- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- A15.-2174-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01744-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. J.
- Nukentėjusysis
- J. M., V. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2020 m. gegužės 9 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsitrenkė į stovinčius automobilius „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Opel Signum“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juos apgadino. Taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su M. J. yra pažįstami iš anksčiau. Tą naktį atvažiavo pabūti pas M. J. į vakarėlį, kur jie gėrė, regis (duomenys neskelbtini). Tame bute nieko nepažinojo, tik M. J.. Atvažiavus nieko neveikė, jie gėrė ir jam (t. y. E. S.) pritrūko cigarečių, todėl paprašė M. J., kad duotų automobilio raktus. Nepamena, kurią valandą tai buvo, nekreipė dėmesio. Davus raktus išėjo važiuoti iki artimiausios degalinės, atrodo, ten buvo „Orlen“ degalinė prie „Bigo“. Važiavo iki „Bigo“, nes gal norėjo pasivažinėti. Žiūrėjo per telefono navigaciją ir gavosi, kad sumėtė mašiną. Tuo metu buvo blaivas. Pabėgo iš įvykio vietos, nes išsigando, 3 mašinas apgadino, supanikavo ir išvažiavo. Nepamena tiksliai, kurioje vietoje tos mašinos stovėjo, nežiūrėjo, kokia gatvė. Buvo viena mintis greičiau dingti iš ten. Grįžęs pasakė visiems, kad sudaužė mašiną. Jie atėjo apžiūrėti ir kaip tik atvažiavo policija. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, M. J. neklausė, ar turi teises, jis prigėręs buvo. Jis nieko neklausė, tiesiog davė raktus ir viskas. Laikėsi teises, bet neišsilaikė, šiuo metu neturi teisių. Šią situaciją vertina blogai, gailisi dėl to, ką padarė.
Suinteresuotas asmuo M. J. apklausiamas teisme parodė, kad automobilis priklauso jam, nusipirko kažkada, kad perparduotų. Tą vakarą buvo mieste, susipažinęs su merginomis nuvažiavo su jomis į vakarėlį (duomenys neskelbtini), „baliavojo“. Prieš tai E. S. gal jį žinojo, bet susipažino tame vakarėlyje. Atsikėlęs sužinojo, kad jo (t. y. M. J.) mašina sudaužyta, išėjo į lauką ir kaip tik buvo atvykusi policija. Jį pažadino, kad policija vaikšto prie mašinos. Policija jo (t. y. M. J.) nerado mašinoje, tame automobilyje jis nesėdėjo. Atvykę pareigūnai rado jį prie mašinos. Pareigūnai sakė, kad tai jis (t. y. M. J.) vairavo, nors net nevairavo ir net ne prie vairuotojo durų buvo. Tiksliai nelabai gali papasakoti, nes miegojo ir kai atsikėlė buvo dar išgėręs. Kai supranta, E. S. sudaužė tą mašiną. Tiksliai nepamena, ar E. S. prašė raktelių, bet, regis, prašė. Su juo kartu nevažiavo. Pasak suinteresuoto asmens, tikrai klausė E. S., ar jis turi teises, domėjosi tikrai.
Nukentėjusysis J. M. apklausiamas teisme parodė, kad ryte, šeštadienį, gegužės 9 d. pamatė, kad jo mašinos „Opel Signun“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės skardos sudaužytos. V. B. mašina stovėjusi už jo automobilio taip pat buvo sudaužyta. Draudimas paskaičiavo ir išmokėjo 920 Eur. Iš draudimo gavo tik žinutes, kad pagal žalos numerį paskaičiuota atitinkama žala ir dar vieną žinutę, kad žalą išmokėjo.
Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teisme parodė, kad jam žinoma tiek, kad šeštadienį, gegužės 9 d., apie 11.00 val. atėjęs važiuoti į miestą rado sugadintą mašiną „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo smūgis į variklio skyrių, variklis pasislinkęs, dešinysis ratas sulaužytas. Draudimas apskaičiavo ir išmokėjo 1 181 Eur.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2020 m. birželio 26 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-52103-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, E. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys. Taip pat išreikštas jo paties sutikimas su pažeidimas ir gailėjimasis (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Patrulių rinktinės 1-ios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. U. 2020 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 9 d., patruliuodamas kartu su vyriaus. patruliu V. M. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)1, juodos spalvos automobilis trenkėsi į kitą automobilį ir pasišalino. Dirbant pagal požymius kartu su V1715, išgirdo, kad V1715 rado minėtą apgadintą „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant V1715 į pagalbą radijo ryšiu išgirdo, kad du automobilyje sėdėję asmenys pasišalino į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, į kurį butą – neaišku. Atvykus į įvykio vietą perėmė iškvietimą iš V1715, paaiškėjo, kad automobilyje liko sėdėti M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pas M. J. buvo rastas „BMW“ raktas, automobilis priklauso jam. M. J. nustatytas 0,69 promilės girtumas (b. l. 2).
