- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-2230-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35249-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Atsakovas
- I. R., A. R.
- Ieškovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R., Latvijos įmonei AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 3.5.1.19.2Turto pardavimas iš varžytynių
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir A. P., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams I. R., A. R., I. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir negautų pajamų priteisimo bei pagal atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui ir antstoliui G. P., dalyvaujant pagal priešieškinį tretiesiems asmenims A. R., Latvijos įmonei AAS „BTA Insurance Company“, veikiančiai Lietuvoje per filialą, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas R. R. (e. b. l. 1t., b. l. 2-6), prašė priverstinai iškeldinti iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovus I. R., A. R. ir I. R. su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo naudai 210,00 Eur dydžio nuompinigiais įvardijamus nuostolius (negautas pajamas) bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog specialiame interneto puslapyje www.evarzytynes.lt laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-07-09 vyko atsakovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurias laimėjo ieškovas pasiūlęs didžiausią kainą (32 321,00 EUR). 2015-07-30 ieškovas sumokėjo visą sumą už ginčo turtą ir antstolis G. P. išdavė Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 19-VA-03, kurio pagrindu ieškovas 2015-08-06 Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teises į įsigytą atsakovų turtą. Įregistravęs nuosavybės teises, ieškovas apie tai telefoniniu skambučiu informavo atsakovą A. R. bei 2015-08-12 su juo susitiko ir pasiūlė per vieną mėnesį (iki 2015-09-12) išsikraustyti ir atlaisvinti butą, atsakovas sutiko, tačiau sutartu laiku atsakovai turto neperdavė. Laikotarpiu nuo 2015-09-13 iki 2015-10-13 atsakovai neatlaisvina ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, kurį ieškovas ketino nuomoti, todėl laiko, jog patyrė nuostolius ir negavo pajamų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Remiantis internete esančiais nuomos pasiūlymais pagal ginčo buto duomenis paskaičiuota vidutinė tokio buto nuomos kaina – 210,00 EUR, kurią ieškovas laiko patirtais nuostoliais (negautu pelnu) laikotarpiu nuo 2015-09-13 iki 2015-10-13 ir prašo juos priteisti iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. (e. b. l. 1 t., b. l. 92-94) nurodė, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi 2015-08-12 ieškovui R. R. paskambinus jis prisistatė fizinio asmens bankroto administratoriumi, pasiūlė susitikti ir aptarti atsakovo finansinius sunkumus. Pažymi, jog susitikimo metu apie įsigytą turtą iš varžytynių kalbėta nebuvo. Nurodo, jog apie tai, jog ieškovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2015-09-29, kai ieškovas atvyko pas atsakovus ir juos apie tai informavo. Teigia, jog ieškovas 2015-10-06 bandė įsilaužti į ginčo butą, užpuolė atsakovę I. R., dėl to buvo iškviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Teigia, jog raštišką įspėjimą išsikelti iš buto gavo tik 2015-10-07, kuriame nurodoma išsikelti iki 2015-10-12, t. y. 5 dienų terminas, kuris yra neprotingai trumpas.
Atsakovė I. R. pareiškė priešieškinį (e. b. l. 1t., b. l. 143-145, popierinis originalas el. bylos priede l. 44-46), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015-07-30 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 19-VA-03 vykdomojoje byloje Nr. 0019/14/00072, kuriuo R. R. buvo parduotas atsakovei priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją, grąžinant ginčo butą I. R. ir A. R., o iš pastarųjų priteisiant pirkėjo R. R. naudai 30875,50 EUR. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apie buto pardavimo iš varžytynių aplinkybes sužinojo iš ieškovo R. R. pareikšto ieškinio ir jo priedų. Pažymėjo, jog antstolio G. P. 2014-09-24 patvarkymas Nr. 19-S-6837 dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo atsakovei nebuvo įteiktas. Vykdomojoje byloje registruotos siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad adresatė nerasta namuose, o vyras atsisakė paimti laišką, tačiau pažymi, jog laišką dėl turto vertinimo atsakovė priėmė. Antstolis buvo nurodęs, jog turto vertinimas atliekamas išieškotojo AB SEB banko prašymu dėl apskaitos patikslinimo. Jeigu būtų buvę žinoma, kad turtas vertinamas dėl jo pardavimo iš varžytynių, atsakovai būtų ėmęsi kitokių veiksmų. Taip pat nurodo, jog antstolio patvarkymo dėl areštuoto buto pardavimo iš varžytynių taip pat negavo. Atsakovės manymu, turtas iš varžytynių parduotas už pernelyg mažą kainą, padarius procedūrinių pažeidimų.
