- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eTA-35-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00933-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- V. D.
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. 86,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
2. Administracija nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnis – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 punktas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais, atliktais 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. T-310, 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-30) (toliau – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“. Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 28, 58 ir 59 p. rinkliavos lėšos įskaitomos į savivaldybės biudžetą.
4. Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 5.1, 7.1, 8. 1 punktuose nustatyta tvarka, kur nurodoma, jog rinkliavos mokėtojai yra fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai, nuomininkai ar gyventojai, garažų savininkai, sodų valdos savininkai, ir už vietinės rinkliavos sumokėjimą ir duomenų pateikimą atsakingas gyvenamosios patalpos savininkas ar nuomininkas, jei sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuostatų 27 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. straipsnio rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pagal pateiktą pažymą yra skolingas biudžetinei įstaigai Šiaulių rajono savivaldybės administracija 86,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d..
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į pateiktą pareiškimą su skola nesutiko.
7. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog nors ir yra nurodyto nekilnojamo turto savininkas, tačiau name niekas negyvena, juo nesinaudoja, tad atliekų nesusidaro, konteinerio nėra, jokių sutarčių dėl atliekų tvarkymo ir surinkimo sudaryta nėra. Be to, pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino dalinai ir priteisė iš atsakovo V. D. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Šiaulių rajono savivaldybės administracijai 54,69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
9. Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 86,37 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
10. Teismas pažymėjo, kad rinkliava yra vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, todėl atsakovo argumentas, jog su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo, yra atmestinas.
11. Vertindamas priteisiamos rinkliavos dydį, teismas pažymėjo, jog Nuostatų 14 punktas numato, kad pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys, Nuostatų 16 punktas numato, kad kintamąją Rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Įvertinant tai, laikytina, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovui buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Pats atsakovas teigė, jog jam nėra išduoti jokie atliekų rūšiavimo ir surinkimo konteineriai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog šiai sodybai yra priskirti konteineriai ir jie yra išvežami. Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 29 punktas numato nekilnojamojo turto objektų kategorijoms priskirtus pastovius bei kintamus rinkliavos administravimo parametrus, iš kurių vienas kintamas rinkliavos administravimo parametras yra konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis. Šis parametras naudojamas, kai NT objektui įmanoma priskirti konkrečią tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį. Duomenų, kad to padaryti nėra įmanoma, teismui nepateikta, iš viešai prieinamų duomenų, Maps Google žemėlapių teismas nustatė, kad tuo adresu yra individualus namas, privažiavimo keliai yra. Tokiu būdu, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovui buvo teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, ar kad atsakovas tokios paslaugos teikimo atsisakė, bei neįrodyta, kad NT objektui neįmanoma priskirti konkrečią tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį, tad prašymas dalyje dėl kintamosios rinkliavos dalies priteisimo atmestinas.
12. Teismas nustatė, kad Įspėjimas dėl skolos sumokėjimo suformuotas 2021 m. spalio 28 d., mokėjimo pranešimas išsiųstas 2023 m. kovo 16 d., skolą prašoma priteisti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tad senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, pasibaigęs nėra.
13. Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo V. D. pastoviąją dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., viso 54,69 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
III.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, o pareiškėjo prašymą atmesti pilna apimtimi kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pareiškėjo prašymą dėl kintamosios rinkliavos dalies priteisimo, todėl šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Tačiau pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti pareiškėjo reikalavimą ir dėl pastoviosios rinkliavos dalies priteisimo.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama savininkui už objektą (sodybą), adresu (duomenys neskelbtini). Rinkliavos skaičiavimo laikotarpis: nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šią sodybą atsakovas paveldėjo iš savo senelių. Šiuo metu sodybą nuosavybės teise valdo keli bendrasavininkai, tačiau sodyboje niekas negyvena (negyveno ir tuo laikotarpiu, už kurį rinkliavą skaičiuoja pareiškėjas). Kadangi sodyboje niekas negyvena, atitinkamai nėra kaupiamos ir komunalinės atliekos. Atsakovas su pareiškėju nėra sudaręs jokių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarčių, be to, atsakovui tokių paslaugų net ir nereikia. Pareiškėjas minėtoje sodyboje nėra pastatęs jokio komunalinių atliekų surinkimo konteinerio (tą patvirtino ir teismas). Atitinkamai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nėra išvežęs nei vieno konteinerio šiukšlių (komunalinių atliekų), nes konteinerio sodyboje nėra, o kadangi sodyboje niekas ilgą laiką negyvena, joje nesikaupia ir šiukšlės (komunalinės atliekos).
17. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui niekada nėra pateikęs nei vienos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Taigi nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turi mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą, jei pareiškėjas atsakovui net nesiunčia jokių sąskaitų. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi ir atsakovu patraukė tik V. D., tačiau į bylą nebuvo kaip atsakovas įtrauktas ir K. D. (kaip bendrasavininkas).
18. Atsakovo nuomone, vadovaujantis proporcingumo ir „teršėjas moka“ principais, akivaizdu, kad atsakovas neturi mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes tai pažeidžia principą „teršėjas moka“. Pažymi, kad pagal Rinkliavų įstatymo 132 straipsnio 2 punktą sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama, jeigu paslauga nesuteikta. Akivaizdu, kad atsakovui atliekų surinkimo bei tvarkymo paslauga sodyboje ne tik kad nesuteikta, bet atsakovui tokios paslaugos net ir nereikia, todėl teisę grąžinti sumokėtą rinkliavą arba jos tiesiog nemokėti atsakovui nustato ir Rinkliavų įstatymas, o įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas už vietos savivaldos priimamus teisės aktus.
19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido ir senaties terminą, leidžiantį pareiškėjui kreiptis į teismą dėl rinkliavos iš atsakovo priteisimo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Pareiškėjas rinkliavą skaičiuoja nuo 2020 m. sausio 1 d., o prašymą pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. birželio 13 d. Apelianto nuomone, pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja „teršėjas moka“ principą. Šiuo atveju ginčo objektu yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pastovioji dalis. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris įvertino ir pažymėjo, kad rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir tai, jog vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos teikimu bei atkreipė dėmesį, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas.
22. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas nėra pateikęs nei vienos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, dydžio nustatymo metodikos, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo“ 34 punkte reglamentuota tvarka, jog pagal duomenų bazės duomenis Rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) Vietinės rinkliavos mokėtojams nekilnojamojo turto objekto adresu arba kitu Vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Mokėjimo pranešimai atsakovui buvo siunčiami 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo pranešimo Nr. 00618042, 2021 m. vasario 17 d. mokėjimo pranešimo Nr. 00697253, 2022 m. vasario 21 d. mokėjimo pranešimo Nr. 00780543 (išsiuntimo įrodomieji duomenys pridedami). Be to, pareiškėjas teikdamas prašymą teismui kartu su prašymu pateikė ir Mokėjimo pranešimų Nr. 00618042 ir Nr. 00841357 kopijas. Taip pat pažymėta, jog vietinės rinkliavos skaičiavimo informacija, kartu su visa bylos medžiaga ir mokėjimo pranešimu, pačiam atsakovui prašant, buvo išsiųstas el. paštu 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SG-549(3.3E). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš kartu su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pridėtos Mokėtojų duomenų priežiūros kortelės 9 puslapyje esančios korekcijų informacijos matyti, jog 2019 m. sausio 23 d. buvo atlikti duomenų bazės koregavimai, nes gautas bendrasavininkio reikalavimas mokėjimo pranešimus siųsti atskirai abiem savininkams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti pareiškėjui 86,37 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
24. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dalyje dėl kintamosios rinkliavos dalies priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, nėra pasibaigęs, bei darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo pastoviąją dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., viso 54,69 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino.
25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neigia savo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai priteisė pastoviosios rinkliavos dalį. Atsakovas teigia, kad jis yra turto savininkas, tačiau nėra atliekų turėtojas, be to pareiškėjas praleido ir senaties terminą, leidžiantį pareiškėjui kreiptis į teismą dėl rinkliavos iš atsakovo priteisimo.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
28. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl senaties termino taikymo, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015), nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatytas senaties terminas. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
29. Bylos duomenys patvirtina, kad Įspėjimas dėl skolos sumokėjimo suformuotas 2021 m. spalio 28 d., mokėjimo pranešimas išsiųstas 2023 m. kovo 16 d., skolą prašoma priteisti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, praleisti nebuvo.
30. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas nėra komunalinių atliekų turėtojas, ir, atitinkamai savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtojas, teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -1592/2012).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
32. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sodybos, esančios Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, adresu objektą (sodybą), adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 47 p.).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Minėta, kad teisės aktai (Nuostatų 47 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu.
35. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašymas dalyje dėl pastovios dalies priteisimo, įvertinus bylos aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas, priteisiant iš atsakovo pastoviąją dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už visą prašomą laikotarpį.
36. Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus: pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą; įspėjimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos; valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; mokėjimo pranešimus; mokėtojo duomenų priežiūros kortelę. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą pastoviąją vietinės rinkliavos dalį.
37. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.