Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, 217 Eur žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų (2250 Eur advokato išlaidų, 500 Eur ekspertizės išlaidų) priteisimo, trečiasis asmuo byloje – G. K.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

-atidalinti atsakovui M. S. priklausančias (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant šias dalis ieškovo R. S. nuosavybėn, ir už tai iš ieškovo R. S. priteisti 68125 Eur kompensaciją atsakovo M. S. naudai, kompensaciją išmokant tą pačią dieną, kada atsakovas M. S. išsikeldins (bus iškeldintas) iš buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-iškeldinti atsakovą M. S. a.k. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

- ieškovo naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas-217 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur teismo ekspertizės atlikimo išlaidų, 2250 Eur advokato atstovavimo išlaidų, viso 2967 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l.54, dok-152927; b.l. 54-55 dok-152927).

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Nagrinėjamoje byloje vertintina, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, todėl ieškovui kompensacijos už jam tenkančią buto dalį sumokėti negali.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas patikslino buto kompensacijos dydį, atsižvelgiant į padarytos ekspertizės išvadas, t. y. sutiko išmokėti atsakovui 68125 Eur kompensacijos, kompensaciją išmokant tą pačią dieną, kada atsakovas M. S. išsikeldins iš ginčo buto (109000 Eur : 8 x 5).

Atsakovas nuo pat gimimo gyvena Bute ir jis yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta (paskutinis būstas). Tuo tarpu ieškovas niekada negyveno Bute ir šiuo metu gyvena kitame mieste. Dalį Buto atsakovas paveldėjo dar 1993 metais, kuomet mirė atsakovo tėvas. Tuo tarpu 2020 metais buto dalį, priklausiusią šalių motinai, po jos mirties paveldėjo ieškovas su atsakovu. Taigi, ieškovas tapo (duomenys neskelbtini) Buto dalies savininku tik nuo 2020-09-15. Pažymi, jog ieškovas, tapęs Buto bendrasavininku, neprisidėjo prie Buto išlaikymo bei niekada nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, tame tarpe tokių, kuriuos reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar bute faktiškai gyvenama, ar ne (pvz. už Buto šildymą žiemą, už šiukšlių išvežimą, mokestį administruojančiai bendrovei ir tt.).

Jeigu ieškovas pateiks įrodymus, jog jis yra finansiškai pajėgus sumokėti kompensaciją atsakovui, ir teismas nuspręs tenkinti ieškovo reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo teismo priteisti jam butą natūra, o atsakovui - kompensaciją pinigais, tokiu atveju ieškovui nustatytinas įmanomai trumpas kompensacijos sumokėjimo terminas, tuo pačiu užtikrinant, kad atsakovas neliktų be gyvenamosios vietos iki kol ieškovas sumokės visą kompensaciją atsakovui. Kaip minėta, Butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta (paskutinis būstas), todėl tik gavęs kompensaciją iš ieškovo atsakovas įgis galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.

Atsakovo nuomone, nuosavybė į butą turi ieškovui pereiti tik tuomet, kai bus sumokėta visa kompensacija atsakovui, o iškeldinimo terminą nustatyti 3 mėn., skaičiuojant nuo to momento, kai ieškovas sumokės visą kompensaciją.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam butą natūra, tačiau kompensacijos dydis atsakovui turi sudaryti – 71562,50 Eur (120000 Eur (atsakovo buto įvertinimas) + 109000 (ieškovo buto įvertinimas)=229200 : 2 = 14500 Eur (vidutinė buto kaina) : 8 x 5).

Trečiasis asmuo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismui nepateikė. Apie posėdžio datą bei laiką informuota. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nes laikytina, kad trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai (broliai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo trijų kambarių, (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini) kv.m. naudingo ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas R. S. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį 3 (trijų) kambarių, (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2020-09-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2020-09-15 d.

Atsakovas M. S. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį 3 (trijų) kambarių, (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto, buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2020-09-15 d.

Tai įrodo valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.

Butu faktiškai naudojasi ir jame nuolat gyvena atsakovas M. S. Šiame bute deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu- (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, ieškovas nuo pat nuosavybės teisės įgijimo, siekė su atsakovu susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar dėl bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

Tokiu būdu, tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės (buto) atidalijimo, kompensacijos dydžio.

Teisinis įvertinimas

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (LAT 2020-02-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 p. ).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 p.).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (LAT 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 p.).

Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2006 m. spalio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.

