

Vertinant pažeidimo šiurkštumo ir, atitinkamai taikytos priemonės proporcingumo klausimą, dėmesys visų pirma atkreiptinas į tai, kad Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata – esant šioje teisės normoje įtvirtintoms sąlygoms naudotojo leidimas nešiotis ir laikyti ginklą privalo būti panaikintas. Tinkamas šaudmenų saugojimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, nes jis gali sukelti itin neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad panaikinus leidimą, naujas leidimas gali būti išduotas praėjus trejiems metams nuo leidimo panaikinimo momento. Taigi laikotarpis, per kurį pareiškėjas neturi teisės gauti kitą leidimą, nėra neproporcingai ilgas.

Pareiškėjo interesas naudotis ginklais nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis tokius veiksmus atliko pirmą kartą, už jokius ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus nėra baustas, ir jo veiksmai nekelia pavojaus ir grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus.

Pažymime, kad teigiami pareiškėją charakterizuojantys duomenys nepašalina būtinybės laikytis teisės aktų reikalavimų. Policijos įstaiga, vykdydama jai deleguotą funkciją, teikia administracinę paslaugą – leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) B ir C kategorijos ginklų išdavimą. Šių leidimų išdavimo tvarka reglamentuota teisės aktų nuostatose. Teisės aktuose numatyta kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi pateikti policijos įstaigai. Teisės aktai nenumato charakteristikų ar kitų, panašių – teigiamai asmenis charakterizuojančių, dokumentų pateikimo. Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė medžioti ir leisti laisvalaikį gamtoje, o tik panaikinamas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Įrankiai ir priemonės, kuriuos galima naudoti medžioklėje, yra išvardinti „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“. Įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvas ginklo naudojimui medžiojant, kurių ginčijamas sprendimas neapima, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo požiūriu atmestini.

Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.