- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- 1-508-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52069-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- G. L.
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2008 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. 2013 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3. 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, išieškant konfiskuotino turto – transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1604,00 Eur;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. L. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 15.50 val. keliu Kaunas – Prienai – Alytus, J. Basanavičiaus gatve iki Revuonos gatvės (duomenys neskelbtini), Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
2. Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (1 t., b. l. 176, 178), kad 2019 m. gruodžio 8 d., po pietų, vakarėjant važiavo iš savo sodybos nuo Pakumprio kaimo į Prienų miestą, keliu Kaunas – Prienai – Alytus. Buvo blaivus. Jokių vaistų nevartoja, yra sveikas. Bevažiuojant sustojo Revuonos gatvėje, Prienų mieste prie daugiabučio ir būnant automobilyje vartojo alkoholį – „Starka“ – 0,33 l ir alkoholinio sidro 0,7 l. Alkoholį suvartojo per kelias minutes. Įvykio metu gyveno tame daugiabutyje – nuomojosi butą. Kiek laiko buvo automobilyje ir vartojo alkoholį nematė, tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo iki 5 minučių ir tuomet būnant automobilyje ir begeriant priėjo pareigūnai, pabeldė į langą ir liepė pūsti į alkotesterį. Įpūtė maždaug 2 – 2,5 promiles į alkotesterį. Mano, kad galėjo nustatyti tokį girtumo laipsnį pagal jo išgerto alkoholio kiekį. Nuo Pakumprio kaimo iki Prienų atstumas yra maždaug 7 – 10 kilometrų. Visą atstumą važiuojant kliūčių nebuvo, automobilis važiuojant keliu „mėtėsi“, kadangi buvo sugedus automobilio važiavimo funkcija – „komfortas“, todėl važiuojant per duobes automobilis labai supasi. Toks jo vairavimas galėjo sukelti avarines situacijas. Važiuojant su automobiliu yra įprotis laikytis vidurio kelio, net ir dvipusio eismo kelyje, ne tik miškingoje vietovėje. Automobilyje buvo nugertų, tuščių ir pilnų alkoholio butelių. Iki atvykstant pareigūnams jis nebuvo išlipęs iš automobilio, nieko išmetęs iš jo nebuvo. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Turėjo anksčiau vairuotojo pažymėjimą, bet prarado po avarijos, nes vairavo neblaivus. Vairuotojo pažymėjimas teismo sprendimu atimtas iš jo prieš mėnesį laiko. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Automobilis, kuris šiuo metu yra sudegintas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, priklauso lizingo įmonei, nes nėra sumokėjęs visos sumos už automobilį. Vaizdo medžiagoje nesimato kaip jis vartoja alkoholį. Apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu – nepažįsta, todėl mano, kad jie nėra suinteresuoti jį apkalbėti.
3. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
3.1. Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė (1 t., b. l. 176, 177), kad įvykio dieną važiavo link Kapčiamiesčio miesto, kelyje ties buvusia kavine „Kubilas“ pastebėjo vingiuojantį ir besiblaškantį automobilį kelyje, iškart pranešė pareigūnams. Sekė vingiuojantį automobilį iki Prienų miesto, kiemo, kuriame sustojo automobilis. Ten sulaukė pareigūnų, kurie atvykę patikrino vairuotoją, kuris sėdėjo automobilyje. Kol atvyko pareigūnai niekas iš tos mašinos nebuvo išlipęs ar įlipęs, tas asmuo, kuris buvo pareigūnų patikrintas, tas ir vairavo. Automobilis važiuodamas kelyje ne kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo pusę, nuvažiavęs nuo kelio, buvo netolygus važiavimas, tai greitėjo, tai lėtėjo. Važiavo ant kelkraščio. Tikrai negalėjo duobės kliudyti važiuoti tinkamai, jokių kliūčių kelyje nebuvo, nes jis važiavo paskui. Jo vairavimo stažas nuo 1997 metų, todėl nemano, kad užstačius mašinos programą galima taip važiuoti kelyje, kad automobilis blaškytųsi po visą kelią. Jo manymu taip vairuoja neblaivūs, todėl ir pranešė pareigūnams, kad galimai vairuoja neblaivus asmuo. Sustojus automobiliui pareigūnai atvyko per kelias minutes. Nematė kas vyko automobilyje, kadangi jo langai buvo nešvarūs ir nieko nesimatė;