Nagrinėjamu atveju šalims dalinės nuosavybės teise priklauso po (duomenys neskelbtini) dalies (ieškovui), (duomenys neskelbtini) dalis (atsakovui) ginčo buto. Kaip jau minėta, ginčo butas yra trijų kambarių, su rūsiu, (duomenys neskelbtini) kv.m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Butas turi vieną įėjimą, viena vonios ir tualeto sanitarinį mazgą, vieną virtuvės sanitarinį mazgą, vienas kambarys yra pereinamas. Atitinkamai, Buto negalima suformuoti kaip dviejų atskirų nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų. Taigi, Buto atidalijimas natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos ir be ženklių investicijų, yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atidalijimas natūra yra neįmanomas, todėl lieka tik galimybė Butą atidalinti vienam iš bendrasavininkų, priteisiant viso Buto nuosavybės teisę ir už tai kitam bendrasavininkui išmokant piniginę kompensaciją.

Ieškovas pažymi, kad jam yra priimtinas toks turto atidalijimo būdas, pagal kurį ieškovui tektų turto dalis natūra, o atsakovui atitinkamai, iš ieškovo priteistina rinkos kainą atitinkanti kompensacija.

VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas pateikė teismui duomenis, kad ginčo Buto rinkos vertė masinio įvertinimo būdu yra 95100 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo piniginė kompensacija atsakovui sudarys 59437,50 Eur už (duomenys neskelbtini) dalį šio ginčo Buto. Šią kompensacijos sumą ieškovas nurodė pradiniame ieškinyje (b.l. 3, dok-3244).

Teismas pažymi, kad atsakovas į šį ginčo butą nepretenduoja, nes turi skolų ir neišsigalės išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos už butą dėl sunkios turtinės padėties. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad dėl turto atidalijimo būdo tarp šalių ginčo nėra. Šalių sutarimu ginčo butas natūra priteisiamas ieškovui, o atsakovui iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią buto dalį ((duomenys neskelbtini)).

Kaip jau minėta, atsakovo teigimu, jis 2022-09-12 d. pateko į eismo įvykį, buvo sužalotas ir ilgą laiką gydėsi, nedirbo, turėjo nedarbingumą. Šiuo metu nedirba. Darbdavys iš jo reikalauja 22 178,50 Eur žalos atlyginimą už 2022-09-12 eismo įvykio metu sugadintą automobilį. Be to, atsakovas įsiskolino 6000,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nemoka buto komunalinių mokesčių (b.l.56, dok-152899).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo interesas yra Buto bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga. Jo prioritetas būtų, kad jo Buto dalis būtų priteista ieškovui ir už tai atsakovui išmokėta kompensaciją tą pačią dieną, kada atsakovas M. S. išsikeldins (bus iškeldintas) iš ginčo buto.

Ieškovo turtinė padėtis leidžia išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už (duomenys neskelbtini) dalį nurodyto buto. Toks ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimas atitiktų ieškovo interesus ir išspręstų ginčą iš esmės. Ieškovo sutuoktinė R. S. sutiko išmokėti bendrus pinigus, esančius banko sąskaitoje, už atidalintą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.40-41, dok-107981).

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai (2009-12-09 LAT Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT 2005-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2012-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).

Taigi, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT 2003-09-08 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-780/2003). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė pasyviai, savo atsikirtimų į patikslintą ieškinį neįrodė (CPK 178 str.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 2 p.), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2012). Teismo vertinimu, turto atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), yra išlaikomas proporcingumas, nepažeidžiamos nė vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai, nepadaroma žalos prašomam padalinti nekilnojamajam turtui ir jo paskirčiai, bus užtikrintas tolesnis racionalus šio turto valdymas ir naudojimas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su masiniu buto įvertinimu (95100 Eur rinkos vertės), t.y. išrašu iš VĮ RC nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kurį su pradiniu ieškiniu pateikė teismui ieškovas. Nesutikus su ieškovo nurodyta ginčo buto rinkos vertė, atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją V. S., kuris 2023-05-09 d. surašė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 2023-04-07 d. ginčo buto rinkos kaina- 120 000 Eur (b.l. 16, dok-75921).

Bylos nagrinėjimo metu šalys bendru sutarimu taip pat ketino bendrai ginčo butą parduoti už 120000 Eur, tačiau už nurodytą kainą buto pirkėjų neatsirado, nes buto kaina buvo per didelė.

Tuomet šalims sutikus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-11 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedus ją atlikti teismo ekspertui G. J. B. per vieną mėnesį nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos, tenkinant ieškovo R. S. prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.

Teismo ekspertui G. J. B. buvo pavesta atsakyti į klausimą, kokia yra trijų kambarių, (duomenys neskelbtini) kv.m. bendro ploto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo diena? (b.l.42-46).

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2023- 07-20-25 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad lyginamuoju metodu nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai-2023-07-20 d., yra 109 000 Eur (b.l. 48-50, dok-119031, akto 30 psl.).

