- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-32-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. K. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), kas mėnesį mokamomis 234,20 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 2474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 5620,80 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d.; 3) paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo iki 2020 m. rugsėjo 23 d., nes gyvendamas J. K. jis mokėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo gaunamo darbo užmokesčio. Sutiko mokėti išlaikymą po 163 Eur kiekvienam vaikui, taip pat sutiko mokėti įsiskolinimą po 163 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Prašė priteisto išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 24 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. K. 70 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2022 m. liepos 1 d. po 200 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo sūnui A. K. 70 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2022 m. liepos 1 d. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4 800 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Šio įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui. Pavedė ieškovei mokamą išlaikymą ir turtą tvarkyti uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1682 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 10,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Nustatė, kad šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas išvyko iš Jungtinės Karalystės 2020 m. rugsėjo 23 d., o ieškovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. Šeimos teismo įsakymo, bylos Nr.ZE19P50026 matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taip pat nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
5. Teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, jų poreikius, pripažino, kad ieškovės nurodomas 468,41 Eur išlaikymo dydis vaikams atitinka minimalius vaikų poreikius, proporcingumo ir protingumo principus, tačiau teismas atsižvelgė į atsakovo sveikatos problemas ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.) iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu atsakovas pajėgus ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo 2021 m. spalio vaikų išlaikymui mokėjo po 130 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam iš vaikų, todėl priteisė iš atsakovo po 70 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos mėnesio.
6. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 2474, 67 Eur priteisimo už laikotarpį, kuomet atsakovas buvo Jungtinėje Karalystėje, nes iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vaikų išlaikymo tarnybos komandos rašto Nr. 39149578 nustatė, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 2124,63 svarų nesumokėtų vaiko alimentų. Tačiau teismas vertino, kad vien iš šio rašto negalima spręsti dėl šio išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje išlaikymą jis mokėjo priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio. Be to, jis apdraudęs abu vaikus, moka už juos draudimo įmokas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo grįžimo į Lietuvą, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., dėl to teismas priteisė iš atsakovo vaikams išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 4 800 Eur (24 x 200). Šio įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį dėl 2124,63 Jungtinės Karalystės svarų skolos ir priteisti iš atsakovo 2474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nusprendė atmesti ieškinio dalį dėl 2474,67 Eur įsiskolinimo priteisimo, nors iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vaikų išlaikymo tarnybos komandos rašto Nr. 39149578 matyti, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 2124,63 svarų nesumokėtų vaiko alimentų. Teismas tik remdamasis atsakovo žodiniais paaiškinimais nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje išlaikymą jis mokėjo priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio, kad yra apdraudęs abu vaikus ir moka už juos draudimo įmokas. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei atsakovo įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei atsakovo paaiškinimai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda paaiškinimus (civilinė byla Nr. 3K3351/2013).
7.2. Teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų specifikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, galėję patvirtinti paaiškinimus dėl atsakovo atsikirtimų, t. y. byloje patikimais rašytiniais įrodymais liko neįrodytas skolos padengimo faktas. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant procesines teisės normas, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą nepagrįstai suteikiant atsakovo paaiškinimams.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Šalių bendras gyvenimas nutrūko 2017 m. lapkričio mėn., tuo metu jos gyveno Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nuo 2017 m. lapkričio mėn. savanoriškai abiem vaikams teikė išlaikymą, mokėdamas bendrai abiem vaikams po 150 svarų, t. y. po 175,23 Eur per savaitę. Vėliau ieškovė kreipėsi į Jungtinės Karalystės Vaikų išlaikymo tarnybą (toliau – ir Institucija), kuri, atsižvelgusi į atsakovo gaunamas pajamas konkrečiu laikotarpiu, informuodavo atsakovą, kokią sumą per savaitę ar mėnesį jis turi mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas pervesdavo atitinkamą išlaikymo sumą į atsakovės sąskaitą.