3.2. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. gruodžio 8 d. patruliuojant su Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. B. gavo pranešimą, kad keliu Kaunas – Prienai – Alytus automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Kauno važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Budėtojas nurodė, kad pranešėjas važiuoja paskui. Alytaus AVPK OVS specialistas informavo, kad automobilis pasuko iš kelio Kaunas – Prienai – Alytus į Prienus. Pranešėjas važiavo jam iš paskos. Alytaus AVPK OVS specialistas radijo ryšiu informavo, kad automobilis sustojo Revuonos gatvėje ir pranešėjas stebi sustojusį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 15 val. 53 min. atvykus į nurodytą vietą – Revuonos g. 44, Prienuose, pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtomis šviesomis, tačiau automobilio variklis jau buvo išjungtas. Prieš „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų atstumu stovėjo vyras, kuris informavo apie galimai neblaivų „Audi Q7“ vairuotoją. Jis iš karto priėjo prie „Audi Q7“ vairuotojo durelių ir pabeldęs į automobilio vairuotojo durelių langą, paprašė jas atidaryti. Duris atidarė automobilio vairuotojas G. L.. Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas G. L., kitų asmenų nebuvo. Automobilio salone jautė stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas G. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas vairuotojas V. L. pripažino, kad yra gėręs alkoholio, bet jis neigė neblaivus vairavęs automobilį. Vairuotojas nurodė, kad sugrįžęs į savo namo kiemą, jis keletą valandų sėdėjo savo automobilyje, kuriame ir gėrė alkoholį. Palietus ranka automobilio variklio dangtį, jis buvo šiltas. Patrulis D. B. nuėjo prie netoliese stovinčio pranešėjo ir bendravo su juo. Patikrinus „Audi Q7“ vairuotoją G. L. alkoholio kiekio matuokliu 15 val. 58 min. nustatė 2,33 promilių girtumą, o pakartotinio patikrinimo metu – 16 val. 16 min. nustatė 2,48 promilių girtumą (1 t., b. l. 71 – 72). Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad palietus variklio dangtį jis buvo šiltas, kas reiškia, kad nesenai dirbęs, o tam, kad automobilio variklis atvėstų žiemos metu reikia nedaug laiko (1 t., b. l. 177);
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 3), kad tarnybos metu buvo pristatytas kaltinamasis į policijos komisariatą, ji apklausė kaltinamąjį, atliko vietos įvykio apžiūrą iš nuotraukų, bylos medžiagos, neprisimena ar buvo nuvykus apžiūrėti įvykio vietą. Automobilio apžiūros neprisimena. Iš pateiktų pareigūnų fotonuotraukų ji padarė aprašus. Prisimena, kad buvo sulaikytas kaltinamasis, buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir atvykę į policijos komisariatą liudytojai su filmuota medžiaga. Kaip buvo atlikta vietos apžiūra neprisimena. Apžiūros metu dirba dviese, bet aprašus daro ji viena;
3.4. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 4), kad atvykus į aikštelę, kurioje buvo sustojęs kaltinamasis, jo kolega nuėjo prie kaltinamojo automobilio, o jis prie liudytojų automobilio, kurie patvirtino, kad iškvietė pareigūnus. Liudytojai pranešė, kad „Audi Q7“ įtartinai manevruoja kelyje, atvykęs į stovėjimo aikštelę vairuotojas iš automobilio neišlipo, bei į automobilį nieks neįlipo. Patikrino alkotesteriu vairuotojo girtumą. Paklausus vairuotojas teigė, kad niekur nevažiavo su automobiliu. Kas atliko įvykio vietos apžiūrą neprisimena. Tyrėjai į įvykio vietą atvažiavo vėliau. Buvo išoriniai automobilio apgadinimai, įbrėžimai, o automobilio viduje netvarka. Ar buvo butelių automobilio viduje jis neprisimena. Tarnybos metu dažnai tenka sustabdyti neblaivius vairuotojus. Iš darbinės patirties žino, kad tokį didelį alkoholio kiekį galima įpūsti praėjus geram pusvalandžiui. Po gauto pranešimo į aikštelę, kurioje stovėjo automobilis, su kolega atvyko greitai, maždaug po 3 minučių;
3.5. Iš tarnybinio pranešimo dėl iškvietimo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 8 d. 15.49 val., policijos pareigūnams patruliuojant, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS specialistas radijo ryšio pagalba informavo, kad keliu Kaunas-Prienai-Alytus automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuriam iš paskos važiuoja pranešėjas. Nustatyta, kad automobilį vairavo G. L., kuriam 15.58 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 16.16 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 7);
3.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Prienų r. sav., Prienai, Revuonos g., prie namo (duomenys neskelbtini). Aikštelėje priekiu į daugiabučio pusę stovi automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinėje dalyje keleivio pusėje ant sėdynės padėti trys plastikiniai litro talpos pilni sidro buteliai, galinėje dalyje- įvairūs menkaverčiai daiktai. Įvykio vietoje ir automobilyje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 9 – 16);