Tokiu būdu, teismas vadovaujasi šiuo ekspertizės aktu apie ginčo Buto vidutinę rinkos kainą-109 000 Eur, nes šio buto rinkos kaina nustatyta pavedus teismui, ekspertizė atlikta teismo eksperto, kuriuo kvalifikacija ir patirtimi, o taip pat ir nešališkumu abejoti nėra pagrindo.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka šalių interesus, nepažeidžia bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl pripažintini tinkamais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai iš bendros dalinės nuosavybės natūra atidalyti jam priklausančią dalį ((duomenys neskelbtini) ) ir sumokėti 68125 Eur (109 000 : 8 x 5) dydžio piniginę kompensaciją atsakovui už jam tenkančią buto dalį ((duomenys neskelbtini) ), tenkintini visiškai.

Teismas negali sutikti su atsakovo nurodytu kompensacijos dydžiu- 71562,50 Eur, nes ši suma yra paskaičiuota ne teismo eksperto, NT vertintojo, o yra vidutinė suma tarp nekilnojamojo turto vertintojo V. S. 2023-05-09 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 2023-04-07 d. ginčo buto rinkos kainas- 120 000 Eur ir teismo eksperto G. J. B. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2023- 07-20-25 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytos ginčo rinkos kainos-109 000 Eur (120000 Eur + 109000 =229200 : 2=14500 Eur : 8 x 5).

Teismas iš dalies nesutinka su ieškovo nurodytu ieškinio reikalavimu kompensaciją atsakovui išmokėti tą pačią dieną, kada atsakovas M. S. išsikeldins (bus iškeldintas) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes tai nepagrįstai suvaržys atsakovo interesus ir šio reikalavimo patenkinimas bus sąlyginis, susijęs su atsakovo iškeldinimo momentu.

Atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, bei šalių interesų pusiausvyrą, spręstina, kad atsakovui kompensacija už jam tenkančią buto dalį bus išmokama ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, o atsakovo prašymas-visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo butas natūra atiteks ieškovui, o atsakovui bus išmokėta piniginė kompensacija už jam tenkančią buto dalį, jokio teisinio pagrindo gyventi ginčo bute atsakovas neturės, duomenų apie tolesnį atsakovo teisėtą naudojimąsi ginčo butu nėra, todėl sprendimui įsiteisėjus jis iškeldintinas su visu jam priklausančiu turtu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.

Teismo vertinimu, taip pat nėra jokio pagrindo nustatyti atsakovui 3 mėn. terminą išsikelti iš buto nuo to momento, kai jam bus išmokėta kompensacija. Atsakovas byloje dalyvauja per atstovą, t.y. jam yra žinoma apie bylos procesą. Atsakovas sutiko dėl kompensacijos gavimo už jam tenkančią buto dalį. Tai reiškia, kad jau dabar atsakovas žino apie numatomą procesinio sprendimo rezultatą. Byloje yra duomenų, kad atsakovas ilgą laiką buto komunalinių mokesčių nemoka, yra skola, todėl atidėti iškeldinimo vykdymą dar daugiau apsunkins ieškovo teisėtus interesus, t.y. butas bus perimtas su dar didesnėmis skolomis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad sprendimo įsiteisėjimo terminas -30 d., antstolio priverstinis iškeldinimas vyksta vadovaudamasis CPK 769 str. numatytais terminais, o tai reiškia, kad atsakovas nuo sprendimo priėmimo nebus skubiai iškeldintas ir turės protingą terminą išsikelti/surasti kitą būstą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas patyrė 217 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų bei 2250 Eur (550+250+250+300+250+250+100+300 Eur) advokato išlaidų (b.l. 54-55, dok-152927; b.l. 50, 52-53).

Duomenų apie atsakovo bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš esmės visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma už 2 neturtinius reikalavimus sudarys 217 Eur, o ekspertizės išlaidų -500 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš dviejų tomų, byla pradėta – 2023-03-31 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš esmės visiškai, ieškovo advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose, surašė daug procesinių dokumentų, byloje yra trys nekilnojamojo turto įvertinimo aktai (išvados), pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, bei į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2250 Eur advokato išlaidų (CPK 83 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Tokiu būdu, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo bendrai sudarys -2967 Eur.

Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Šios išlaidos priteitinos valstybei iš atsakovo, nes patikslintas ieškinys patenkintas visiškai (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 259, 268, 270 str. teismas, -

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti atsakovui M. S. a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti šias dalis ieškovo R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn natūra, o už tai iš ieškovo R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 68125 Eur (šešiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus vieną šimtą dvidešimt penkis eurų ir 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją atsakovo M. S. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, kompensaciją išmokant ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus iškeldinti atsakovą M. S. a. k. (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą atidėti sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, skaičiuojant pradžią nuo kompensacijos gavimo už jam tenkančio buto dalį, atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2967 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.