Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „ Optimus RES“ ieškinį atsakovėms R. M., S. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė S. M. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota. Gautas atsiliepimas, kad ieškovė teismui pateikė klaidingą informaciją apie jos gyvenamąją vietą, nes ginčo bute negyvena nuo sausio mėnesio, 2019-04-02 jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepriėmė jų siūlomo taikaus ginčo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Optimus RES“ pagal 2019 m. sausio 31 d. Varžytynių aktą įsigijo 2-jų kambarių butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( priedas Nr. 3). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ieškovės nuosavybės teisė į butą įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ( priedas Nr.4). Iš 2019-03-12 Pažymos matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę R. M. ir S. M. ( priedas Nr.5)

CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK4.37 straipsnis), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2230-661/2016).

Nagrinėjamoje byloje abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Byloje yra įrodyta ir atsakovės to neginčija, jog ginčo butas priklauso ieškovei ir ieškovės nuosavybėje esančiu butu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, t. y. šalių nesieja nei nuomos, nei panaudos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, nebūdama sutartinių santykių dalyve, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovėmis, kurios naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ( nesant prievolinių teisinių santykių ) ieškovės teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 str. savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Kadangi šalių nesieja jokia sutartis, atsakovių iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančio buto laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Atsakovės, nesutikdamos su ieškiniu išsakė eilę argumentų, kuriuos išanalizavus darytina išvada, kad atsakovės iš esmės neginčija ieškovės nuosavybės teisių į butą, tačiau siekia ir toliau gyventi ginčo bute jau savo pasiūlytomis sąlygomis . Be to, atsakovė R. M. žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad susirasti kitą gyvenamąjį būstą yra sudėtinga, nes jos sunki turtinė padėtis ( nedirba, pajamų neturi) riboja galimybes išsinuomoti kitą būstą. Pažymėtina, kad jokie išsakyti atsakovių argumentai nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo ir neiškeldinti atsakovių iš joms nebepriklausančio buto. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad derybos dėl buto atlaisvinimo vyko jau nuo 2019 metų vasario mėnesio. Byloje nėra duomenų, jog teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamos išsikelti iš joms nuosavybės teise nebepriklausančio buto, todėl toks jų elgesys pažeidžia ieškovės, kaip naujosios savininkės, nuosavybės teises.

Atsakovės paaiškino, kad atsakovė S. M. ginčo bute negyvena, o nuo 2019-04-02 savo gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikta pažyma.

Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje ( Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje atsakovė S. M. paaiškino, kad ginčo bute negyvena, tai patvirtino ir atsakovė R. M. bei rašytiniai įrodymai ( pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). Kitų duomenų byloje nėra ir ieškovės atstovas taip pat negali patvirtinti , kad atsakovė S. M. tikrai gyvena ginčo bute. Tokiu būdu, atsakovės S. M. gyvenamoji vieta laikytina jos deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), o ginčo bute ji negyvena. Kadangi iškeldinami tik faktiškai ginčo patalpoje gyvenantys asmenys, tai ieškinys atsakovės S. M. atžvilgiu atmestinas.

Taigi, atsakovė R. M. su visais jai priklausančiais daiktais priverstinai teismine tvarka iškeldintina iš ieškovei UAB „Optimus RES“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo priimtą teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Pagal CPK 281 straipsnį teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 282 straipsnyje yra nurodyta kategorija bylų, kuriose sprendimai privalomai vykdytini skubiai, tačiau nagrinėjama byla į šios kategorijos bylas nepatenka. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti sprendimą, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimas ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

Ieškovė tiek ieškinyje tiek bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog be skubaus sprendimo vykdymo ieškovė gali patirti didelę žalą. Byloje nėra duomenų, kad be skubaus sprendimo vykdymo jo vykdymas pasidarytų neįmanomas ar vykdymas būtų apsunkintas, todėl ieškovės prašymas dėl skubaus sprendimo vykdymo netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 75 EUR dydžio žyminį mokestį ir patyrė 975 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Įstatymas numato, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atmetus ieškinį atsakovės S. M. atžvilgiu, žyminis mokestis ir advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovės R. M..

Iš viso byloje yra paskaičiuota 7,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus reikalavimus, tai, kad iš esmės jos patirtos atsakovėms siunčiant procesinius dokumentus, nes ieškovė yra prisijungusi prie EPP sistemos, įvertinus ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, - priteistinos tais pačiais motyvais iš atsakovės R. M. į valstybės biudžetą (CPK 92-93 straipsniai, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259-260, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priverstinai iškeldinti atsakovę R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais asmeniniais daiktais , iš ieškovei UAB „Optimus RES“, kodas 303364179, buv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Optimus RES“, kodas 303364179, buv. (duomenys neskelbtini), naudai 75 EUR žyminio mokesčio ir 975 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir valstybės naudai 7,60 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.