3.7. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. L. 2019 m. gruodžio 8 d. 15 val. 58 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,33 promilės, o antrojo patikrinimo metu 16 val. 16 min. nustatyta 2,48 promilės (1 t., b. l. 17);
3.8. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, jog M. Ž. pateikė kompaktinį diską, kuriame yra 2019 m. gruodžio 8 d. vaizdo ir garso įrašas, peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, pažymint, kad filmuojamas automobilis važiuoja keliu su asfaltine danga, išvažiuoja į priešingą eismo pusę, į kelkraštį, važiuoja viduriu kelio per dvi eismo juostas (1 t., b. l. 24, 28, 177);
3.9. Vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad filmuojama iš automobilio salono. Priekyje važiuojantis visureigis „Audi Q7“ išvažiuoja į dešinėje pusėje esantį kelkraštį, po to staiga išvažiuoja ir keletą kartų pervažiuoja skiriamąją horizontalią kelio juostą, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, automobilis važinėja nuo kairės eismo juostos pusės iki dešinio kelkraščio, važiuoja prieš eismą, vairuoja pavojingai. Taip pat girdisi vyro ir moters žodžiai, kad automobilis važiuoja prieš eismą, nepataiko į kelią, visai nepavažiuoja, suka į Prienus, smarkiai lekia, nepataiko į kelią (1 t., b. l. 25 – 28);
3.10. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra G. L. (1 t., b. l. 32);
3.11. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad G. L. ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 14 d. sudarė atgalinio lizingo – išperkamosios nuomos sutartį Nr. 846, pagal kurią G. L. perleido nuosavybės teises į automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, kurių tinkamai nemokant 2019 m. rugsėjo 4 d. lizingo sutartis buvo nutraukta (1 t., b. l. 35 – 46);
3.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta (1 t., b. l. 47), kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 8710,00 Eur (su PVM).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nors kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl inkriminuotos veikos neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta neginčytinų įrodymų nuoseklia visuma: rašytiniais duomenimis (tarnybiniu pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolu, vaizdo ir garso įrašo CD ir kt.) bei teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojų D. B., V. V., A. P., M. Ž. parodymais. Manyti, kad visi liudytojai apšneka kaltinamąjį, yra suinteresuoti, norėtų kaip nors jam pakenkti, nėra jokio pagrindo, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog apklaustų liudytojų nepažįsta, todėl mano, kad jie nėra suinteresuoti jį apkalbėti. Kita vertus, liudytojai teisme parodymus davė būdami prisiekę, jų parodymai nėra prieštaringi tarpusavyje, priešingai, jie yra atitinkantys ir papildantys vieni kitus, logiški, nuoseklūs, sutampantys su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atitinkantys bylos medžiagą.
6. Kaltinamasis G. L. iškėlė gynybos versiją, jog jis vartojo alkoholį savo automobilyje, tačiau juo nevažiavo būdamas neblaivus, o tik sėdėjo automobilyje ir gėrė. Teismas pažymi, kad tokie kaltinamojo parodymai yra laikytini jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymai yra paneigti baudžiamosios bylos medžiagos visuma. Pažymėtina, kad liudytojai D. B. ir A. P., būdami policijos pareigūnai, tik gavę pranešimą apie galimai girtą vairuotoją per keletą minučių nuvyko į įvykio vietą ir rado automobilyje sėdinį neblaivų G. L., automobilio variklis buvo karštas, juo buvo nesenai važiuota, automobilio šviesos įjungtos. Kaltinamasis teismo posėdžio metu neneigė šios aplinkybės, pripažino, kad jis vairavo automobilį, tačiau iškėlė gynybos versiją, kad tik sustojęs su automobiliu jame sėdėdamas gėrė alkoholį ir tai truko ne daugiau kaip 5 minutes iki policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Aplinkybę, kad kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas, kuris praėjus tam tikram laikui tik padidėjo, patvirtina ne tik pačio kaltinamojo pripažinimas, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, bet tai patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas. Taigi, byloje nėra ginčo, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį, kad jo neblaivumas buvo patikrintas praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms nuo sustojimo ir kad kaltinamasis buvo neblaivus, kuomet 15 val. 58 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,33 promilės, o antrojo patikrinimo metu 16 val. 16 min. nustatyta 2,48 promilės.