Šalies argumentai
Ieškovas (e. b. l. 1 t., b. l. 177-183) prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolio patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, atsakovui A. R. buvo įteiktas 2014-09-15. Be to, patys atsakovai dalyvavo turto vertinime ir pati atsakovė prie savo priešieškinio yra pridėjusi ir jame nurodžiusi, kad gavo 2014-06-09 antstolio patvarkymą Nr. 19-S-8681 dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriame yra nurodyta, kad butas yra įvertintas 135 000,00 Lt (39 099,00 EUR). Pažymi, jog nepaisant to, jei kažkuris antstolio dokumentas ir nebūtų įteiktas atsakovams, tai nepaneigtų jų pareigos domėtis bylos eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir kreditoriais. Nurodo, jog pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina (80 proc.) buvo 108000,00 Lt (31 279,00 EUR), kuriose be ieškovo dalyvavo dar vienas dalyvis, o buto kaina buvo kelta 24 kartus ir turtas parduotas už 32 321,00 EUR. Atsakovės teiginiai, kad toks butas galėjo būti parduotas brangiau atspindi tik ieškovės lūkesčius, bet ne realią rinkos kainą, kuri yra turto įsigijimo laisvoje rinkoje kaina tam tikru metu.
Atsiliepimas
Antstolis G. P. atsiliepimu į priešieškinį (e. b. l. 2 t., b. l. 164-167, originalas el. bylos priede l. 55-56) prašo priešieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas per atsakovą A. R. ir atsakovams nesumokėjus skolos per Raginime nurodytą terminą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą ir areštuotą atsakovams priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Patvarkymas Nr. 19-S-6752, kuriuo buvo paskirta turto ekspertizė bei turto apžiūra, 2014-09-25 buvo išsiųstas atsakovams registruota pašto siunta bei papildomai apie ekspertizės paskyrimą atsakovams pranešta telefonu. Pažymi, jog atsakovams buvo žinoma, kokiu tikslu paskirta ekspertizė bei turto apžiūra, joje dalyvavo ir žinojo apie nustatytą turto vertę, todėl galėjo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė I. R. apie vykdomąją bylą žinojo nuo 2014-07-07, tačiau jos eiga nesidomėjo, į antstolio kontorą atvykusi nebuvo, skundų dėl antstolio procesinių veiksmų neteikė.
Trečiasis asmuo pagal priešieškinį AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis filialą Lietuvoje, atsiliepimu į priešieškinį (e. b. l. 1 t., b. l. 170-172) prašo jį atmesti kaip nepagristą, kadangi pati skolininkė nevykdė savo pareigų vykdymo procese, vykdymo procese buvo paskirta buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, apie kurią atsakovė žinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti, iškeldinti atsakovus A. R., I. R., I. R. iš ieškovui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už laikotarpį nuo 2015-09-13 iki 2015-10-13 priteisimo. Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovui R. R. 31,00 EUR (trisdešimt vieną EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 12,42 EUR (dvylika EUR 42 ct) pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, jog civilinėje byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog antstolis vykdė pareigą informuoti skolininkus apie vykdomosios bylos eigą, nepažeidė priverstinį išieškojimą iš skolininkų turto reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, atmestini kaip nepagrįsti atsakovų abstraktūs ir nesąžiningi argumentai. Pabrėžtina, jog patys skolininkai vykdant išieškojimą mažų mažiausia buvo abejingi, pasyvūs, nesidomėjo tolesne vykdymo eiga ir neįgyvendino kitų skolininkų pareigų ir teisių, todėl savo pareigų nevykdymo pasekmių perkėlimas kitiems vykdymo proceso asmenims yra nesąžiningas. Atsakovų išsakyti argumentuose norai patiems susirasti turto pirkėją, parduoti turtą už didesnę kainą nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimus, nes tokioms skolininko teisėms vykdyme realizuoti yra tam skirtas laikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog turtas įvertintas dar 2014-10-16, o varžytynės paskelbtos tik 2015-06-09, kadangi ginčo turtui buvo taikyti disponavimo apribojimai baudžiamojoje byloje, taip papildomai skolininkams suteikiant galimybę patiems imtis aktyvių veiksmų ginant savo interesus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, prieieškinį patenkinti. Jos nuomone teismas priimdamas sprendimą byloje nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai neįvertino tokių aplinkybių. Apeliantė nurodė, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie iš varžytines, nes priešingu atveju apeliantė būtų pati ieškojusi pirkėjų parduoti butą už didesnę nei 135 000 Lt kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su kuriuo iš esmės sutiko ir prašė tenkinti.
