- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1414-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00005-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Andrius Ignotas (pirm.)
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui J. G. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įpareigojimo skolininką atlikti veiksmus ir daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. G., antstolės Tereza Gerasimovič, Audronė Muzikevičienė ir Janė Jakimavičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įpareigojimo skolininką atlikti veiksmus ir daiktinių teisių įregistravimo. Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovo motina M. G. yra priėmusi savo mirusio sutuoktinio V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas yra priėmęs savo mirusios motinos M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti; įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo bei nuosavybės teisės liudijimų išdavimo, tam, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į paveldėtą turtą; nustatyti, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovė turi teisę gauti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus palikimo priėmėjų vardu ir atsakovo sąskaita; nustatyti, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovė turi teisę įregistruoti atsakovo vardu ir sąskaita nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, paduodant prašymą VĮ Registrų centrui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis). Byloje yra keliamas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą, 443 straipsnį, o tokios bylos nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka. CPK nustatyta ypatingosios teisenos tvarka į teismą turi teisę kreiptis tik suinteresuoti asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra tiesiogiai susijęs ginčo dalykas. Aptariamu atveju, tik pats atsakovas ar kiti tiesiogiai suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis dėl ieškovės nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Ieškovė, siekdama apginti savo interesus, ir turėdama teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK nuostatomis dėl kreditoriaus interesų gynimo, negalėjo už kitą suinteresuotą asmenį pareikšti reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas bylos nagrinėjimą nutraukė (CPK 293 straipsnio 9 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir netiesioginį ieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y., kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas. Pagal teismų praktiką, kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).
4.2. Netiesioginio ieškinio paskirtis yra kreditoriaus interesų apsauga nuo galimai nesąžiningų skolininko veiksmų, tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius nukreips savo reikalavimų patenkinimą į skolininkui priklausantį turtą.
4.3. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota kasacinio teismo. Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).
4.4. Apeliantės manymu, teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neįsigilino į nagrinėjamą bylą. VMI prie FM teigdama ieškinį nurodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui. VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teisės buvo pažeistos skolininko neveikimu, nepriimant palikimo, atsiradusio po skolininko tėvų mirties. Analogiškose civilinėse bylose Nr. e2-7778-880/2021 ir Nr. e2-4921-880/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai priėmė sprendimus, kuriuose buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad skolininkai priėmė palikimą pradėję faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
5. Antstolė Tereza Gerasimovič padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Atsiliepimo argumentai:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina atskirajame skunde nurodytais teisiniais argumentais.
5.2. Ieškovas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kartu suformulavo kitus savo reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, registruoti nuosavybę savo vardu. Kadangi Ieškovė siekia įrodyti, jog palikimą faktiškai yra priėmęs atsakovas, reikalavimas nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą gali būti reiškiamas ieškinio teisenos tvarka kartu su kitais reikalavimais ir tai neprieštarauja teismų formuojamai praktikai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla konstatavus, kad pareikšti ieškinio reikalavimai nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka bei ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti tokius reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įgyvendino savo subjektinę teisę kreiptis į teismą, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nutraukti.
8. Vienas iš civilinio proceso teisės tikslų – asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Šio tikslo įgyvendinimą užtikrina teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam suinteresuotam asmeniui yra užtikrinama teisminė gynyba, kreipiantis į teismą įstatymo nustatyta tvarka ir esant įstatyme nustatytoms prielaidoms. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tiek ginčo teisenos, tiek ypatingosios teisenos tvarka.
9. Bylos duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui J. G. kaip savo skolininkui, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl mirusių skolininko tėvų palikimo priėmimo (tame tarpe jo mirusiai motinai priimant mirusio sutuoktinio palikimą), įpareigojimo skolininką atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu ir daiktinių teisių į priimtą palikimą įregistravimo. Netiesioginiame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, savo teisių priimti palikimą ir jį įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendina, nors gyvena mirusiems tėvams priklausiusiame gyvenamajame name su žemės sklypu. Ieškovės tvirtinimu, tokie atsakovo veiksmai galimai sąmoningi, jam siekiant išvengti išieškojimo kreditorių naudai, nes atsakovo atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos. Ieškovė neturi kito būdo ginti savo kaip kreditorės teises.
10. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – kreditoriaus apsauga nuo nesąžiningų skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius nukeips savo reikalavimų patenkinimą į priteistą turtą. Taigi netiesioginio ieškinio tenkinimo būtina sąlyga – kreditoriaus interesų pažeidimas. Tokia padėtis galima tais atvejais, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui dėl savo nemokumo, o įgyvendinus jo turtinę teisę jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų. Pažymėtina, kad pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos, kurių (ne)buvimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl sąlygų buvimo ieškovei reikšti netiesioginį ieškinį nepasisako. Tačiau tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, konstatuota ir kasacinio teismo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Ieškovės kaip kreditorės teisės buvo pažeistos skolininko neveikimu, nepriimant palikimo, atsiradusio po skolininko tėvų mirties. Todėl kreditorė turėjo teisę, šiuo atveju gindama savo kaip kreditorės bei viešąjį interesą išieškoti iš atsakovo skolą į valstybės biudžetą, kreiptis į teismą netiesioginiu ieškiniu.
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Civilinio proceso kodekse bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas numatytas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka turi teisę pateikti suinteresuotas juridinio fakto nustatymu asmuo. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorė išdėstė savo argumentus dėl suinteresuotumo juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymu, jį grįsdama tuo, kad skolininkas sąmoningai vengia realizuoti savo teises į palikimą, jo nepriima, tokiu būdu išvengdamas kreditorių išieškojimo nukreipimo į jo turtą. Netiesioginis ieškinys pareikštas atsakovo vardu, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Šiuo atveju ieškovui pareiškus kelis ieškinio reikalavimus, vienus iš jų nagrinėtinus ypatingosios teisenos tvarka, o kitus - ieškinio teisenos tvarka, pagrįstai visi reikalavimai pareikšti vienoje byloje, nagrinėtinoje ginčo teisenos tvarka ir tai atitinka teismų formuojamą praktiką (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. e2S-946-278/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-596/2012).
13. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinys pareikštas netinkama teisena ar netinkamo subjekto, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, netinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir byla grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.