7. Kaip nurodė liudytojas A. P. automobilyje buvo stiprus alkoholio kvapas, nors kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tuščių butelių nebuvo rasta, buvo rasti trys pilni sidro buteliai, juolab kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad nieko iš automobilio nebuvo išmetęs. Šios aplinkybės ir šio nuosprendžio 6 punkte nustatytos aplinkybės, jas įvertinus kartu su teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu, iš kurio nustatytas pavojingas kaltinamojo vairavimas, ne kartą pažeidžiant kelių eismo taisykles, paneigia kaltinamojo iškeltą gynybos versiją, kad jis vairavo blaivus ir tik sustojęs išgėrė 0,33 l Starkos ir vieną butelį alkoholinio sidro. Atmestina kaip gynybos versija kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad toks vairavimas, kurį pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaip pavojingą, buvo dėl sugedusios automobilio komforto funkcijos, kuri kaip nurodė kaltinamasis įtakoja tai, kad kelyje pasitaikančios duobelės automobilį tokiu atveju supa. Visų pirma, kaip matyti iš vaizdo įrašo kelias, kuriuo važiavo kaltinamasis, yra sutvarkytas, išasfaltuotas, geros būklės. Be to, tai kad kelyje nebuvo jokių duobių ar kitų kliūčių, kurias reiktų apvažinėti, patvirtino liudytojas M. Ž., kuris važiavo paskui kaltinamąjį, užfiksavo vaizdo įrašu kaltinamojo vairavimą, teisme parodė, kad kaltinamojo automobilis buvo ne kartą išvažiavęs į priešpriešinę eismo pusę, nuvažiavęs nuo kelio, buvo netolygus važiavimas, tai greitėjo, tai lėtėjo, važiavo ant kelkraščio, jis nemano, kad užstačius mašinos programą galima taip važiuoti kelyje, kad automobilis blaškytųsi po visą kelią. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad buvo sugedusi automobilio tam tikra važiavimo funkcija, būtent dėl kurios automobilis taip manevravo kelyje, tuo pačiu pripažįstant, kad toks vairavimas galėjo sukelti avarines situacijas, tačiau kaltinamajam sąmoningai toliau tęsiant tokį vairavimą iki jis pasiekė savo kelionės tikslą – atvyko prie daugiabučio, kuriame tuo metu gyveno, laikytini nelogiškais, neracionaliais, juolab vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, didesnio pavojaus valdytojas G. L. elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai vairuodamas pasak jo techniškai netvarkingą automobilį, tokiu būdu pažeisdamas ne tik kelių eismo taisykles, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad toks kaltinamojo vairavimas būtų įtakotas staiga pablogėjusios sveikatos būklės paneigė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad jokių sveikatos problemų neturi, jokių vaistų nevartoja.
8. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas (pavyzdžiui, kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos) arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme. Tokiais atvejais apsvaigimas būtų konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad minėtas nusikalstamos veikos požymis baudžiamajame įstatyme nurodytas kaip būtinas, todėl turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Galimos situacijos, kai iš kitų įrodymų tikslaus alkoholio kiekio nustatyti nebus įmanoma (pavyzdžiui, asmuo vengia patikrinimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Taigi, pagal teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas ar specialių techninių priemonių (alkotesterio) nepanaudojimas nėra kliūtis asmens apsvaigimo eismo įvykio metu faktui nustatyti. Asmens apsvaigimas gali būti nustatytas ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tame tarpe liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar iš karto po jo, parodymais. Reikia pripažinti, kad kai kaltininko apsvaigimas nustatomas neatlikus specialiųjų tyrimų ar nenaudojant tam skirtų techninių priemonių, iš tiesų tokiu atveju neįmanoma nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnyje nediferencijuojama priklausomai nuo kaltininko apsvaigimo laipsnio, teismų praktikoje nereikalaujama, kad aptariamu atveju būtų nustatyta tiksli alkoholio koncentracija kaltininko organizme. Priešingu atveju, asmens apsvaigimą siejant tik su specialiais tyrimais, būtų sudaromos prielaidos vairuotojams, kurie pasišalino iš eismo įvykio vietos ar kuriems medicininė apžiūra neatlikta dėl kitokių priežasčių, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (Kauno apygardos teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-432-579/2019). Nagrinėjamos bylos atveju alkotesterio pagalba kaltinamajam G. L. buvo nustatytas 2,33 promilės neblaivumas praėjus tik kelioms minutėms po transporto priemonės sustojimo. Iš pastarosios aplinkybės, vertinant ją kartu su liudytojų parodymais, vaizdo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga, yra akivaizdu, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.