Ieškovas R. R. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, jog esminiai faktai įrodantys tai, kad atsakovai žinojo apie faktinę situacija parduodant butą iš varžytinių, tačiau patys savo rizika elgėsi abejingai ir pasyviai yra šie:
1) iš 2014-09-24 antstolio patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti datos pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0019/14/00072 Nr. 19-S-6837, kurio nurodo negavusi atsakovė, yra akivaizdu, kad prieš tai jai buvo siųstas bei jai ir/ arba atsakovui A. R. įteiktas 2014-09-15 tokio paties turinio patvarkymas Nr. 19-S-6752, iš kurio atsakovai be abejo sužinojo apie buto vertinimą pardavimui iš varžytinių, nes šiame antstolio patvarkyme yra pažymėta, kad atsakovas A. R. antstoliui pateikė prašymą atidėti jam ir I. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto apžiūrą dėl dukters ligos ir nurodė, kad numatytu laiku nieko nebus namuose.
2) prie atsakovės priešieškinių pridėtų dokumentų buvo ir 2015-06-10 antstolio el.laiškas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui A. R., kuriame be kita ko pažymėta, kad skolininkui yra siunčiamas patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių. Šiuo elektroniniu laišku, būtent, atsakovams, kaip matyti, buvo išsiustas 2015-06-09 antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių Nr. 19-S-6594 ir jis akivaizdžiai atsakovų buvo gautas, nes pati atsakovė pateikė to įrodymus. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovai iš antstolio gavo visą informaciją.
3) Atsakovai žinojo, kad jų skola kreditoriams yra reali, kad yra atliekamas buto vertinimas (2014-09-15 antstolio patvarkymas Nr. 19-S-6752 jiems buvo įteiktas, nes į jį reaguojant buvo pateiktas atsakovo A. R. prašymas), žinojo, kad skola nėra padengta, kad varžytines antstolis galėtų atšaukti, o apie paskelbtas varžytines atsakovas A. R. buvo informuotas dar ir atsakovų gautu elektroniniu paštu (2015-06-09 antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių Nr. 19-S-6594), ir galiausiai buvo pagrindas sprendimo priėmimui.
Antstolis G. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, dėjo maksimalias pastangas informuoti atsakovus. Be to jis nurodė, kad nors skolininkams apie vykdomąją bylą dėl priverstinio ieškojimo iš jiems priklausančio turto yra žinoma jau nuo 2014-07-07 d., įteikus pirminius procesinius dokumentus skolininkui A. R., o varžytynės paskelbtos tik 2015-06-09 d., per visą šį laikotarpį skolininkai buvo pasyvūs ir abejingi, kadangi į antstolių kontorą su prašymais leisti pasinaudoti savo teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją nesikreipė ir šia teise nepasinaudojo, taip pat niekada neteikė prieštaravimų ar skundų dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, neskundė paskelbtų varžytynių ar turto pardavimo iš varžytynių akto.