8.2. Jokia teisminė institucija, esanti J. K. ar Lietuvoje, nebuvo priteisusi iš atsakovo išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams, o Institucijos nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nėra prilyginamas teismo sprendimui, yra rekomendacinio, bet ne įpareigojančio pobūdžio ir negali būti perduotas vykdymui. Ieškovė taip pat Jungtinėje Karalystėje nebuvo kreipusis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ar reiškusi pretenzijas jam asmeniškai dėl per mažo teiktino išlaikymo dydžio. Institucija taip pat niekada nebuvo kreipusis į atsakovą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo padengimo, o apie tariamą jo egzistavimą atsakovas sužinojo tik ieškovei pateikus ieškinį pirmosios instancijos teisme.
8.3. Dėl sveikatos problemų nebegalėdamas sunkiai dirbti, atsakovas iš Jungtinės Karalystės išvyko 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas gavo Institucijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštą, kuriame nurodoma, jog jam nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. nebereikia mokėti nuolatinio vaikų išlaikymo per Instituciją, kadangi atsakovas nebėra Jungtinės Karalystės nuolatinis gyventojas. Rašte taip pat buvo nurodyta, jog, jeigu atsakovas yra skolingas nesumokėtų vaikų išlaikymo įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2020 m. rugsėjo 23 d., Institucija susisieks su atsakovu atskirai. Kadangi Institucija iki šios dienos nėra kreipusis į atsakovą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo, preziumuojama, jog Institucija nelaiko, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
8.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovė bandė susisiekti su Institucija, sužinoti, ar išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, už kurį laikotarpį jis susidarė, kodėl apie tai nebuvo pranešta atsakovui ir kt., tačiau Institucija atsakymo raštu nepateikė. Tik atsakovui su ja susisiekus telefonu jam buvo nurodyta, kad joks išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs ir nieko jis neprivalo mokėti.
8.5. Atsakovas buvo pateikęs ir kitus rašytinius įrodymus (bankinius pavedimus), kurie pagrindžia aplinkybę, jog išlaikymas buvo teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, o ieškovė nepateikė jokių skolą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus Institucijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštą, kuris nėra prilyginamas teismo sprendimui ir kuriame nenurodoma, už kurį laikotarpį atsirado įsiskolinimas ir kokiu pagrindu jis susidarė. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nesugebėjo paaiškinti, už kurį laikotarpį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį atsakovui gyvenant Jungtinėje Karalystėje.
8.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, dėl to bylos nagrinėjimo metu galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Teismo sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., kurio atsakovas neginčija, o laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., atsakovo teikta išlaikymo suma abiem nepilnamečiams vaikams bendrai sudaro 10 279,25 Eur, kas 370,32 Eur viršija Lietuvos teismų praktikoje nustatytą orientacinį ir ieškiniu reikalautą vaikų išlaikymo dydį – ½ minimalios mėnesinės algos. Nepaisant to, kad atsakovas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, nuolat teikė Institucijos rekomenduotą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, o ieškovė prašomu skolos priteisimo laikotarpiu papildomai turėjo gauti iš valstybės išmokas bendrai už abu vaikus po 149,08 Eur per mėnesį, kas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. galėjo sudaryti 3 727,00 Eur (149,08 Eur x 25 mėn.), atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. kas mėnesį papildomai mokėjo ir nepilnamečių vaikų traumų bei gyvybės ir kaupiamojo draudimo įmokas, kurios laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. bendrai sudarė 969,40 Eur sumą.