9. Įvertinus visus ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas konstatuoja, kad būtent G. L. padarė inkriminuotą jam veiką, o būtent 2019 m. gruodžio 8 d. apie 15.50 val. keliu Kaunas – Prienai – Alytus, J. Basanavičiaus gatve iki Revuonos gatvės (duomenys neskelbtini), Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
11. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrindo inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė recidyvistas, nėra, nes nors jis ir teisiamas ketvirtą kartą, teistumas pagal 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neišnykęs ir nepanaikintas, tačiau kaltinamasis nagrinėjamu atveju teisiamas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė dar nebūdamas teistas už identišką tyčinį nusikaltimą, o ankstesni du teistumai išnykę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
12. Teismas, skirdamas kaltinamajam G. L. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas tris kartus, yra teistas už identišką nusikalstamą veiką 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 84 – 109); anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau skirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 110 – 114), nedirba (1 t., b. l. 116 – 117), duomenų, kad būtų Užimtumo tarnyboje registruotas nėra, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 118, 120). Vertinant kaltinamojo G. L. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau teistas viso tris kartus, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, neatlikęs 2020 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, kurios sumokėjimui tenkinant G. L. prašymą nustatytas ilgesnis laikotarpis – 12 mėnesių. Be to, kaltinamasis yra anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Visos šios aplinkybės rodo kaltinamojo G. L. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab kaltinamasis nedirba, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, areštas yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Be to, vien šių aplinkybių galimas buvimas, ko nenustatyta nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo G. L. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei sunkinančių nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. L. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudos bausme, jas visiškai sudedant.
13. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Vienok, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri šiuo atveju palengvino nuteistojo teisinę padėtį, nes numato, kad pirmą kartą nuteistam asmeniui arešto bausme, jos vykdymas gali būti atidėtas, jei yra nustatytos šiame įstatyme numatytos sąlygos. Taigi, nuo nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo įstatymo leidėjo valia dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pasikeitė. Tačiau šiuo atveju taikytina palankiausia nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., kuri leidžia asmenims, nuteistiems pirmą kartą arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ko nenumatė nusikaltimų padarymo metu galiojusi minėto straipsnio redakcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).
14. Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, yra antrą kartą teisiamas už analogišką veiką, juolab praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog G. L. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas jokių socialinių ryšių (nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų), savo padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir teismu, siekė išvengti jam kylančios baudžiamosios atsakomybės. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą G. L. atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą G. L. skirtina arešto bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Į bausmės laiką G. L. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 16.20 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 12.15 val. (BK 65 – 66 straipsniai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
16. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
17. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso 3 kartus, 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už nuolat vairuojamas transporto priemones, tokios teisės neturint. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, todėl jis laikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, juolab neturinčio specialiosios teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,33 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, G. L. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti G. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius G. L., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, į tai, kad jis teisiamas, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, jam inkriminuotos veikos nepripažino ir jos kritiškai nevertino, nors pripažino, kad toks jo vairavimas galėjo sukelti avarines situacijas, kas rodo susiformavusį kaltinamojo neigiamą antiįstatyminį požiūrį, antimoralines nuostatas, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės
18. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
19. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB „Polenera“), kuri su G. L. buvo sudariusi išperkamosios nuomos sutartį, kuri 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta, kadangi G. L. tinkamai nevykdė įsipareigojimų, nemokėjo lizingo įmokų, likusi nepadengta paskolos suma su palūkanomis 3819,45 Eur (1 t., b. l. 35 – 46). Kadangi minėtos bendrovės veikla yra teikti paskolas, įkeičiant kliento transporto priemonę, teikiant autolizingo paslaugas, kas ir nagrinėjamu atveju buvo padaryta su kaltinamojo automobiliu, minėta bendrovė negali būti atsakinga už visų klientų veiksmus. Kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam, kaip lizingo bendrovei, apie nusikalstamos veikos padarymą nebuvo žinoma, šios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu automobilis bevertis, nes sudegintas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikšmės sprendžiant ar konfiskuoti visą ar dalį automobilio vertės nesudaro, kadangi, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 8710 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, teisiamas antrą kartą už tapatų nusikaltimą, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.
20. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
21. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos procesinės prievartos priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 144 – 149).
22. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti G. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme jas visiškai sudedant ir G. L. paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 16.20 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 12.15 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 8710,00 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų).
G. L. paskirtas procesines prievartos priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. L., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme, kai suėmimas nevykdomas, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. (jei nuteistasis pilnametis vyras), arba į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (jei nuteistas nepilnametis), arba į Panevėžio pataisos namus, jei areštas paskirtas nepilnametėms ir pilnametėms moterims. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.