- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-476-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00026-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- J. S., Z. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1412-922/2018 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovams J. S., Z. S. (miręs (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėjai V. S., P. S., O. L., M. S.), A. S., I. S., V. S., O. L., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendrasavininko sutikimo žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi bylą sustabdė, kol paaiškės mirusio Z. S. teisių perėmėjai. 2018 m. spalio 2 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 kalendorinių dienų terminą ieškinio dalyko trūkumui pašalinti, t.y. ieškovė buvo įpareigota teismui parengti ir pateikti dviejų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, atitinkančius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė neskundė 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatyto 14 dienų termino pašalinti ieškinio trūkumus, todėl sprendė, kad ieškovė sutiko su tokiu terminu ir jos kritika 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties atžvilgiu yra nepagrįsta.
6. Teismas pažymėjo, jog neprivalo užtikrinti, jog šalims bylinėjimasis nieko nekainuos, teismas tik užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidos būtų adekvačios ir protingos, neviršytų patvirtintų rekomenduojamų dydžių.
7. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis reikalingos dokumentacijos parengimas užtruktų 8-9 mėnesius (nesant nenumatytų kliūčių), o tokios trukmės, t. y. pakankamo ir tik ieškovei patogaus termino nustatymas, neatitiktų protingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijų. Išaiškėję ieškovės ieškinio turinio trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Tokioje situacijoje ilgą laiką bylos nenagrinėjant, tai būtų laikoma bylos nagrinėjimo vilkinimu teismo veiksmais.
8. Teismas nurodė, jog per 8-9 mėnesių terminą iš esmės gali pakisti pati ginčo situacija, realiai galima pasiekti taikų neteisminį bendraturčių susitarimą vien dėl to, kad šalys per netrumpą laiką gali kitaip įvertinti ginčo aplinkybes, be to ir pati ieškovė, atsižvelgdama į žemės sklypų tiksliuosius matavimus, gali modifikuoti savo pasiūlymą.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra atsižvelgusi dar į ikiteisminiame 2016-2017 m. susirašinėjime atsakovų Z. S. ir J. S. nurodytas pastabas dėl žemės sklypų brėžinių atitikimo teisės aktų reikalavimams. Ieškovė nėra tinkamai sureagavusi į nagrinėjamoje byloje 2018 m. spalio 2 d. priimtoje nutartyje pateiktą pasiūlymą patikslinti ieškinio reikalavimus, nes tik po 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo 2018 m. lapkričio 16 d. su UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarė sutartį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo.
10. Aplinkybė, jog ieškovė nėra laiku pradėjusi tvarkyti reikalingos dokumentacijos ir nėra pateikusi reikalingų projektų nelaikoma pagrindu sustabdyti bylą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidas nulėmė tik ieškovės ir jos atstovės procesinis elgesys, darė išvadą, jog neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti šias išlaidas ar jas paskirstyti kitokia proporcija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde ieškovė O. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1412-922/2018 ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, tokiu būdu, ieškovei jau vykdant teismo įpareigojimą dėl projekto parengimo, yra pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, ieškovė nepagrįstai patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas.
12.2. Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovę per 14 dienų pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nors ieškovės atstovė iki nutarties dėl trūkumų pašalinimo priėmimo buvo informavusi teismą, kad atlikti kadastrinius matavimus ir parengti projektą užtruktų apie 8-9 mėn. Taigi teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę padaryti tai, kas neįmanoma.
12.3. Atsakovų atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra visiškai aiškūs, ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi žemės sklypų planus, kuriuose aiškiai nurodyta, kaip ieškovė prašo atidalinti jai žemės sklypų dalį. Tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas yra formalus reikalavimas ieškovei, nepaneigiantis ieškovės reikalavimų aiškumo.
12.4. Ieškovė nebuvo išklausyta dėl atsakovo pareikšto prašymo nutraukti bylą, klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu išvis nebuvo svarstomas.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų.
12.6. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovės elgesys bylos proceso metu buvo aktyvus bei pagrįstai leido susiformuoti ieškovės teisėtam lūkesčiui, kad jos ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės Alytaus apylinkės teisme. Be to, atsakovas J. S. nesutinka su ieškovės siūlomu atidalinimo būdu, taigi tarp šalių jau yra ginčas, kuris spręstinas tik teismo keliu.