8.7. Net ir teismui laikant, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad 2 474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo, teismas turėtų atsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir atsakovo elgesį joms paaiškėjus - atsakovui nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. yra nustatytas 55 proc. netektas darbingumo lygis, kas reiškia, kad atsakovas negalės dirbti sunkių darbų ilgomis darbo valandomis ir gauti atitinkamo dydžio atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 2474,67 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį abiem šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
12. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir daro ministerijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. išduotą Darbingumo lygio pažymą DL Nr. 2623, patvirtinantį, kad atsakovui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo pateiktas įrodymas yra reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, naujas įrodymas yra išduotas po skundžiamo sprendimo priėmimo, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti atsakovo pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujo įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
17. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, jog išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2022 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 46 punktas).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., (duomenys neskelbtini) sūnus A. K.. Šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje. Šalių bendras gyvenimas nutrūko 2017 m. lapkričio mėn. (taip atsakovas nurodė atsiliepime). Atsakovas iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi į Lietuvą 2020 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. (duomenys neskelbtini) šeimos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu byloje Nr.ZE19P50026 vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Vaiko išlaikymo tarnybos komandos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodyta, kad ieškovės byla su atsakovu buvo baigta 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. anksčiausia data, kai tarnybai buvo pranešta, jog atsakovas išvyko iš Jungtinės Karalystės, taip pat nurodyta, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 2124,63 svarų nesumokėtų vaiko išlaikymo išmokų. Tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje, ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo, tačiau teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė vertindamas, kad vien tik iš Vaikų išlaikymo tarnybos komandos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 39149578 negalima spręsti apie išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas paaiškino, jog J. K. išlaikymą jis mokėjo priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio, be to, yra apdraudęs abu vaikus, moka už juos draudimo įmokas.
19. Visgi, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus ir atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nevertindamas Vaikų išlaikymo komandos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodytų duomenų, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 2124,63 svarų (arba 2474,67 Eur) nesumokėto vaikų išlaikymo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė minėtame rašte nurodytų duomenų, kad yra skolingas ieškovei 2124,63 svarų nesumokėtų vaiko alimentų. Raštas yra išduotas kompetentingos valstybės institucijos (šaltinis: https://e-justice.europa.eu/47/LT/family_ maintenance?ENGLAND_AND_ WALES&member=1), patvirtintas apostile, t. y. užsienio institucijoms įrodančiu patvirtinimu, kad dokumentas yra tikras, oficialus. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie vaikams teiktą išlaikymą J. K. teismas nustatė, kad atsakovas tik 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. reguliariai kartą per savaitę (pirmadieniais) mokėjo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150 Jungtinės Karalystės svarų (toliau – ir svarai), vėliau išlaikymas buvo mokamos nereguliariai ir įvairaus dydžio, pvz. po atsakovo 2019 m. gruodžio 24 d. sumokėtų 150 svarų, kitas mokėjimas (675,86 svarų) atliktas tik 2019 m. vasario 28 d., vėliau tokio dydžio sumos buvo mokamos 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d., dar vėliau mokamas tik 116,45 svarų išlaikymas (2019 m. birželio 1 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. gruodžio 2 d.) 2020 m. birželio 1 d. atsakovas pervedė 899,50 svarų, 2020 m. liepos 1 d. - 588,06 svarų ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. - 743,78 svarų. Teigdamas, kad yra sumokėjęs visas Vaikų išlaikymo tarnybos paskaičiuotas vaikų išlaikymo išmokas, atsakovas teismui tokių įrodymų nepateikė, todėl negalima daryti išvados, kad jis tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nėra išlaikymo įsiskolinimo, nurodyto kompetentingos Jungtinės Karalystės Institucijos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti Jungtinėje Karalystėje išduotos Vaikų išlaikymo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodytais duomenimis, kad atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra 2124,63 svarų arba 2474,67 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Be kita ko, ta pati Institucija atsakovui rugpjūčio 13 d. rašte nurodė, kad, jeigu jis yra skolingas nesumokėtų išlaikymo įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki rašte nurodytos datos (2020 m. rugsėjo 27 d.), Institucija susisieks su juo atskirai, tačiau pabrėžė, kad taip yra, jis vis tiek yra atsakingas už šiuos įsiskolinimus ir jie turi būti sumokėti. Taigi ir šio rašto turinys nepaneigia atsakovo įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą fakto.
