- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-946-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei, „Turto bankas“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-946-278/2017 Teisėja Erika Stočkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19744-2017-4
2017 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26306-599/2017 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. ieškiniu prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. O. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti bei pripažinti neteisėtu palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-19 nutartimi nustatė ieškovui A. A. terminą iki 2017-05-29 (imtinai) pateikti teismui ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio, 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio reikalavimus, apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu ir pateikti rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
3. Teismas nurodė, kad asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės iš karto pasinaudoti procesinėmis teisėmis
4. Nustatė, kad ieškovas reiškia du reikalavimus – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. O. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kuris yra nagrinėtinas pagal LR CPK XXVI skyriaus „Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ taisykles, o reikalavimas pripažinti N. O. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai neteisėtu yra nagrinėtinas pagal ginčo teisenos taisykles. Darė išvadą, kad yra visiškai neaišku, ar ieškovas kreipėsi į teismą ypatingąja teisena su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl palikimo priėmimo pripažinimo neteisėtu.
5. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) mirusios N. O. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai neteisėtu turi būti paduotas pagal ginčo teisenos taisykles, t. y. turi atitikti CPK 135 straipsnyje numatytus visus keliamus reikalavimus bei apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Be to, nurodė, kad pateikus ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, spręstinas klausimas dėl būtinumo ieškinyje proceso dalyviu nurodyti ir Vilniaus m. 34-ąjį notarų biurą, kuriame yra užvesta paveldėjimo teisės byla.
6. Teismas konstatavo, jog nepateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovo nurodomą aplinkybę, jog paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (ar neišdavimo) faktas turi esminės reikšmės žyminio mokesčio dydžiui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį, nes jis atitinka įstatymo reikalavimus.
8. Nurodo, kad jis aiškiai nurodė, jog VĮ „Turto bankas“ priėmė palikėjos N. O. palikimą, kurį jis jau buvo priėmęs, pradėdamas turtą valdyti ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą neprašoma, kadangi jis nebuvo išduotas. Teigia, kad lieka neaišku, kokį asmenį papildomai jis turėtų nurodyti, ir kokį papildomą reikalavimą turėtų pareikšti.
9. Teigia, kad į teismą jis kreipiasi ginčo teisena ir nesutinka, kad pareikšti du reikalavimai turėtų būti nagrinėjami atskirose bylose pagal skirtingas teisenos taisykles, nes abu pareikšti reikalavimai susiję ir pagal teismų praktiką nagrinėtini vienoje byloje.
10. Be to, nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) mirusios N. O. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai neteisėtu, apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes nuo žyminio mokesčio jis yra atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį. Teigia, jog prie ieškinio jis pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-02-09 sprendimą, kuriame nurodoma, kad 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
11. Apeliantas teigia, kad taip pat neaišku, kaip paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar neišdavimas turi įtakos žyminio mokesčio dydžiui, nes palikimo priėmimo juridinis faktas su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu nesiejamas.
12. Pažymi, kad aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas patvirtina Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro raštas bei jo raštas notarui, kurie pridėti prie ieškinio.
13. Nurodo, kad notaras neturi jokio teisinio intereso bylos baigtimi, o jeigu teismas mano, kad notaras įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, teismas turi teisę tai atlikti savo iniciatyva CPK 47 straipsnio 1 dalis pagrindu, todėl notaro neįtraukimas į bylą negali būti laikomas ieškinio trūkumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas, nes tik tinkamai įformintas procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Civilinio proceso kodekse nustatyti imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
17. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111,113,114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.,138 str.).
18. Be kitų reikalavimų CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties bei atskirojo skundo argumentus, A. A. ieškinio reikalavimus, konstatuoja, jog teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog pagal ieškovo pareikštus du reikalavimus - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir pripažinti palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai neteisėtu, įvertino kaip neaiškius bei nesuprantamus kokia teisena kreipiamasi į teismą. Iš A. A. ieškinio matyti, jog į teismą ieškovas kreipėsi ginčo teisenos tvarka ir aiškiai suformulavo savo reikalavimus. Kadangi ieškovas ginčija kito asmens palikimo priėmimo teisėtumą ir siekia įrodyti, jog palikimą faktiškai yra priėmęs jis, reikalavimas nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą gali būti reiškiamas ieškinio teisenos tvarka kartu su kitais reikalavimais. Todėl ta aplinkybė, kad bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo reikalavimai turi būti nagrinėjami skirtinga teisena.
20. Iš ieškinio matyti, kad atsakovu keliamame ginče nurodomas VĮ „Turto bankas“. Akivaizdžių duomenų, jog dėl palikimo priėmimo yra ir daugiau suinteresuotų asmenų, byloje nėra, todėl teismo reikalavimas ieškinyje nurodyti kitus asmenis, turinčius materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, vertintinas kritiškai. Be to, ir bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, jog bylos baigtimi yra ir daugiau suinteresuotų asmenų (tame tarpe ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini)), į bylą tiek atsakovais, tiek ir trečiaisiais asmenimis jie gali būti įtraukti ieškovo ar teismo iniciatyva. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškinyje proceso dalyviu gali būti ir Vilniaus miesto 34 – asis notarų biuras, kuriame yra užvesta paveldėjimo teisės byla. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio proceso dalyvio neįtraukimas į bylą, pareiškiant ieškinį, nekliudo priimti ieškinio, nes tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas be pagrindo nurodė, kad A. A. ieškinį turi apmokėti žyminiu mokesčiu, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2017-02-09 jam yra suteikta 100 proc. valstybės teisinė pagalba, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
22. Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovo A. A. ieškinys priimtinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priimti ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo pripažinimo neteisėtu ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.