Iš 2020 m. gegužės 9 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), eismo įvykio situacija, automobilių, kurių valstybiniai numeriai: Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, užfiksuoti apgadinimai. Taip pat nurodoma, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 3).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ir užpakalinis dešinės pusės sparnai, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės ir dešinės pusės žibintai, radiatoriaus grotelės. Automobilio „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio I. Ž., apgadinti – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio V. B., apgadinti – priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės ir kairės pusės žibintai, priekinis valstybinio numerio ženklas ir jo laikiklis. Automobilio „Opel Signum“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio J. M., apgadinti – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 4).
2020 m. gegužės 9 d. I. Ž. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 8 d. grįžusi pastatė savo automobilį „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 9 d. 10.00 val. atėjusi pamatė, kad yra įdaužta automobilio dešinės pusės priekinė dalis ir nuleista padanga. Kas galėjo įdaužti automobilį, nematė ir nežino (b. l. 5).
2020 m. gegužės 9 d. M. J. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 9 d. linksminosi centre su drauge, kur susipažino su porą merginų ir vaikinu. Nauji pažįstami pasiūlė nuvažiuoti pas juos ir su drauge sutiko. Ten išgėrinėjo, neatsimena vardo, bet kažkoks vaikinas su kuriuo susipažino centre, paprašė duoti mašiną, kad nuvažiuotų nusipirkti cigarečių. Davė automobilį, o kai grįžo, pasakė, kad sudaužė jo mašiną. Išėjus apžiūrėti jį (t. y. M. J.) sulaikė policija. Bandys išsiaiškinti, kas vairavo automobilį ir jei pavyks, praneš policijai (b. l. 6).
2020 m. gegužės 11 d. J. M. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 8 d. apie 16.00 val. jam priklausantį automobilį „Opel Signum“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priparkavo (duomenys neskelbtini) prie bordiūro. 2020 m. gegužės 9 d. apie 9.00 val. priėjęs prie automobilio pamatė, kad sudaužytas automobilio galo kairysis šonas. Sudaužytas: žibintas, sparnas, kėbulo dalis virš sparno, galinė kėbulo dalis, posparnis (b. l. 8).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra D. U. (D. U.), gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. balandžio 28 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą ir nuo minėtos datos naujas savininkas yra M. J. (b. l. 9).
Iš remonto sąmatos matyti, kad automobilio „Opel Signum“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina 1 559,62 Eur (b. l. 10-11).
2020 m. gegužės 12 d. V. B. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) atėjęs prie jam priklausančio automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rado apgadintą priekį iki pat durelių, sudaužytą vieną ratlankį, taip pat pasislinkęs variklis ir priekinės pertvaros (b. l. 12).
Iš elektroninio laiško matyti, kad automobilį „BMW“ vairavo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).
2020 m. birželio 26 d. E. S. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 9 d. pasiskolino iš M. J. jo mašiną, kad nuvažiuotų naktį į degalinę cigarečių. Buvo blaivas, bet kadangi važiavo dideliu greičiu, nesuvaldė mašinos ir trenkėsi į šaligatvyje esančias mašinas. Supanikavęs pabėgo iš eismo įvykio, raktus atidavė mašinos savininkui ir pats išvažiavo namo taksi (b. l. 17).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 3.41 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tarp 11 ir 13 namų juodos spalvos automobilis trenkėsi į stovintį „Volvo“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobiliui stipriai daužtas priekis ir iš jo bėga tepalai. Pranešėjas tai matė per langą (b. l. 42-44).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistės pateiktų duomenų matyti, kad E. S. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (b. l. 45-47).
Iš 2020 m. liepos 1 d. pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad V. B. apskaičiuota žalos suma yra 1 181 Eur (b. l. 65).
Dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tuo tarpu pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S., kaip automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad pasiskolinęs automobilio raktus iš M. J. važiavo iki artimiausios degalinės, atrodo, „Orlen“ degalinė prie „Bigo“. Žiūrėjo per telefono navigaciją ir gavosi, kad sumėtė mašiną, 3 mašinas apgadino. Nepamena tiksliai, kurioje vietoje tos mašinos stovėjo, nežiūrėjo, kokia gatvė. Tokią poziciją E. S. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Štai iš 2020 m. birželio 26 d. jo paaiškinimo, kuriame nurodoma, matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d. pasiskolino iš M. J. jo mašiną, kad nuvažiuotų naktį į degalinę cigarečių. Buvo blaivas, bet kadangi važiavo dideliu greičiu, nesuvaldė mašinos ir trenkėsi į šaligatvyje esančias mašinas (b. l. 17). Tokie E. S. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Štai iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad jau 2020 m. gegužės 9 d. apie 3.41 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), juodos spalvos automobilis trenkėsi į stovintį „Volvo“, automobiliui stipriai daužtas priekis ir iš jo bėga tepalai. Pranešėjas tai matė per langą (b. l. 42-44). Minėtą aplinkybę detalizuoja vyriausiojo patrulio E. U. tarnybiniame pranešime pateikti duomenys, jog dirbant pagal požymius kartu su V1715, išgirdo, kad V1715 rado minėtą apgadintą „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Apklausiami teismo posėdžio metu nukentėjusieji J. M. ir V. B. parodė, kad gegužės 9 d. rytą rado apgadintus savo automobilius, tokios aplinkybės užfiksuotos ir jų bei nukentėjusios I. Ž. paaiškinimuose (b. l. 5, 8, 12). Tuo tarpu iš byloje esančių asmens anketinių duomenų išrašo matyti, jog tarp išduotų asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, taigi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 45-47). Sugretinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis kartu su papildomuose duomenyse nurodytais automobilio apgadinimais (b. l. 4) bei su pirmiau nurodytų nukentėjusiųjų, E. S. parodymais, rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad E. S. 2020 m. gegužės 9 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsitrenkė į stovinčius automobilius „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Opel Signum“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juos apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios taisyklės turinį sudarančiame KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltė, padarius ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta. Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. ir pripažinęs pažeidimą parodė, kad pabėgo iš įvykio vietos, nes išsigando, 3 mašinas apgadino, supanikavo ir išvažiavo. Nepamena tiksliai, kurioje vietoje tos mašinos stovėjo, nežiūrėjo, kokia gatvė. Buvo viena mintis greičiau dingti iš ten. Tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, E. S. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 17). Be to, policijos pareigūno E. U. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vykstant V1715 į pagalbą radijo ryšiu išgirdo, kad du automobilyje „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sėdėję asmenys pasišalino į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę (b. l. 2). Antai ir iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo, matė, kaip juodos spalvos automobilis atsitrenkęs į stovintį „Volvo“ pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 42-44).
Sprendžiant dėl E. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į gatvėje stovėjusius automobilius, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Paties E. S. teigimu, pabėgo iš įvykio vietos, nes išsigando. Buvo viena mintis greičiau dingti iš ten. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad E. S. veiksmais dėl automobilių apgadinimo padaryta žala siekia 1 559,62 Eur (b. l. 10-11) bei iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jiems buvo išmokėta 920 Eur ir 1 181 Eur, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog E. S., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltę padarius ir šį administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog E. S. vairuotas automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 4).
Dėl E. S. skirtinų nuobaudų
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
Skirdamas administracines nuobaudas E. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jis padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino gatvėje stovėjusius automobilius bei vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes nusižengimai padaryti miesto gatvėje), į administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. asmenybę – jauno amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka, iš esmės keletas padarytų nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, be to, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 18-33). Teismas nenustato E. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą ir parodė, kad gailisi, vis tik matyti, kad E. S. gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pirmiau paminėti faktai leidžia spręsti, jog E. S. antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios neigiama linkme, jis yra linkęs elgtis ne pagal visuomeninėje nusistovėjusias taisykles, nepaisyti įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. S. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs nuobaudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti E. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju E. S. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad E. S. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudų dydį lygų vidurkiams, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad tokių nuobaudų dydžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti E. S. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Dėl skirtinų administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, E. S. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino kitiems asmenims priklausančius automobilius. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Be kita ko, ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017, Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Nagrinėjamu atveju iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra M. J. (b. l. 9). ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administracinio nusižengimo padarymui. Nors apklausiamas teismo posėdžio metu M. J. paaiškino, kad automobilis priklauso jam. Dėl neblaivumo tiksliai nepamena, ar E. S. prašė raktelių, bet, regis, prašė. Su juo kartu nevažiavo. Pasak suinteresuoto asmens, tikrai klausė E. S., ar jis turi teises, domėjosi tikrai. Tokius parodymus teismas vertina kaip suinteresuoto asmens gynybinę poziciją, kadangi ją paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S., kuris parodė, kad M. J. neklausė, ar turi teises, jis prigėręs buvo. Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio savininkas M. J. žinodamas, kad E. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, davė jam savo automobilį, t. y. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Šiuo atveju pastebėtina, kad transporto priemonės perdavimas asmeniu, kuris neturi teisės vairuoti iš esmės suponuoja ir išvadą, kad toks asmuo vairuodamas transporto priemonę kels grėsmę eismo saugumui, sau, kitiems asmenims ir jų turtui. Šiuo atveju, įvertinus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, teismas sprendžia, kad paskyrus E. S. nuobaudą – net ir ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę, o priešingai gins viešąjį interesą užtikrinti saugumą kelyje.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju yra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664 straipsniais,
nutaria:
E. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimt penkių eurų (75 Eur) dydžio baudą.
E. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturių šimtų trisdešimt eurų (430 Eur) dydžio baudą.
E. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (2 300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmim vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), priklausančio M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (2 300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos ir su transporto priemonės – automobilio ,,BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), priklausančio M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117881720.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.