Latvijos įmonė AAS „BTA Insurance Company“, veikianti Lietuvoje per filialą atsiliepimu į pareikštą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad varžytinės vyko elektroniniu būdu ir galėjo būti viešai stebimos. Skolininkas nebendradarbiavo su antstoliu, ignoravo jo teikiamą informaciją. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ginčo butas buvo įvertintas pernelyg žema kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė priešieškinį grindė tuo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie paskelbtas išvaržytines ir apie patį vykdymo procesą. Apeliantė I. R. priešieškiniu prašė atitinkamai pripažinti negaliojančiu antstolio G. P. 2015-07-30 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 19-VA-03 bei taikyti restituciją ir grąžinti atsakovams nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), remdamasi CK 1.80 str. numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, nurodydama, kad antstolis iš esmės nevykdė skolininkų informavimo apie vykdomosios bylos eigą pareigos ir turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo pernelyg maža.
Valstybė priverstinio turto pardavimo CPK nustatyta tvarka procesą yra teisės aktais įgaliojusi vykdyti antstolius (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis). Jiems teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai. Antstoliai vykdymo procese yra profesionalai. Jų profesijos specifika reikalauja užtikrinti varžytynių būdu sudaromų sandorių teisėtumą. Teisines pasekmes sukelia tik teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 725 straipsnis). Teismas, prieš tvirtindamas tokį aktą, turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu. Jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, pagrindai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, teismas negali tvirtinti tokio akto (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Taigi esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuotina, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.
Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Atsakovės priešieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai atitinka CPK 602 str. 1 d. 6 p. numatytą turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindą, kuomet turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pagal CPK 681 str. 4 d. jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 2014-10-16 UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto ekspertizės aktas patvirtina, kad 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nustatytoji vertė 2014-10-01 dienai buvo 135000,00 Lt (39 098,70 EUR). Dėl šios vertės atsakovai nereiškė prieštaravimų. Šia suma turtas įvertintas laikantis CPK 681 str. nustatytų taisyklių, 80 procentų nuo šios vertės sudaro 31 279,00 EUR (39 098,70 EUR x 0,8). Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta laikantis įstatymų reikalavimų ir laikyti, kad turtas buvo įvertintas nepagrįstai maža verte, pagrindo nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, kad varžytynėse parduoto turto kaina buvo nustatyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar buvo nepagrįstai sumažinta. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovų teiginiai, jog jie nežinojo, kokiu tikslu yra atliekama turto ekspertizė, yra visiškai nepagrįsti, kadangi antstolio patvarkymuose dėl ekspertizės paskyrimo yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad skolos išieškojimo užtikrinimui numatyta parduoti iš varžytynių atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (v. b. l. 167). Kitokių argumentų dėl pernelyg mažos kainos, ekspertizės akto esminių trūkumų, galėjusių įtakoti turto rinkos vertės nustatymą, atsakovė nenurodė ir nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio apklausti atsakovai taip pat nenurodė vykdymo procese atliktos turto vertinimo ekspertizės trūkumų, netikslumų. Tai, kad atsakovai galėjo kažkurio patvarkymo negauti, taip pat nedarytų įtakos turto ekspertizės išvadoms, nustatytai parduoto turto rinkos kainai, pardavimo iš varžytynių eigai, rezultatui. Atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog antstolis vykdė pareigą informuoti skolininkus apie vykdomosios bylos eigą, nepažeidė priverstinį išieškojimą iš skolininkų turto reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, atmestini kaip nepagrįsti atsakovų abstraktūs ir nesąžiningi argumentai.
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: 2015-07-30 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 19-VA-03 (v. b. l. 59) pagrindu ieškovas yra teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto turto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu ir jį valdyti. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai toliau naudojasi be teisinio pagrindo taip pažeisdami ieškovo, kaip naujojo šio turto savininko, teises (CK 4.37 str.), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismine tvarka. Atsakovų elgesys pažeidžia ieškovo, kaip naujojo savininko, nuosavybės teises, dėl ko atsakovai I. R., A. R. ir I. R. priverstinai teismine tvarka pagrįstai iškeldintini iš ieškovui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės I. R. atsakovo R. R. naudai priteistinos 240 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. R. a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. 240 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.