12.7. Ieškovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, teismui jo neišsprendus iki posėdžio, turėjo būti išspręstas teismo posėdžio pradžioje, tačiau tai nebuvo padaryta, teismo posėdyje buvo sprendžiami atsakovo J. S. prašymai, visa tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu.
12.8. Teismas nėra išsprendęs atsakovo J. S. atstovės 2018 m. spalio 2 d. pateikto prašymo dėl dokumentinių įrodymų prijungimo.
12.9. Teismas turėjo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus parengtas ir pateiktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.
12.10. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Mirusiojo Z. S. teisių perėmėjais nurodyti V. S., P. S., O. L., M. S.. Kaip minėta, teisių perėmėjai privalėjo būti įtraukti į teismo procesą.
12.11. Ieškovė reikalavimų laikėsi, taigi atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl netinkamai parengto ieškinio.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas J. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovui J. S. iš ieškovės O. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas - 250 Eur už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą. Taip pat prašo prijungti prie bylos Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l126-547/2017 ir 2019 m. sausio 7 d. Testamentų registro išrašą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma:
13.1. Teismui pateiktas ieškovės ieškinys yra su trūkumais, todėl pirmos instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje turėjo atsisakyti jį priimti. Kadangi ieškinys buvo priimtas, teismas, nustatęs kad ieškinio trūkumus ir ieškovei teismo nustatytu terminu jų nepašalinus, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.
13.2. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
13.3. Mirusio atsakovo pakeitimas procese būtų aktualus tuo atveju, jeigu teismas būtų nusprendęs tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau šiuo atveju, kai ieškinys paliktas nenagrinėtu, šis klausimas nėra aktualus.
13.4. Byloje yra pateiktas 2018 m. gruodžio 25 d. NTR CDB išrašas, iš kurio matyti, kad mirusios M. S. dalis žemės sklypuose, dėl kurių atidalijimo pareikštas ieškinys, paveldėjo V. S., P. S. ir O. L., todėl ieškovės atskirajame skunde nurodyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo nėra.
13.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog jis patyrė atstovavimo išlaidas ne dėl netinkamai parengto ieškinio, kadangi byla teisme buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį, atsakovas turėjo nuo jo gintis ir ryšium su tuo patyrė išlaidų.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašo ieškovės O. S. atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma:
14.1. Ieškovė kartu su 2018 m. sausio 17 d. ieškiniu turėjo pateikti ir parengtą, suderintą su atsakingomis institucijomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas galėtų būti atidalijamas. Tokio projekto ieškovė nepateikė, o projekto rengimą inicijavo tik šių metų spalio mėnesį, t.y. praėjusius beveik devyniems mėnesiams nuo ieškinio padavimo.
14.2. Pažymėjo, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga įgyvendindama savo pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 11 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, 2018 m. spalio 25 d. el. laiškus, 2018 m. spalio 25 ir 28 d. el. laiškus bei 2018 m. gruodžio 10 d. kvietimą į žemės sklypo ribų ženklinimą. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2015 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l126-547/2017 bei 2019 m. sausio 7 d. Testamentų registro išrašą.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau abi šalys juos yra gavusios, susipažinę, šių įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka neužvilkins, todėl šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė O. S. 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendrasavininko sutikimo sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo priimtas teisėjos rezoliucija. Atsakovas J. S. 2018 m. kovo 2 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad abu žemės sklypai, kuriuos siekia atsidalinti ieškovė, yra suformuoti preliminariais matavimais, todėl yra būtina atlikti tikslius geodezinius matavimus, taip pat pažeidžiamos žemės sklypų atidalijimo procedūrą reglamentuojančios taisyklės. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti ginčo žemės sklypų planai nėra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ar jų sudedamoji dalis, todėl ieškovė teismui turėtų pateikti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pagal kuriuos žemės sklypai galėtų būti atidalijami, o tokių formavimo ir pertvarkymo projektų nepateikus, ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypų atidalijimo negalėtų būti tenkinami.
22. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio dalyko trūkumui pašalinti, t.y. ieškovė buvo įpareigota teismui parengti ir pateikti dviejų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, atitinkančius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (e. bylos 2 tomas b.l. 83-86). 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nurodydama, kad kol nebaigtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, negali būti patikslinti ieškinio reikalavimai, taigi ieškovė pasilieka teisę patikslinti ieškinio reikalavimus, kai bus baigtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kartu pateikė 2018 m. spalio 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus, kuriuose nurodyti projekto uždaviniai: atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, 2018 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartis sudaryta su UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ (e. bylos 2 tomas b.l. 95-97, 98-102). Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3VĮ-782-(14.3.2) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręstas rengti šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (e. bylos 2 tomas b.l. 67). VĮ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus (e. bylos 1 tomas b.l. 9-12, 2 tomas b.l. 32-35, b.l. 76-78).
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, įvertinęs, jog ieškovė nepateikė teismui ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, atitinkančių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (e. bylos 2 tomas b.l. 103-107).
24. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ieškovei jau vykdant teismo įpareigojimą dėl projekto parengimo, yra pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, ieškovė nepagrįstai patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, apeliantė pati kreipėsi į teismą su ieškiniu net nepradėjusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų. Iš apeliantės 2018 m. spalio 19 d. prašymo dėl posėdžio datos pakeitimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas jau 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs ieškovę pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (e. bylos 2 tomas b. l. 64-65), tačiau iš apeliantės su atskiruoju skundų pateiktų dokumentų matyti, kad ji prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikė tik 2018 m. spalio 11 d., todėl vien ši aplinkybė teikia pagrindo manyti, jog dėl pačios apeliantės neveikimo nepagrįstai būtų vilkinamas procesas. Kadangi ieškovė ilgą laiką nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga įgyvendindama savo pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, todėl turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra gali užtrukti mažiausiai 8-9 mėnesius, savo 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo (e. bylos 2 tomas b.l. 95-97) pati nurodė, kad kol nebaigtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, negali būti patikslinti ieškinio reikalavimai. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio ilgo bylos nagrinėjimo termino nustatymas, neatitiktų protingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijų, juolab, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovei neužkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
25. Atmestini apeliantės argumentai dėl bylos sustabdymo iki bus parengtas ir pateiktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat, kad byloje egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, argumentuojant tuo, kad mirusiojo Z. S. teisių perėmėjais nurodyti V. S., P. S., O. L., M. S., privalėjo būti įtraukti į teismo procesą. Nagrinėjamu atveju mirusio atsakovo pakeitimas procese būtų aktualus tuo atveju, jeigu teismas būtų nusprendęs tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau šiuo atveju, kai ieškinys paliktas nenagrinėtu, šis klausimas nėra aktualus, be to CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu jau kartą bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2018 m. spalio 2 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, paaiškėjus mirusiojo Z. S. teisių perėmėjams. Teismo teisė sustabdyti bylą numatyta CPK 164 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu atveju iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė tokio prašymo nebuvo pateikusi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio klausimo svarstyti.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo
26. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Iš ieškinio turinio ir prie jo pridedamų priedų matyti, kad ieškovė siekia tikslu be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypų atsidalijimą pagal jos iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo planą, nesilaikydama Žemės įstatyme nustatytos tvarkos.
27. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (toliau ir Taisyklės) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo Taisyklių 2.1 punktas numato, kad Projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 66 punktą, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateiktas ieškinys yra su trūkumais, nes nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje turėjo atsisakyti jį priimti. Kadangi ieškinys buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio trūkumus po jo priėmimo ir ieškovei teismo nustatytu terminu jų nepašalinus, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas J. S. prašo priteisti iš ieškovės priteisti 250 Eur už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (e. bylos 2 tomas b.l. 171). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai (šiuo atveju atsiliepimas į atskirąjį skundą) gali būti 337, 08 Eur (0,4 x 842,7 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018K3 – 842,7 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti 250 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovui J. S. iš apeliantės O. S. (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. S. iš apeliantės (ieškovės) O. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.