21. Sutiktina su atsakovu, kad Vaikų išlaikymo tarnybos nurodytoje pažymoje nenurodytas laikotarpis, už kurį paskaičiuotas atsakovo įsiskolinimas, visgi apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo pateiktų mokėjimų duomenų sprendžia, kad nurodytas išlaikymo įsiskolinimas susidarė ne anksčiau kaip 2019 m. sausio mėn. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus nuo 2019 m., kuomet atsakovas pradėjo nereguliariai mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams išmokas, o kai kuriais mėnesiais mokėjo tik po 116,45 svarus dviem vaikams. Kaip minėta, teigdamas, kad Institucija Jungtinėje Karalystėje informuodavo atsakovą, kokią sumą per savaitę ar mėnesį jis turi mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui, jis tokių įrodymų nepateikė.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismui sprendžiant, jog 2 474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo, teismas turėtų atsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes - atsakovui nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, kas reiškia, jog jis negalės dirbti sunkių darbų ilgomis darbo valandomis ir gauti atitinkamo dydžio atlyginimą.
23. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neatliko šalių turtinės padėties vertinimo, apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šį įrodymą pateikė ieškovė). Atsakovas pateikė duomenis apie savo gaunamą darbo užmokestį ir mokamą kreditą AB Swedbank. Daugiau įrodymų apie savo turtinę padėtį (nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą ar transporto priemones, lėšas banko sąskaitose, kaupiamojo draudimo sutartis ar gaunamas kitokias pajamas) atsakovas nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, įskaitant ir atsakovo pateiktą pažymą apie jo darbingumo lygį, vienareikšmiškai nepagrindžia, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 24 d., nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (vertėsi individualia pagal verslo liudijimą, nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. dirba (duomenys neskelbtini), šioje bendrovėje jo darbo užmokestis 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. buvo 1010 Eur. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi finansines galimybes sumokėti ieškovei 2124,63 svarų (arba 2474,67 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Kaip minėta, be turimų darbo santykių, atsakovas dar vertėsi ir individualia veikla pagal verslo liudijimą (net ir po to, kai jam buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, ir tuo pat metu, kai dirbo kitoje darbovietėje), taigi, jeigu jo netenkina gaunamos pajamos, jis gali pasiieškoti labiau apmokamo darbo arba dirbti papildomą darbą/verstis individualia veikla. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., šio įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui. Taigi, jeigu atsakovui jo turtinė padėtis neleistų jam ieškovei padengti 2124,63 svarų (arba 2474,67 Eur) išlaikymo įsiskolinimo, jis gali prašyti skolos mokėjimą išdėstyti dalimis (CPK 284 straipsnis) (apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tokio atsakovo prašymo nebuvo).
Dėl bylos baigties
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas spręsdamas dėl 2474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl ginčo įsiskolinimo priteisimo, priimti naują sprendimą ir šią ieškinio dalį patenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priimą naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
26. Ieškovė ieškiniu pareiškė du turtinius reikalavimus: 1) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 234,20 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, 2) dėl 8095,47 Eur (2474,67 + ir 5620,80 Eur) išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinėje instancijoje sprendimą iš dalies pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą, t. y. pirmasis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 85 proc. (200 Eur x 2 vaikai/234,20 Eur x 2 vaikai x 100 proc.), o antrasis 90 proc. (7274,67 Eur/8095,47 Eur x 100 proc.), taigi, bendrai patenkino 87,5 proc. ieškinio reikalavimų.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 68 Eur dokumentų vertimų išlaidos ir 2134 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2202 Eur. Pažymėtina, kad nei viena iš šalių neginčijo šių teismo nustatytų aplinkybių. Taigi, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (87,5 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 1926,75 Eur (2134 Eur x 87,5 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
28. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to nespręstinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo.
29. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tenkinus apeliacinį skundą, valstybei mokėtinas 56 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo vedama elektronine forma, abi šalis byloje atstovavo advokatai/advokato padėjėjai, todėl valstybė nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2474,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Priimti naują sprendimą. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2474,67 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1926,75 Eur (vieną tūkstantį devyni šimtus dvidešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant priteistą sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.